„Ukrainiečiai turi savo taikos planą. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad Ukraina nesutiks su įšaldytu konfliktu“, – pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesiją Vilniuje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.

Jis į NATO šalių politikus kreipėsi nuotoliniu būdu.

Ukrainos parlamento pirmininko teigimu, 82 proc. ukrainiečių nesutiktų perleisti teritorijų mainais už taiką.

„Mūsų taikos planas yra toks, kad turime nugalėti ir priversti agresorę, Rusiją, grįžti į jų teritorijas, išlaisvinant Ukrainos teritorijas jų tarptautiniu mastu pripažintose sienose. Tokiu būdu sukursime ilgalaikę taiką Europoje. Bus gerai, jei tai darysime kartu su jumis“, – tvirtino R. Stefančiukas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris, kai kurie Vakarų politikai tvirtina, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.

R. Stefančiuko teigimu, Ukraina yra pasirengusi būti saugumo ir stabilumo regione garantu, tačiau norint ir toliau atlikti šį vaidmenį, jo šaliai reikia daugiau ginklų.

„Šiuolaikinių ginklų. To, ką jūs turite!“ – pabrėžė Ukrainos parlamento pirmininkas.

Jis sakė, kad Ukrainai reikia nuolatinio greito ginklų pristatymo, svarbiausia – raketų paleidimo, tolimojo nuotolio artilerijos, pakrančių apsaugos sistemų, tankų ir šarvuočių.

R. Stefančiukas akcentavo kad, ginklai, kurių prašoma, skirti gynybai.

„Mes tik norime, kad rusai nebaudžiami nežudytų mūsų vaikų ir jų motinų. Mūsų kariai pasirengę juos pridengti kūnais nuo kulkų, tačiau rusai šį karą kariauja negailestingai, remdamiesi „sudegintos žemės“ taktika“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Jis taip pat minėjo, kad Ukrainai būtinas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Pasak R. Stefančiuko, Ukraina šį statusą mato „kaip pradžią, kaip kertinį akmenį kuriant tokias valstybės institucijas, tokią ekonomiką, tokį gyvenimo organizavimo būdą, kuris visiškai atitiks visus Europos Sąjungos standartus“.

Ukrainos parlamento vadovas priminė ir būtinybę priimti šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, pradėti šios šalies baudžiamąjį persekiojimą dėl vykdomų karo nusikaltimų.

„Rusijos kariuomenė įvykdė daugybę karo nusikaltimų, tokių kaip civilių objektų bombardavimas, tyčinės žudynės, įskaitant masines žudynes, draudžiamų ginklų naudojimas, prievartavimai ir kitos seksualinio smurto formos, kankinimai ir nežmoniškas elgesys, neteisėtas judėjimas ir deportacija“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados vadovas.

„Laikinai okupuotose teritorijose Rusija skiria savo okupacines administracijas, įveda rusišką švietimą ir valiutą, priverstinai deportuoja ukrainietes moteris ir vaikus į Rusiją, priverstinai verbuoja ukrainiečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, – Kremliaus nusikaltimus vardijo jis.

R. Stefančiukas pabrėžė, kad Rusiją reikia ne tik sustabdyti ir atstumti nuo Ukrainos, anot jo, iš jos turi būti atimtos bet kokios galimybės ateityje vykdyti agresiją prieš bet kurią kitą šalį.

„Kremliaus karinės mašinos išardymas – geriausia investicija į euroatlantinio regiono ir pasaulio saugumą“, – teigė jis.

Seimo rūmuose pirmadienį vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinė sesija, joje aptariamas karas Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės.

Ši sesija buvo suplanuota Kijeve, bet Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ji perkelta į Vilnių.

Į sesiją atvyko paraiškas tapti NATO narėmis pateikusių Suomijos ir Švedijos parlamentų vadovai Mattis Vanhanenas ir Andreasas Norlenas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją