„Ta pozicija akivaizdžiai suskilo. Neliko vienybės. Ir tai yra liūdna, nes tos vienybės nebuvimas reiškia karą mums. Jeigu dabar bandys daryti paliaubas su Rusija, tai čia bus tik metų ar dvejų klausimas, kada Rusija išsigydys žaizdas, ir šitas režimas vėl puls“, – interviu „Žinių radijo“ laidai „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas.

Politologas svarstė, kad tokie politikai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ar Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jų patarėjai, yra racionalaus, taisyklėmis paremto pasaulio atstovai.

„O Vladimiras Putino veikla yra paremta idėja: tai yra valios kova prieš tą tvarką. Jis yra apsėstas kovos su Vakarais, ir jis nesustos. Jokios derybos yra neįmanomos“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Jo vertinimu, Vakarai suskilo dėl to, kad ne visi suvokia Rusijos režimo esmę.

„Anglosaksai man atrodo geriau ją suvokia, o prancūzai, vokiečiai nesuvokia, kad neįmanoma derėtis. V. Putinas yra stiprus, dabar tai yra jo gyvenimo veiklos apogėjus – įveikti Vakarus. Jam tokie veikėjai kaip E. Macronas, O. Scholzas yra paniekos verti žmogeliai, jie yra politinės valios impotentai.

Ir jie iš tikrųjų yra politinės valios impotentai lyginant su V. Putinu. Nes jis dabar gali paaukoti milijonus žmonių gyvybių, kad pasiektų savo tikslą. Anksčiau galvojau, kad jis yra tiesiog vagis. Bet, kas baisiausia, pinigai dabar jau jo nedomina, jį dabar domina tik tai, kaip jis įeis į istoriją“, – sakė V. Dumbliauskas.

Politologo vertinimu, V. Putinas į istoriją nori įeiti kaip (pagal jo suvokimą) „Rusijos atgaivintojas“, kaip „supuvusių demokratinių Vakarų nugalėtojas“.

Vakarai bijo Rusijos pralaimėjimo?

MRU dėstytojas daro išvadą, kad Vakarai „savotiškai bijo Rusijos pralaimėjimo“.

„Aš puikiai atsimenu, kaip George'as Bushas vyresnysis bijojo Sovietų Sąjungos žlugimo. Kaip jis ir mums, ir ukrainiečiams šnekėjo, kad netrukdykim M. Gorbačiovui reformuoti (…), tai ta baimė matyt pasikartoja“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Jo nuomone, šitoje situacijoje galima suprasti vakariečius, kurie bijo, kad tokioje šalyje kaip Rusija, turinčioje atominį ginklą, prasidės chaosas.

„Bet mes sėdime Vilniuje, ir turime pirmiausia galvoti iš savo pozicijų. Jeigu dabar Rusiją nuramina, įvyksta kažkokios paliaubos, tai po kelių metų mums bus karas“, – sakė V. Dumbliauskas.

Sulaukė kritikos iš Estijos

Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sulaukė kritikos ir iš Estijos. Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio ir Prancūzijos prezidento šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR, kurį citavo BNS.

„Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui. [Šeštadieninis] 80 minučių Macrono ir Scholzo pokalbis su Putinu neišvengiamai veda prie paties Macrono frazės perfrazavimo – ar čia nekalbama apie „smegenų mirtį“?“ – savo „Facebook“ paskyroje parašė M. Mihkelsonas, turėdamas omenyje E. Macrono ankstesnį pasisakymą NATO atžvilgiu.

Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis įteisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.

„Kodėl Paryžius ir Berlynas nieko nepasimoko iš praeities? Kam ieškoti pretekstų atidėlioti karinę pagalbą Ukrainai ir kodėl jie mano, kad Putino Rusija, sukėlusi pražūtingą karą prieš vieną iš didžiųjų Europos tautų, įvykdys kokius nors pažadus?“ – klausė M. Mihkelsonas.

Pasak jo, jei E. Macronas ir O. Scholzas nerimauja dėl maisto krizės Šiaurės Afrikoje ir kituose regionuose, sukeltos Ukrainos uostų, per kuriuos eksportuojami šalyje užauginti žemės ūkio produktai, blokados, tuomet būtina sukurti humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje ir suteikti Ukrainos prekybiniams laivams galimybę praplaukti.

Be to, anot jo, logiškiau būtų padėti Ukrainai atlaikyti agresiją ir galiausiai nugalėti pasaulio tvarką pakeisti mėginančią Rusiją.

„Macronas ir Scholzas galėtų kuo greičiau padėti ragelį ir vykti į Ukrainą. Tikiuosi, kad keistus Macrono ir Scholzo veiksmus lėmė ne baimė prarasti įtaką demokratinėje Europoje, kuri pergalingo karo atveju tikrai apimtų Ukrainą, o ateityje ir Moldova, Gruzija ir Baltarusija būtų išlaisvintos iš faktinės Rusijos okupacijos. Ir visa Europa bent kuriam laikui būtų išlaisvinta nuo Rusijos egzistencinės grėsmės“, – pridūrė M. Mihkelsonas.

Vokietijos kancleris O. Scholzas ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas savo iniciatyva šeštadienį surengė bendrą pokalbį su V. Putinu, kuris truko 80 minučių.

Pokalbio metu Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai ragino nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.

Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad V. Putinas informavo O. Scholzą ir E. Macroną apie Maskvos pasirengimą aptarti galimus būdus atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų mainais už sankcijų atšaukimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)