Prieš pusantro mėnesio Kyjive apsilankęs britų premjeras B. Johnsonas susitiko su prezidentu V. Zelenskiu. Kaip dabar skelbia italų žiniasklaida, B. Johnsonas pateikė V. Zelenskiui pasiūlymą kurti naują, keleto valstybių aljansą, į kurį būtų įtraukta Didžioji Britanija, Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija – neva tai būtų alternatyva ES.
„Aš tai kol kas žiūriu į tai kaip į bandymą ieškoti formatų, koks galėtų būti Ukrainos buvimas Europoje arba regione po karo“, – LNK sakė VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Birželio pabaigoje Ukraina ketina dalyvauti ES viršūnių susitikime, kur bus sprendžiama dėl jos kandidatės statuso.
Ekspertų manymu, neigiamas atsakymas ją galėtų pastūmėti kurti naują aljansą.
„Ko Ukrainai norėsis ir turbūt ko ji sieks, tai garantijų – tiek saugumo, tiek ekonominių garantijų. Klausimas, kiek tada, pavyzdžiui, Didžioji Britanija bus pasiryžusi duoti“, – komentavo D. Jakniūnaitė.
Tokia sąjunga, anot italų žurnalistų šaltinių, vienytų valstybes, kurios nepasitiki Briuseliu.
„Tai idėja, bet jos įgyvendinimas atrodo gana sudėtingai. Ne veltui mes kalbame apie ES ir NATO kaip iš esmės unikalius darinius dėl to, kiek jie sugeba gyvuoti ir sutelkti skirtingas valstybes“, – LNK sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Tai vienytų taip pat tas valstybes, kurios nepritaria didžiųjų šalių kaip Vokietija ir Prancūzija raginimams siekti taikos su Rusija.
„Jei iš tiesų Ukrainai pavyktų aplink save suburti tokią dvišalių saugumo sutarčių bendruomenę, į kurią įeitų JAV, Didžioji Britanija, Lenkija ir galbūt Turkija, tai tokia bendruomenė su Ukrainos labai herojiškose kovose įrodytu kariniu potencialu saugumo požiūriu būtų labai stipri ir efektyvi“, – LNK komentavo buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius.
Patys prancūzai neseniai prognozavo, kad Ukraina į Europos šeimą galėtų patekti tik po 15-20 metų.
„Viena kryptis – prancūziškoji – sakytų, kad šio karo kontekste ES turi dar giliau integruotis tarpusavyje, pirmiausia aprėpiant tas 27 valstybes, kurios jau yra narės ir galbūt nežvelgiant į naujų narių priėmimą kaip į patį optimaliausią scenarijų“, – sakė RESC vadovas L. Kojala.
Kita kryptis – tokios valstybės kaip Lenkija ir Lietuva, kurios nuo pirmų dienų rėmė Ukrainą kovoje su okupantais.
„Natūraliai turbūt galėtumėte įvardinti tas valstybes, kurios pirmosios teikė ginklus. Tai ir yra tas labiausiai Ukrainos gynyba suinteresuotas aljansas ar grupė valstybių. Jis galėtų darbą tęsti ir toliau“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ar toks pasiskirstymas tarp bendrijos valstybių nesuskaldys Europos, išlieka opus klausimas.
„Pirmą mėnesį po karo aš būčiau buvusi ryžtingesnė, sakydama, kad ES, panašu, jog rado kažkokį bendrabūvį, bet akivaizdu, kad ta kasdienybė padaro savo“, – komentavo VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.
Pastaruoju metu Europą skaldo šeštasis sankcijų paketas Rusijai. Dalis valstybių įsitikinusios, kad tai vienintelis būdas sustabdyti Rusiją. Kitos, siekdamos naudos sau, naftos ir dujų embargą blokuoja.
Europarlamentaras A. Kubilius mano, kad tai gali tapti rimtu iššūkiu bendrijai.
„Iki šiol ES dažniausiai iš įvairių krizių – ar tai būtų ekonominės, ar pabėgėlių, ar net pandemijos – išeidavo sustiprėjusi. Aš turiu vilties“, – LNK sakė politikas.
Vakarų spaudoje kalbama, kad ateityje Vokietijos ir Prancūzijos vaidmuo bendrijoje gali tapti menkesnis.
„Iš Amerikos gal gali taip atrodyti, bet mums čia žiūrint, visgi reikia priimti tai, kad Vokietija ir Prancūzija liks dominuojančios ES valstybės“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Tačiau neatmetama, kad po karo ES sužibėti gali mažosios Baltijos šalys.
„Tam reikia mums patiems turėti aiškesnes vizijas ir strategijas, galvojant ne tik apie save ir savo saugumą, bet ir visos ES, viso Europos kontinento saugumą. Tos erdvės atsiranda“, – pastebėjo A. Kubilius.
Ukraina ir Didžioji Britanija oficialių pareiškimų dėl naujo aljanso kol kas nepateikia.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
