„Kiek vokiečių buvo suimta už demonstracijas prieš karą penktojo dešimtmečio Vokietijoje? Iki 1943 m. – apie 40 žmonių. Kuriuos sulaikė Gestapas ir kurie buvo nuteisti už antikarines demonstracijas, protestus. Kiek rusų sulaikyta ir nuteista už protestus prieš Putino karą Ukrainoje? Tūkstančiai žmonių.

Mano draugas Vladimiras Kara-Murza, kurį dukart mėginta nužudyti, grįžta į Rusiją, pavadina karą karu, jam gresia dešimt metų nelaisvės. Na, papasakokite Karamzino palikuoniui – Vladimirui Kara-Murzai apie defektyvią rusų tautą. Viename iš tų padorių forumų, kuriuos minėjote. Man būtų labai įdomu paklausyti, kaip tame padoriame forume būtų svarstoma apie „civilizuotą“ vokiečių tautą ir „necivilizuotą“ rusų tautą.

Visą šitą mėšlą savo kanalizacijos vamzdžiais paleido Putinas. Šitas šlykštynes anksčiau buvo gėdijamasi sakyti ir demonstruoti, bet Putinas visa tai legitimavo. O europietis, talžantis per veidą rusą tik už tai, kad šis – rusas, šiandien, regis, gali daryti ką nori, mat dabar – toks trendas“, – interviu „Delfi“ svarsto Šenderovičius.

Rašytojo nuomone, tai – labai svarbi tema, ir nors pradėdamas šia tema kalbėti žmogus šiandien „žengia į minų lauką“, jo ši aplinkybė negąsdina.

„Aš įpratęs vaikščioti minų laukais. Ir manau, kad rusiško nacizmo kova su antirusišku nacizmu yra tarsi maro kova su cholera. O tas antirusiškas nacizmas neretai plaukia iš paprastų sprendimų ieškojimo.

Pavargusiam žmogui būna sunku priiminėti sudėtingus sprendimus. Kas yra isterija? Tai – paprasta išeitis iš sudėtingos situacijos.

Paprastų sprendimų pagunda būna labai stipri. Ir vienas tokių sprendimų – paprastas atsakymas į klausimą „kas kaltas“. Tas paprastas atsakymas konsoliduoja tautą, daro jus aukštesnės rūšies būtybe, leidžia jums įsitvirtinti, pasijusti europiečiu, kovojančiu su skitais ir visokiais kitokiais azijatais.

Galite nuliūdinti savo pažįstamus tuose padoriuose forumuose: tai vadinama nacizmu. O lietuviškas ar kuris nors kitas europietiškas nacizmas nėra nei geresnis, nei blogesnis už mongolišką ar vokišką nacizmą“, – teigia Šenderovičius.

Jo žodžiais, Putinas bus prakeiktas rusų tautos, be kita ko, už tai, kad išmetė Rusijos civilizaciją iš šiuolaikinės Europos ir šiuolaikinio pasaulio. „Už tai, kad legitimavo prieš Rusiją nukreiptą nacizmą ir šlykščias kalbas apie rusų mentalitetą bei rusų kultūrą, kurią esą reikia naikinti, nes ji, pasirodo, kalta.“

Šenderovičius tokį požiūri vadina „paprastų sprendimų pagunda“:

„Paprastus sprendimus legitimavo Putinas. Nes karas – tai paprastas sprendimas. „Mes nuostabūs, o aplink mus – priešai”. Tai Putino pasaulėvaizdis. Ir atsvara šitam pasaulėvaizdžiui, šitam bukam infuzorijos paprastumui gali būti tik pasaulio sudėtingumas ir jo suvokimas. Kuris numato ir skirtį tarp kolektyvinės kaltės ir kolektyvinės atsakomybės.“

Paklaustas, ar yra tikimybė, kad Putinui pavyks įtikinti Europos politikus priimti jo žaidimo taisykles, „Delfi” pašnekovas tokios galimybės neatmetė.

„Tai bus Vakarų visuomenių brandos testas. Bet Miuncheno temą mes jau lyg ir išmokome. Vakarams pagaliau reikėtų turėti politiką Churchillį. Nes kol kas vis šmėžuoja tik Chamberlainai ir Daladier.

Putinas šantažuoja Vakarus branduoliniu ginklu, ir šiam šantažui jokiu būdu negalima pasiduoti, nusileisti. Leonidas Nevzlinas yra labai taikliai pasakęs: jūs atidavėte reketininkui, gopnikui savo laikrodį tą pačią akimirką, kai atidavėte jam pirmąją cigaretę. Nes cigarete – tai išbandymas. Po pirmos cigaretės – antra, o po antros – pašokinėk, kad girdėčiau, ar kišenėse neskambės monetos.

Po pirmo prašymo duoti cigaretę gopniką reikia pasiųsti į tabako parduotuvę. Ir jokiu būdu nemėginti su juo sutarti.

Šiandien skambantys raginimai sutarti su Putinu, kad kaip nors išspręstume problemas, yra, mažų mažiausiai, klaida. Nes problemos išspręstos nebus, o Putinas bus sustiprintas. Jis galvos: „Jei jūs pasiduodate spaudimui, jei elgiatės kaip bailiai, tai aš spausiu jus ir toliau“. Jis matys, kad jo taktika veikia.

Ir dabar Bideno veiksmai, „Lend-Lease’as“ yra ženklas Putinui, kad jo taktika neveikia. O Macrono prakalbos yra ženklas, kad ji veikia”, – sako Šenderovičius.

Rašytojas nesutinka su manančiais, kad Putino Rusiją šįmet pavyks įveikti ekonominėmis sankcijomis: „Viltys, kad ekonominės padėties [Rusijoje] blogėjimas greitai lems politinius pokyčius, plaukia nebent iš tikrovės nesuvokimo ir naivaus požiūrio į rusų mentalitetą.“