G. Landsbergis teigė, jog Lietuva parodė, kad gali veikti kaip vienas kumštis.

„Mūsų nuotaika, energija, ji išsitransliavo mūsų partneriams, Europoje, NATO, nepalikdama abejingų. Kaip ir nepalieka abejingų ir ukrainiečių kova“, – kalbėjo.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tikino, jog šiuo metu esame kryžkelėje.

„Esam kryžkelėje, ir ji, bemaž, yra tokios svarbos, kaip ir vasario 24-oji. Pirmi trys mėnesiai parodė, kad galime reaguoti, galime padėti Ukrainai, galime izoliuoti Maskvą, norime padėti Baltijos šalims, kuriuos susiduria su beprecedenčiais saugumo iššūkiais. Ir atrodo, kad trys mėnesiai karo išeikvojo, atrodo, labai daug vakarų valstybių jėgų“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

G. Landsbergis teigė, jog šiuo metu yra „atviras klausimas, kokie bus kiti žingsniai“.

Anot jo, yra trys pagrindiniai iššūkiai Ukrainos fronte ir vienas iš jų – „naujas frontas“, o jie ateityje lems mūsų visų gyvenimą.

„Pirmasis – ar mes gebėsime Ukrainai padėti toliau. <…>. Ir keblumas kyla pirmiausia, kad mes, Lietuvoje, kitose vakarų šalyse patikėjome, kad Ukraina jau laimėjo. Pagrindinės pergalės dėl Kyjivo, Charkivo parodė, kad Ukraina gali laimėti. Ji turi pakankamai valios, užsispyrimo, jėgų atsiimti didžiules teritorijas iš okupantų“, – teigė G. Landsbergis.

Jis kalbėjo, jog tai, ką Ukraina atsiėmė buvo kraupu, bet mūšiai buvo laimėti.

„Ukraina laimėjo dėl to, kad gavo pagalbos iš vakarų, Lietuvos. Mūsų teikti ginklai, JAV teikti ginklai. Kai kurių šalių teikti ginklai, bet kurie neatvažiavo, padėjo jiems laimėti tuos mūšius. Situacija šiandien, nepaisant to, kad mes turime daug optimizmo, kad Ukraina laimėti gali, yra įsišaldantis frontas“, – situaciją vertino TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, jog viešėdamas Ukrainoje už uždarų durų, nors tos mintys jau pasiekia ir viešą erdvę, girdėjo teiginius, raginančius nemanyti, jog Ukraina jau laimėjo.

„Nemanykite, kad pergalė jau pasiekta, nenuleiskite rankų. Šiandien akivaizdu, kad tai pagrindinė žinia – kai yra kalbama, kaip susitarti su rusais. Ne kaip laimėti, ne kaip išstumti lauk, atsiimti teritorijas, (…) bet kaip susitarti su okupantu. Tai labai pavojingas klausimas“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

Pirmoji taisyklė, anot G. Landsbergio, yra ukrainiečiai patys nustatys, kas jiems yra taika ir pergalė.

„Ne italai, ne prancūzai, net ne JAV, net ne mes pasakysime ukrainiečiams, kas yra pergalė. Jie patys nuspręs. Kiek jie turės jėgų ir kiek ginklų mes jiems duosime“, – sakė TS-LKD vadovas, ragindamas pačių ukrainiečių teirautis, kas jiems yra pergalė.

„Ir turime pažadėti, kad mes su ukrainiečiais būsime su jais iki jų pergalės“, – sakė G. Landsbergis.

„Suteikus šansą okupantams užimti teritoriją, paskelbti ten taiką, gali reikšti, kad tai gali pakartota kitur. Tai neramu mums. Tai neramu ir daugeliui valstybių pasaulyje. <…>. Šio karo baigtis parašys vadovėlius visiems kitiems. Ir gali būti, kad nebus didelių ar mažų valstybių, tik kitos taisyklės. Todėl mes šiandien turime užtikrinti, kad apsaugosime tas taisykles, kurios buvo iki vasario 24 dienos“, – tikino jis.

Sankcijos stringa

Kitas klausimas, anot G. Landsbergio – kiek bus sugebėta izoliuoti Rusiją.

„Pirmi penki sankcijų paketai, įšaldymas Rusijos centrinio bankų lėšų, tai buvo beprecedenčiai įvykiai. Jie greičiausiai nustebino ir pati Putiną, jo režimą – vakarai geba reaguoti. (…) Bet šiandien mes esame užstrigę. Derybos dėl šeštojo paketo vyksta jau mėnesį. Ir mes siunčiame nesuvokiamus pinigus Rusijai už dujas ir naftą, mes esame vakarų dalis“, – kalbėjo TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, jog Rusija turi būti izoliuota tol, kol nepasikeis.

„Šitam režimui išsaugoti veido nebepavyks, jis jį prarado“, – tikino G. Landsbergis.

Naujas frontas

TS-LKD lyderis G. Landsbergis teigė, jog naujasis karo Ukrainoje frontas atsidaro visai ne Ukrainoje.

„Naujas frontas, kuris atsidaro, jis yra nebe Ukrainoje, nors netoli jo. Tai Putino frontas, atsidarytas prieš visą pasaulį, jis atsirita iki mūsų. (…) Rusija, kaip jūs žinote, yra užėmusi Juodąją jūrą, nuo to pradėjo. Juodoji jūra buvo pagrindinis kanalas, kuriuo tiekė pasauliui maistą. Ir Ukraina yra vienas didžiausių pasaulio maisto tiekėjų“, – TS-LKD tarybos posėdyje svarstė G. Landsbergis.

Jis teigė, jog Ukraina negali išvežti maisto, rusų kariniai laivai blokuoja jų išvežimą Juodąja jūra. Ši problema atsirita ir į Lietuvą ir tai vadinama infliacija.

„Tai V. Putino sukelta problema. Tas frontas, kurį atidarė – maisto frontas, dar yra energijos, plieno, cemento frontai. <…>. Manau, kad čia yra viena iš taktinių gudrybių – priversti pasaulį abejoti ar reikia dar toliau padėti Ukrainai. Čia yra labai baisus, pavojingas frontas, apie jį reikia kalbėti, spręsti ir ruoštis“, – tikino jis.

G. Landsbergis ragino atsiimti Juodąją jūrą iš okupantų.

„Ir taip, tam turbūt reikia karinių laivų, taip, pasaulio valstybės nenori konfrontacijos. Bet ta konfrontacija, mano nuomone šiandien gali būti nebeišvengiama. Ne dėl Ukrainos, bet dėl kiekvienos pasaulio valstybės, kuri kentės nuo maisto stygiaus, maisto kainų augimo nesuvaldomo. Tai būtina padaryti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Jis tikino, jog Vyriausybė jau rengia sprendimus, kuri saugos žmones „nuo šio fronto“, o Lietuva turi pasauliui priminti, kas yra už tai atsakingas.

„Kad mūsų draugai nesuabejotų, kad jiems nesudrebėtų ranka, širdis, pasirašant naują ginklų siuntą į Ukrainą. Mes turime laimėti abiejuose frontuose – Ukrainoje ir pasaulio širdis ir protus, nuo šio V. Putino atidaryto naujo fronto. Aš tikiuosi, kad mes tai padarysime“, – TS-LKD tarybos posėdyje sakė partijos lyderis G. Landsbergis.

Partijos pirmininkas sakė suprantantis, jog kai kurios šalys jau nenori konfrontacijos, bet tai gali būti neišvengiama.

„Ir taip, tam turbūt reikia karinių laivų, taip, pasaulio valstybės nenori konfrontacijos. Bet ta konfrontacija, mano nuomone šiandien gali būti nebeišvengiama. Ne dėl Ukrainos, bet dėl kiekvienos pasaulio valstybės, kuri kentės nuo maisto stygiaus, maisto kainų augimo nesuvaldomo. Tai būtina padaryti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Kubilius: ką darysi, ruoškitės antrai kadencijai

Į tribūną po G. Landsbergio stojęs europarlamentaras Andrius Kubilius teigė, jog ilgai kalbėti net ir neketina – G. Landsbergis viską pasakė.

„Pakartosiu tą patį, bet su tam tikrais papildomais akcentais, kaip atrodo iš Briuselio žiūrint. Bet žiūrint iš Briuselio visų pirma matai Lietuvą ir tikrai gali pasidžiaugti. Tikrai sveikinu, atrodo neblogai – Vyriausybė, Seimo dauguma. Todėl mano labai paprastas pasakymas – ką padarysi, ruoškitės antrai kadencijai valdžioje. Žinau, kad nelengva, bet kas, jeigu ne mes“, – sakė A, Kubilius. Jo žodžius TS-LKD tarybos posėdyje palydėjo plojimai.

Priimta deklaracija: Ukraina kovoja už laisvojo pasaulio išlikimą

TS-LKD Tarybos posėdyje taip pat buvo priimta deklaracija, kurioje pabrėžiamas visapusiškas palaikymas Ukrainai, o Rusija įvardinama kaip didžiausia grėsmė Europos saugumui. Deklaracijoje pabrėžiama, kad Ukrainos pasiekta pergalė kare, atvertų galimybes demokratinėms permainoms ir pačioje Rusijoje, o tai yra vienintelė garantija, kad kada nors, Lietuva nebebus demokratinės erdvės pakraščio valstybė.

TS-LKD Tarybos įsitikinimu, Vakarų transatlantinei reikalinga nauja geopolitinė strategija, kurioje pagrindiniai principai: pripažinti Rusiją kaip didžiausią grėsmę Europos saugumui, užtikrinti Ukrainos pergalę kare, tiekiant jai kuo daugiau sunkiosios ginkluotės, Europai pilnai atsijungti nuo rusiškų energetinių išteklių ir nebefinansuoti Kremliaus karo mašinos bei nedelsiant suteikti Ukrainai ES narės kandidatės statusą.

Europos Parlamento (EP) narys ir šios deklaracijos rengėjas Andrius Kubilius teigia, jog V. Putino Rusijos karas prieš Ukrainą yra ir paskutinis Blogio Imperijos karas prieš civilizuotą, demokratinį pasaulį. Todėl tai yra ir mūsų karas už laisvojo pasaulio išlikimą.

„Mums labai svarbu ne tik tiesiogiai paremti Ukrainą, tą mes darome. <…>. Bet mums labai svarbu pasiekti, kad ir ES, NATO darytų teisingus žingsnius. <…>. Kai kartais mes norime pakritikuoti vieną ar kitą organizaciją, turime pakritikuoti save – kad nepadarėme kažko, kad ES ir NATO tinkamai veiktų. Tam tikra prasme deklaracija ir yra raginimas mums patiems pabandyti pažiūrėti tuo aspektu į šiandieninę situaciją, ir pabandyti suvokti iššūkius ne tik mums, ne tik Ukrainai, bet suvokti iššūkius visai vakarų bendruomenei“, – teigia A. Kubilius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ragindamas palaikyti deklaracijos projektą, teigė, jog situacija per tris mėnesius ryškiai pasikeitė.

„Mes galvojome, kad atvirai teikdami paramą, mes galėsime pasiųsti, sustiprinti žinutę Putinui, kad geriau neiti į Ukrainą. Bet nepavyko. Manau, kad būtent dėl tos priežasties, kad buvo tikimasi tų tridienių grafikų vykdymo“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Anot TS-LKD Tarybos, Europos Sąjunga ir NATO valstybės daugiau nebegali kartoti tos pačios klaidos, palikdamos Ukrainą ir kitas Rytų Partnerystės šalis „pilkojoje zonoje“. Aiški ES ir NATO valstybių pozicija dėl šių valstybių euroatlantinės integracijos, užkirstų kelią Putino vykdomai karinei agresijai šiose valstybėse. Toks pokytis, padės sutarti dėl Vakarų transatlantinės bendruomenės tolesnės strategijos.

TS-LKD Taryba įsitikinusi, jog tolimesnės geopolitinės strategijos pagrindiniai principai turėtų būti tokie:

TS-LKD Taryba teigia, kad antidemokratinė Rusija yra didžiausia grėsmės Europos saugumui. Putinizmas yra tapęs nauju XXI amžiaus fašizmu, su fašistiniam režimui būdinga ideologija, neigiančia kitos nacijos teisę egzistuoti. Su brutaliais karinės agresijos metodais, pereinančias į genocidą.

Anot konservatorių, vienintelis būdas pašalinti šią grėsmę – su fašistiniu Kremliaus režimu elgtis taip, kaip Vakarai elgėsi su nacistiniu Hitlerio režimu: Ukrainos karinę pergalę turi lydėti naujasis Niurnbergo tribunolas, o po to – nuosekli Vakarų parama demokratijos kūrimui Rusijoje.

Taryba teigia, jog Vakarai turi ženkliai didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. ES privalo lygiuotis į JAV teikiamos paramos apimti ir Lendlizo metodus: bendra JAV ir ES teikiamos ginkluotės apimtis turi viršyti 120 milijardų eurų per 2022 metus. ES parama ginkluotės tiekimui kol kas siekia 2 milijardus eurų.

TS-LKD pabrėžia, jog sankcijos turi padėti ES išsivaduoti nuo rusiškos energetinės priklausomybės ir sustabdyti milžiniškus finansinius mokėjimus į Kremliaus sąskaitas, kuriais finansuojama Kremliaus karinė mašina. Sankcijos turi galioti tol, kol paskutinis Rusijos kareivis nepaliks okupuotų Ukrainos teritorijų.

Vienas iš siūlomų strategijos principų, jog demokratinis pasaulis turi nedelsiant įsteigti specialųjį Tarptautinį tribunolą Putino agresijos prieš Ukrainą nusikaltimui tirti. Tribunolo įsteigimas padėtų Vakarų lyderiams atsikratyti pagundos tęsti „dialogą su Putinu“ ir bandyti grįžti prie įprastų santykių. „Dialogas“ su nusikaltėliu, kurio veiksmus tiria Tarptautinis tribunolas, taptų nusikalstamu kolaboravimu su nusikaltėliu.

TS-LKD įsitikinusi, jog Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, jos vykdomos Ukrainos žemės ūkio produkcijos ir Ukrainos jūrų uosto blokada gresia sukelti globalią maisto krizę, kuri stipriai paveiks trečiąsias pasaulio valstybes, todėl būtina sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Juodosios jūros uostų saugų veikimą. Tam Ukraina arba turi gauti tiek specialios ginkluotės, kad galėtų tai padaryti pati – arba Vakarų bendruomenė turi užtikrinti saugų laivybos koridorių iš Odesos uosto.

Anot TS-LKD Tarybos, labai svarbu jau birželio 22–23 d., vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje Ukrainai turi būti suteiktas šalies kandidatės į ES narius statusas ir nedelsiant pradėtos derybos dėl narystės. Anot TS-LKD, tai vienintelis būdas ES ištaisyti savo geopolitinę klaidą ir nebepalikti Ukrainos „pilkojoje zonoje“. Taip pat Lietuva su partneriais turi išlaikyti atviras duris ir Ukrainos stojimui į transatlantinį aljansą.

TS-LKD teigia, jog Ukrainos atstatymas po karo yra Vakarų moralinė pareiga, Lietuva privalo būti šio atstatymo proceso šerdyje: reikšmingai prisidėti kaip donorė, padėti parengti tinkamą visą atstatymo plano finansavimą, įgyvendinimo bei valdymo architektūrą. Toks „Naujasis Maršalo planas“ turi padėti Ukrainai ne tik atkurti jos sugriautą infrastruktūrą, bet ir padėti modernizuoti ekonomiką ir taip pakloti pamatą pačiai Ukrainai sparčiau integruotis į ES.

TS-LKD pabrėžia, jog tiek artimiausiu laikotarpiu, tiek visą ateinantį dešimtmetį geopolitinė krizė visų pirma spręsis Ukrainoje, kuri bus rimčiausias išbandymas visai transatlantinei bendruomenei. Anot konservatorių Tarybos, Lietuva turi būti pasiruošusi ne tik tiesiogiai padėti Ukrainai, bet ir grumtis už Ukrainą – ir už kitokią ES bei visą Europą– Vakarų sostinėse ir ES bei NATO institucijose, nes tai taip pat yra ir kova už saugesnę Lietuvą, kurią TS-LKD kaip politinė jėga visada laikė savo politikos svarbiausia nuostata.

Delfi primena, kad TS-LKD tarybos nariai taip pat posėdyje planuoja aptarti 2023 m. savivaldos rinkimų TS-LKD kandidatų atrankų tvarką, patvirtinti Centrinį rinkimų štabą bei apžvelgs kitus partijai aktualius klausimus.