Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti iš Kamerūno atvykusio vyro prieglobsčio prašymą, kuris tvirtina, kad yra homoseksualus.

Vos išsigelbėjo

Kamerūne bet koks santykiavimas tarp tos paties lyties asmenų yra nusikaltimas, už kurį gresia įkalinimo iki 5 metų bausmė.

„LGBT asmenys taip pat susiduria su didele stigma, smurtu ir diskriminacija iš savo šeimų, bendruomenių ir vyriausybės. Prie LGBT persekiojimo prisideda ne tik policijos pajėgos, bet ir Kamerūno slaptieji daliniai, kurie areštuoja, grasina ir prievartauja LGBT asmenis. Daugybė LGBT socialinei grupei priklausančių asmenų yra priversti kęsti sisteminį spaudimą bei fizinius kankinimus“, – apie tai, kas vyksta jo tėvynėje, skunde teismui dėstė kamerūnietis.

Pats jis pasakojo, kad 2021 m. pradžioje kaimynai jį užtiko lovoje su kitu vyru.

„Mano draugas pabėgo, o mane sumušė. Už tokį dalyką ir užmušama, bet išgelbėjo atvažiavusi policija“, – MD specialistams pasakojo užsienietis.

Foto: Domantas Pipas

Vyras buvo išvežtas į komisariatą ir uždarytas į areštinę, ten policija jį informavo, kad įrodymų pasodinti jį į kalėjimą už homoseksualumą daugiau nei pakankamai, kadangi įtarimų dėl jo lytinės orientacijos jau buvo kilę anksčiau.

„Iš areštinės pabėgau, nes mama davė kyšį pažįstamam policininkui, kuris man padėjo. Mama davė pinigų, tada pabėgau į Nigeriją, po to į Baltarusiją ir į Lietuvą“, – sakė jis.

Į mūsų šalį prieglobsčio prašytojas atvyko pernai liepą, dar tada, kai nebuvo pradėta taikyti atstūmimo politika.

Nenorėjo patikėti

Tačiau vyro pasakojimu MD nepatikėjo ir nusprendė jį išsiųsti atgal į Kamerūną, kur jam bus saugu.

„Pareiškėjo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje – Duala miestas, Kamerūnas) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos“, – nurodė departamentas.

Be to, MD nurodo, kad užsienietis negalėjo tiksliai atsakyti, kada suprato esantis homoseksualus.

„Pareiškėjas, pasakodamas apie santykius su aplinkiniais ir paklaustas, kaip jo šeima vertina netradicinės orientacijos asmenis teigė, kad „Ne tik mano šeimos, bet ir visos visuomenės toks požiūris“, tačiau vėliau nurodė, kad motina jį palaikė ir net padėjo ištrūkti iš policijos areštinės. Ši pasakojimo dalis rodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl santykių su aplinkiniais yra nenuoseklūs ir neleidžia nustatyti tikrojo jo šeimos narių požiūrio į homoseksualius asmenis“, – tokius nenuoseklumus vyro pasakojime rado valdininkai.

Pasak MD, kamerūnietis negalėjo pateikti jokių savo homoseksualumą įrodančių nuotraukų ar kitų duomenų, pavyzdžiui, dokumentų, patvirtinančių jo sulaikymą.

„Pareiškėjas, turėdamas telefoną ir prieigą prie elektroninio pašto, net nesistengė pateikti jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sulaikymą ir tariamai paskelbtą paiešką (galėjo kreiptis į policininką, tariamai padėjusį jam pabėgti, arba brolius ir seseris, gyvenančius Kamerūne)“, – nurodė departamentas.

Liepė svarstyti iš naujo

Kamerūnietis neigiamą MD atsakyme apskundė teismui, tačiau pirmojoje instancijoje nieko nepešė. Tik LVAT atidžiau pažiūrėjo į visą istoriją ir trūkumų rado ne užsieniečio pasakojime, o MD specialistų darbe.

Pasak teismo, specialistai į užsieniečio prašymą pažvelgė paviršutiniškai ir realiai net nebandė aiškintis, ar jis sako tiesą.

„Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendime konstatavo, kad, įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, labai tikėtina, kad pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas, savo ruožtu, buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija, <...>, konstatuoja, kad Departamentas atliko paviršutinišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, pareiškėjo situacija nebuvo pakankamai individualizuota, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus“, – nurodoma sprendime.

Kad tyrimas dėl prieglobsčio buvo atliktas atmestinai rodo vien detalė, kad MD savo sprendime klaidingai nurodo net apklausos datą, ji esą daryta spalio 8 d., nors išties vyko rugsėjį.

Foto: DELFI / Dainius Sinkevičius

„Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas, pareiškėjo individualios situacijos neįvertinęs kilmės valstybės kontekste, nenustatęs visų aplinkybių, leidžiančių neabejoti, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindė asmeninę baimę grįžti į kilmės valstybę, nebus persekiojamas, neįvertinęs esminių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai“, – nusprendė teismas.

Panašiai pakeistų sprendimų yra ir daugiau. Delfi jau skelbė socialiniuose tinkluose milžiniško populiarumo sulaukusio kirpėjo istoriją, kuris taip pat per teismus išsikovojo, kad Migracijos departamentas iš naujo spręstų dėl jo prieglobsčio, nes prašymą pirmą kartą atmetė neįsigilinęs į visą situaciją.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst., tačiau nemaža dalis grįžo į tėvynę savo noru, šiuo metu jų Lietuvoje likę apie 2,7 tūkst.