Užregistruotas įstatymas: prašo svarstyti skubos tvarka

Įstatymo projekte, kurį gegužės 24 dieną užregistravo URM, įvardijama, kad „Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimas Lietuvoje 2023 metais vaidins svarbų vaidmenį, siekiant Baltijos regiono saugumo ir gynybos iššūkių visiško suvokimo ir deramo dėmesio šiose šalyse bei jų visuomenių paramos investicijoms į gynybą“.

Įstatyme numatyta, kad NATO vadovų susitikimas vyks kitais metais Vilniuje ir akcentuojama, kad projektas nustato „bendruosius principus ir reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas sklandžiai ir operatyviai organizuoti NATO šalių vadovų susitikimą, siekiant užtikrinti šio įstatymo preambulėje nurodytų tikslų įgyvendinimą“.

Įstatyme taip pat nurodyta, kad patalpų ir išorės erdvių pritaikymą organizuoja bei vykdo Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.

Dokumente taip pat rašoma, kad URM, bendradarbiaudama su „Litexpo“, koordinuoja, organizuoja ir vykdo renginį pagal visus privalomus NATO standartus bei reikalavimus.

„Litexpo“ viešuosius pirkimus, skirtus šio straipsnio 2 dalyje nustatytai užduočiai įgyvendinti, atlieka ir sutartis sudaro neskelbiamų derybų būdu, jas vykdant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo arba, kai būtina užtikrinti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, pagal Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo numatytas neskelbiamų derybų procedūras“, – rašoma įstatyme.

Aiškinamajame teisės akto rašte rašoma, kad „šiuo metu NATO šalių vadovų susitikimui organizuoti nėra specialaus įstatymo lygmens teisinio reguliavimo, jam taikomas bendras viešųjų pirkimų ir kitų sričių teisinis reguliavimas, kuris nėra pakankamas, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų NATO šalių vadovų susitikimo organizavimą nustatytais terminais“.

Be to, pažymima, kad pasirengimo NATO šalių vadovų susitikimui organizacinius, finansinius, teisinius ir kitus susijusius klausimus koordinuoja ministrės pirmininkės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė.

Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys ir į karo Ukrainoje kontekstą. Įstatymo projektą prašoma svarstyti skubos tvarka.

„Dėl karo Ukrainoje rinkoje stringa prekių pristatymas, taigi ir darbų atlikimas bei paslaugų suteikimo grandinė, todėl būtina skubiai organizuoti NATO šalių vadovų susitikimui reikalingų darbų, prekių, paslaugų pirkimą“, – rašoma dokumente.

Frakcijų atstovai negaili kritikos

Delfi apklausus Seimo frakcijų atstovus, šie dėl URM sprendimo užregistruoti atskirtą įstatymo projektą neslėpė nuostabos. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas teigė, kad toks įstatymas spręstų tiesiog ūkinius klausimus.

„Pirma reakcija yra didelio nusistebėjimo, nes panašu, kad kai Vyriausybei niekaip nepavyksta parengti kokių nors reikšmingų strateginių projektų, jokių esminių strateginių reformų niekaip Seimas nesulaukia, o jau kadencija verčiasi į antrą pusę, tai dabar turime įstatymo projektą, kuris iš esmės sprendžia ūkinius klausimus, ir net ne kokius nors nacionalinius, valstybės ūkio klausimus, o vieno renginio organizavimo ūkinius klausimus“, – komentavo parlamentaras.

Tam, jo teigimu, užtektų ministro įsakymo arba Vyriausybės nutarimo lygmens reglamentavimo.

„Jei žiūrėtume į priežastis, tai galbūt kažkas susiję su viešųjų pirkimų organizavimu, bet pats Viešųjų pirkimų įstatymas tikrai turi daugybę galimybių prisitaikyti, o ir laiko yra. Stebina. Strategiškumo arba pagrindo įstatymui mažoka“, – teigė L. Savickas.

Jis svarstė, kad įstatymo projektu gali būti bandoma ieškoti išimčių, kurias tarsi iš anksto pateisintų bei leistų Seimas.

Panašiai kalbėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, jis situaciją įvardijo komiška.

„Jei mes taikysime tokią praktiką, tai ir tarptautinių projektų simpoziumui pradėsime kepti įstatymus – Kultūros ministerija pradės nešti ir sakyti, kad reikia. Tikroji priežastis akivaizdi: norima išvengti viešųjų pirkimų, pavesti visus dalykus organizuoti „Litexpo“ ir dar užsitikrinti, kad jokie kiti ministrai akių nedraskys dėl finansavimo bei bus galima skirti tiek pinigų, kiek norės pati ministerija“, – Delfi sakė Seimo narys.

NATO viršūnių susitikimas 2021
Foto: AP / Scanpix

Politikas taip pat pabrėžė, kad renginio organizavimas – ne įstatymu sprendžiamas klausimas.

„Tegul atsisėda premjerė, užsienio reikalų ministras su finansų ministre ir išsiaiškina, kokių asignavimų, kiek bei kam reikia. Tegul ministras „apgina“ prieš savo kolegę finansų ministrę tų išlaidų pagrįstumą, o ne keliauja į Seimą su iš teisėkūros konteksto iškrentančiu įstatymu“, – nuostabos neslėpė G. Paluckas.

Esant dideliam poreikiui, pasak jo, galbūt būtų galima tiesiog koreguoti kai kuriuos jau esančius įstatymus, o ne kurti naują.

„Čia labai bloga praktika su šiuo įstatymu. Tai rodo nesutarimą Vyriausybės viduje arba abejonę, kad pavyks susitarti, ir elementarų manipuliavimą įstatymais, mėginant tiesiog apeiti viešuosius pirkimus. Tai ir neskaidru, ir negražu, ir tiesiog labai prasta teisėkūros praktika“, – tvirtino socialdemokratas.

„Toks įstatymas negali atsidurti Seimo salėje. Negali. Tai absoliuti sarmata. Visos vyriausybės iki šiol su visais didžiuliais megarenginiais kažkaip susitvarkė be tokių specialių, renginiui pritaikytų įstatymų“, – sakė G. Paluckas.

Naujo įstatymo poreikio nemato ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys.

„Pirmiausia, į akis krenta tai, kad jau užregistruotas įstatymo projektas referuoja į sprendimus, kurie tik bus / nebus priimti birželio pabaigoje vyksiančiame Madrido NATO viršūnių susitikime. Antra, gal mane apgauna atmintis, bet nei Lietuvos pirmininkavimo ES, nei EXPO parodų atveju nesame turėję atskiro įstatymo vienam renginiui. Tad klausimas – kam tai reikalinga?“ – svarstė parlamentaras.

Be to, kaip pastebėjo G. Surplys, visų įstatymų svarstymai būna vieši, o viešumas ruošiantis NATO viršūnių susitikimui nebūtinai gali būti nenaudingas.

„Valdančiųjų pageidavimu dabar rengiamame partijų susitarime dėl užsienio politikos numatyta steigti specialią tarppartinę grupę dėl šio renginio, bet kam ta grupė, jei turėsime atskirą įstatymą?“ – kalbėjo Seimo narys.

Abejonių turi ir prezidentūra, ir koalicijos kolegos

Delfi minėtą įstatymo projektą paprašė įvertinti ir prezidentūros. Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Tomas Beržinskas pateikė prezidento nuomonę.

„Prezidentas pabrėžia, kad NATO viršūnių susitikimas 2023 m. Vilniuje yra vienas svarbiausių renginių Lietuvos istorijoje. Visų valstybės institucijų pareiga – maksimaliai gerai ir skaidriai jam pasirengti.

Prezidento nuomone, atskiro įstatymo kūrimas vienam renginiui teisine prasme yra ydinga praktika. Proginis įstatymo kūrimas kelia pagrįstų abejonių ir klausimų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo“, – rašoma komentare.

Jame taip pat akcentuojama, kad sprendimas 2023 metais NATO viršūnių susitikimą organizuoti Vilniuje buvo paskelbtas pernai.

„Laiko kokybiškai pasirengti ir pirkimams įgyvendinti turėta daugiau nei pakankamai. Net ir šiandien ne per vėlu pradėti reikiamas procedūras“, – teigiama prezidentūros komentare.

Abejonių dėl įstatymo reikalingumo neslėpė ir Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

NATO viršūnių susitikimas 2021
Foto: AP / Scanpix

„Kad atskiram renginiui reikia įstatymo, tikrai nėra geros teisėkūros pavyzdys. Tai faktas. Dabar dėl pateikto įstatymo Vadovybės apsaugos tarnyba jau pateikė nuomonę, siūlo ne privačią apsaugą samdyti, o pačią tarnybą pasisamdyti ar priskirti jai tas funkcijas. Seimas vietoje įstatymų leidybos įsivelia į renginio organizavimo detales“, – pastebėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis pabrėžė suprantantis, kad renginys yra išskirtinės svarbos, dėl kurio organizavimo diskutuojama jau nuo praėjusių metų.

„Mano žiniomis, buvo įvairių darbinių pasitarimų jau nuo praėjusių metų, bet, matyt, kažkas nepavyko ar kažkur atsitiko bėdų ir dabar tas bėdas tokiu atskiru įstatymu bus bandoma lopyti. Manyčiau, kad čia kažkas URM kanceliarijoje prisvilo, dėl to šis klausimas dabar pateko į Seimą“, – svarstė V. Mitalas.

Politikas atkreipė dėmesį, kad neseniai kaip tik padaryti įvairūs viešųjų pirkimų procedūrų pakeitimai.

„Kiekvieną mokesčių mokėtojų eurą viešosios įstaigos turi leisti labai atidžiai. Įvertinsime, kokie ten tikrieji motyvai su [įstatymo] teikėjais, kokia situacija, bet, mano supratimu, buvo laikas ir reikėjo ruoštis vyriausybiniu formatu tokiam renginiui“, – Delfi sakė Laisvės partijos atstovas.

Akcentuoja renginio svarbą: gali būti neviešų argumentų

Buvęs URK pirmininkas ir diplomatas Žygimantas Pavilionis, komentuodamas šį klausimą, akcentavo renginio išskirtinumą. Tokio pobūdžio ir svarbos tarptautinio susitikimo Lietuvoje nėra buvę.

„Tai yra ypatingas saugumo lygis, ypatingos sąlygos, kurioms vykdyti, grubiai sakant, taikomi aukščiausi NATO standartai. Mes negalime padaryti jokių klaidų. Tam, kad tos sąlygos būtų įgyvendintos, ir būtų įgyvendintos laiku, nes tas susitikimas jau už kampo, kaip suprantu, ministerija ir stengiasi tuo įstatymu įteisinti“, – Delfi sakė parlamentaras.

Tai, anot jo, unikalus renginys, neprilygstantis jokiai kitai konferencijai.

„Tai yra aukščiausio lygio vadovai. Žinant, kad šiaip už lango vyksta karas, tai natūralu, jog ministerija ieško būdų, kaip greitai ir saugiai išspręsti tuos techninius klausimus“, – svarstė Ž. Pavilionis.

Be to, kaip pastebėjo Seimo narys, išskirtinis renginys reikalauja išskirtinių sprendimų, o kai kurių, pasak jo, įprastos procedūros tiesiog negali užtikrinti.

„Jei mes veiktume pagal įprastines procedūras, tai, deja, niekaip negalėtume užtikrinti to renginio saugumo, kuris turi specifinių sąlygų. Mes gyvename pafrontėje ir bet kam gali būti labai įdomu, kas tame renginyje vyksta“, – sakė buvęs URK pirmininkas.

„Niekas nežino, kiek karas tęsis. Gal jis tęsis iki to renginio. Reikia suprasti, kad vyksta istoriniai pokyčiai, mes tikimės istorinių NATO sprendimų, kurių tikslas yra demokratijos įtvirtinimas mūsų regione, Ukrainos apgynimas, kito kokybinio lygio mūsų pačių saugumas ir, galų gale, to paties Rusijos kriminalinio režimo atsitraukimas ar net sunaikinimas. Tie procesai vyksta NATO pašonėje. Tai, kad ministerija imasi specifinių žingsnių ar apsaugos priemonių, aš manau, yra visiškai natūralu“, – teigė Ž. Pavilionis.

Panašiai svarstė ir Liberalų sąjūdžio atstovas URK Arminas Lydeka. Tiesa, politikas pabrėžė su pačiu įstatymo projektu nespėjęs susipažinti.

„Galbūt yra kokių nors papildomų argumentų, ką, manau, ministerijos vadovai pristatytų mums komitete, kodėl tokia išimtis daroma, nes vienareikšmiškai tai yra išimtinis atvejis. Normaliai neįsiterpia į tą teisėkūrinę sistemą – tai faktas. Ar galima išsiversti be tokio įstatymo, sunku vertinti, nelygu, kokių papildomų argumentų pateiks ministerija“, – Delfi sakė Seimo narys.

Jis atkreipė dėmesį, kad ministerija gali turėti ir viešinti neskirtų argumentų, kodėl NATO viršūnių susitikimui organizuoti reikalingas įstatymas.

„Vyksta realus, brutalus karas, Lietuva tam tikru planu dalyvauja šiame kare. Kalbant apie NATO kaip gynybinės sąjungos aukščiausio lygio – vadovų – susitikimą, galbūt yra kokių nors išskirtinių reikalavimų organizuojant tokį renginį, dėl kurių negalima „eiti“ per įprastas procedūras“, – svarstė A. Lydeka.

URM pateikė paaiškinimą

Delfi gavo URM paaiškinimą, kodėl NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje organizuoti reikia įstatymo.

„NATO vadovų susitikimuose priimami strateginiai Aljanso sprendimai, kad NATO ir toliau išliktų stipriausiu gynybiniu Aljansu pasaulyje ir garantuotų savo narių saugumą ir gynybą. Tokiuose NATO susitikimuose sprendžiama dėl atsako į grėsmes bei iššūkius, dėl politikos palaikant santykius su partneriais ir priešininkais, sutariama dėl investicijų į gynybos pajėgas gairių ir masto.

NATO vadovų susitikimai, juose priimami sprendimai ir šalys, kuriose vyksta šie susitikimai, pritraukia didelį pasaulio žiniasklaidos dėmesį, kartu prisideda prie geresnio NATO šalių narių visuomenių suvokimo apie saugumo iššūkius bei investicijų į gynybą svarbą“, – rašoma ministerijos komentare.

Jame taip pat patvirtinami kai kurių politikų spėjimai, kad įstatymas reikalingas norint užtikrinti specifines saugumo priemones.

„Ypatingo svorio NATO vadovų susitikimams prideda JAV Prezidento dalyvavimas. Artėjantis NATO vadovų susitikimas Vilniuje yra ypač svarbus Lietuvai dėl sudėtingos Baltijos regiono saugumo situacijos ir Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Tokio masto renginio Lietuva dar niekada nėra organizavusi, todėl siekiama ypatingų sprendimų, kurie užtikrintų, kad renginys įvyks laiku ir atitiks NATO vadovų susitikimams keliamus reikalavimus“, – teigiama URM atsakyme.