Bet ne visi Delfi televizijos žurnalistų kalbinti gyventojai patenkinti šalies vadovo darbu.
„Man, gal kaip daugybei jaunų žmonių, trūksta šiek tiek jo įsitraukimo, jo pozicijos išsakymo, nes tikrai jaučiasi jo noras patikti skirtingoms grupėms. Manau, kad prieš tai buvusios prezidentės suformuota funkcija valstybėje dabartiniam prezidentui šiek tiek kiša koją. Žmonės turi aukštus lūkesčius ir nežinau, ar jam pavyksta juos pilnai įgyvendinti“, – kalbėjo vienas praeivis.
Kita vilnietė kalbėjo, jog ryškesnė šalies vadovo veikla prasidėjo karo Ukrainoje metu.
„Iš tikrųjų tai jo veikla prasidėjo tiktai dabar, kaip bebūtų gaila, karo metu. Tai pasimatė, kad jau jis atstovauja Lietuvą, o anksčiau tai tokiose smulkiose rietenose dalyvavo. Ir sakyčiau, bereikalingas ambicijas ten kurstė. Nepasakantis iki galo ir būtinai prieštaraujantis“, – svarstė ji.
„Dalyvavimas užsienio veikloje, bendradarbiavimas, aišku, Ukrainai dėmesys ypatingai rodomas, tai manau tikrai vertas pagyrų“, – kalbėjo kiti.
„Labiau teigiamai nei neigiamai. Kodėl? Jis man atrodo atlieka visas funkcijas, kurias daugmaž yra paskirtas… Galbūt ne pats geriausias Lietuvos istorijoje, bet man atrodo tinkamas šiuo laiku“, – kalbėjo kitas Delfi pašnekovas.
Kiti pasigenda ryžto.
„Kad jis neryžtingas, sprendimų nepriiminėja. Tai kokių sprendimų jūs iš jo tikėtumėtės? Nežinau, aš nelabai domiuosi politika, bet ryžtingiau dėl visko reikėtų“, – kalbėjo kita kalbinta vilnietė.
„ Aš žinokit puikiai prisimenu, kai jo buvo inauguracija, kaip visi ėjome prie prezidentūros, klausyti jo kalbos. Aš nežinau, aš tai džiaugiuosi. Aš džiaugiuosi, kad papūtė nauji vėjai, kad turime vyrą, kuris vykdo rimtą užsienio politiką, taip, viskas okei, aš patenkinta“, – įspūdžiais apie šalies vadovą dalijosi moteris.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainiaus Lašo dėstė, jog, G. Nausėdos lyderystė išryškėjo prasidėjus karui Ukrainoje. O iki tol jam trūko aiškios pozicijos.
„Buvo naujokas, atėjo, tiesiog įšoko į politiką iš visai kitų darbų ir tai akivaizdžiai matėsi ir tiek paramos prasme, politinės paramos prasme, tiek komunikacijos prasme, tiek kažkokių koalicijų telkimo prasme, bandant prastumti savo viziją kažkokią ar savo kažkokius planus įstatymų prasme“, – kalbėjo A. Lašas.
Išryškėjusi politinė linija, jo nuomone, gali pritraukti ir papildomą palaikymą. Vis dėlto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad G. Nausėdos reitingų svyravimas bėgant prezidentavimo metams niekuo nesiskiria nuo buvusių šalies vadovų. Pasak jo, palaikymas svyruoja priklausomai nuo visuomenės lūkesčių ir jų išpildymo.
„Prezidento tiek institucijos, tiek ir pačio G. Nausėdos distancija nuo politinių partijų, ypatingai, padeda tą reitingą išlaikyti pakankamai stabilų ir tokį normalų, nei per daug, nei mažai, kaip prezidentui Lietuvoje“, – kalbėjo M. Jastramskis.
G. Nausėda iki karo Ukrainoje buvo nuolat kritikuojamas dėl nesutarimų su valdančiąja koalicija. Tačiau M. Jastramskio teigimu, šalies vadovas turi atlikti arbitro funkciją ir dėl to natūralu, kad retsykiais vyravo prieštara.
„Tol, kol jis nevažiuoja visiškai į lankas, neužsiima visišku populizmu, ko aš sakyčiau, gal tos ribos Gitanas Nausėda tikrai nepasiekė, aš tol manau, toks sveikas ginčas, debatas demokratinis yra reikalingas“, – kalbėjo jis.
„Ten, kur prezidentas turi pilnus įgaliojimus ir kur iš esmės jis turi vesti tą politikos sritį, tai mes matėme, kad to nebuvo. Buvo tiesiog tokie pastovūs komunikaciniai liaupsusai, klaidos, taip pat tas visas konfliktas ar aiškinimas, tarkime, ką sveikatos ministras turėtų daryti ar nedaryti, tai tiesiog buvo ne prezidento kompetencijoje“, – savo ruožtu šalies vadovo veiklą vertino A. Lašas.
Rodos, jog šiuo metu prezidentas su valdančiąja koalicija sutaria. Visgi, A. Lašas įsitikinęs, kad joks virsmas čia neįvyko – prezidentas ir valdantieji kol kas dirba ta pačia kryptimi, tačiau neaišku, kaip bus ateityje.
„Iškilus naujai krizei mes vėl iš naujo matytume tą problematinę situaciją tarp prezidento ir Vyriausybės“, – prognozavo KTU politologas A. Lašas.
Kalbėdamas apie G. Nausėdos klaidas, M. Jastramskis pastebi, kad prezidentui kyla sunkumų skiriant aukštus šalies pareigūnus. Prezidentą lydi ir nesėkmė įstatymų priėmimo procese.
„Buvo čia ta diena, kurią aš pavadinau tuo juoduoju ketvirtadieniu G. Nausėdos, kai trys veto buvo atmesti“, – prisiminė politologas.
Viena ryškesnių klaidų M. Jastramskis laiko ir G. Nausėdos sveikinimo kalbą Šeimos gynimo marše prieš metus.
„Valstybės prezidentas, kaip valstybės galva, demokratijos, jis negali sau leisti kažkokiu būdu ten paremti, legitimuoti judėjimų, kurie grynai turi antidemokratinių bruožų“, – tikino VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Remiantis visuomenės ir politologų apklausomis, 2024–ųjų prezidento rinkimuose G. Nausėdos pavardė turėtų atsirasti. Tačiau pats prezidentas pozicijos šiuo klausimu dar neišsakė. Neaišku ir kas galėtų būti jo oponentai.
„Šiuo atveju jis vis dėlto yra populiariausias ir jeigu mes žiūrėsime į kitus politikus, kurie turi teigiamą pasitikėjimo reitingą….Ir kita yra Vilija Blinkevičiūtė“, – pastebėjo politologas A. Lašas.
VU TPSMI politologas M. Jastramskis dar pridūrė, jog jeigu dalyvautų, šansų turi ir buvęs premjeras S. Skvernelis.
„O jau kas ten dalyvaus rinkimuose 2024 metais, tai matysim, kai prasidės kampanija….“, – ketvirtadienį nedaugiažodžiaudama kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Naujausioje „Baltijos tyrimų“ atliktoje pasitikėjimo reitingo apklausoje G. Nausėdą palaiko penktadalis apklaustųjų.
