I. Šimonytė taip pat pakomentavo situaciją valdančiojoje koalicijoje, kurios laukia dar vienas išbandymas – balsavimas dėl Civilinės sąjungos projekto.
Premjerė pabrėžia, kad nepaisant to, jog tiek ji, tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis yra „už“, ji negali Laisvės partijai garantuoti, kad šis įstatymas bus priimtas.
Premjerė sakė, kad nors konservatoriai ir yra didysis koalicijos partneris, jų programoje pažado įteisinti partnerystę nėra.
Vyriausybės vadovė interviu Delfi taip pat pakomentavo, ką atsakytų infliacija besiskundžiantiems žmonėms, paaiškino, kodėl nemano, kad interpeliacijos sulaukusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui reikėtų trauktis iš posto ir atsakė į klausimą, ar jau pati pasirinko elektros tiekėją.
– Rusija Ukrainą užpuolė prieš kiek daugiau nei 3 mėnesius, Europos Sąjunga (ES) aktyviai taikė sankcijas, bet sustojo ties 6 paketu. Jau keletą savaičių nesutariama dėl vadinamojo 6 paketo, kuriame turi atsirasti rusiška nafta. Visai neseniai buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris atviru tekstu pareiškė, kad vardan taikos Ukraina turėtų atiduoti dalį teritorijų. Bandymų Vakaruose išsaugoti Vladimiro Putino veidą vis daugėja, kaip jūs vertinate šitas nuotaikas?
– Prastai vertinu, kaip galima vertinti bandymą lipti ant to paties grėblio, kai rezultatą galima daugiau mažiau prognozuoti? Visi bandymai leistų V. Putinui atsitraukti ir vėl pradėti augintis tą patį imperialistinį raumenį, po kažkiek laiko pakartoti, ką jis padarė, dabar jau kitoje teritorijoje, dar labiau skverbiantis į Ukrainos gilumą ar dar kažkokiu kitu būdu.
Man atrodo, kad kai kurie žmonės tiesiog užsispyrusiai nenori pasimokyti. Ir kelia nerimą tie dalykai. Bet kol kas į tai žiūriu kaip į atskirų Europos politikų wishful thinking (kai norima priimama už esamą – Delfi), tą tokį nežinia iš kokių paskatų kylantį įsivaizdavimą, kad situacija gali kažkaip išsispręsti ne mūšio lauke.
Suprantu kodėl taip yra – ekonominės problemos yra rimtos, jos, aišku, slegia visų šalių politikus: kažkur yra rinkimai, kažkur žmonės yra nepripratę matyti dviženklę infliaciją ir tai juos labai gąsdina.
Tų iššūkių yra labai daug ir čia tarsi bandoma griebtis kažkokio šiaudo, kaip galimo šitų problemų sprendimo.
Matau pavojingą situaciją, nes ta situacija gali formuotis tokia linkme, kad mes staiga pradėsime kalbėti, jog dėl šių problemų kaltas ne V. Putinas, ne karas, o kaltos sankcijos. Tad akivaizdu, kad didelio pasirinkimo Vakarai neturi, todėl, kad jeigu Vakarai dar kartą užlips ant to paties grėblio, tai tas grėblys trenks per fizionomiją ir tai tikrai nebus šitos istorijos pabaiga.
– Bet ar jis jau netrenkia per fizionomiją, kaip jūs sakote? Kaip stipriai dar galėtų trenkti?
– Kol kas nematau tokių valstybių kaip JAV pasikeitusio ūpo tiekti ginklus ir kitą finansinę paramą. Tos pačios ES galiausiai, kaip struktūros, kaip šalių sąjungos.
Nepavyksta susitarti dėl 6 paketo, bet visi žino, kad iš esmės susitarimą įkaitu laiko viena valstybė – šiaip tas susitarimas būtų rastas.
O atskirų politikų pasisakymai – seniai buvusių politikų, tokių kaip H. Kissingeris, kurio pasisakymus galima vertinti įvairiai, nes kažkada jis yra argumentavęs tuo, kad jeigu jau Solženicynas ir Brodskis sakė, kad nėra tokios tautos kaip ukrainiečiai, tai reikia tuo ir pasikliauti, nes tai – disidentai... Tai mes žinome, kad tai yra to paties imperinio mąstymo, deja, rusų kultūros veikėjai.
Visko, matyt, pasitaiko žmonėms pasakyti, bet aš kol kas vis dar kliaujuosi Vakarų pasaulio vienybe ir tikiu, kad pavyks jos neišbarstyti.
– Neatmestina, kad jie įgarsina tai, ką kiti galvoja ir negali pasakyti – tai irgi gali egzistuoti. Tačiau norėčiau paklausti apie NATO. Lietuvoje kalbama, kad Lietuva iš NATO gali nesulaukti tokios paramos, kokios norėtų. Ir kad Madrido samite sprendimas gali būti nepriimtas. Kaip manote, kiek realu, kad mūsų norai bus neįgyvendinti – yra manančių, kad Rusija stringa Ukrainoje ir papildomų pajėgų pas mus nebereikia.
– Yra tokių nuomonių, kurias galbūt kai kas bando įgarsinti, kad pirma reikia sulaukti karo pabaigos ir tada žinant, kiek ten tos Rusijos liko, nuspręsime, kaip čia geriau dėliotis.
Nemanau, kad tai yra toliaregiškas sprendimas. Sprendimai, kurių mes siekiame – gynybinės pozicijos ir su tuo susiję pajėgumai, oro gynybos ir apskritai pasikeitusios NATO laikysenos... Tai pagrįsta ne tuo, kad mes turime laukti kažkokios pabaigos, nes pabaigos labai greitai nesulauksime, bet reikia remtis objektyvia geopolitine situacija, kuri yra susiklosčiusi nepriklausomai nuo to, kaip ir kada pasibaigs šitas karo epizodas.
Mes sieksime ir toliau ginti savo interesus. Taip, nėra lengva, nes reikia suprasti, kad daugelis NATO valstybių daug metų neskyrė nei išteklių, nei didelio dėmesio ginkluotei – dabar tai yra viena iš problemų tiekiant ginklus Ukrainai.
Sandėlius išsivalyti yra lengva, bet kažkada ateina ta riba, kai nebelabai yra ką iš jų beimti. Gynybos pramonė tikrai ne visose valstybėse yra smarkiai išplėtota. JAV tuo požiūriu gal yra lengviau, Europos šalims yra sunkiau, ir Vokietija, paskelbusi didelį finansinį indėlį į savo saugumą ir gynybą vis tiek dar turės tam tikrus praktinius žingsnius nueiti, kol jie bus įgyvendinti.
Bendresni susitarimai, kai reikia 30 valstybių konsensuso neateina taip lengvai.
– Mūsų finansų ministrė su dar keliais finansų ministrais Briuselyje pasiūlė konfiskuotą rusų kilmės piliečių turtą skirti Ukrainos atstatymui. Ar jūs pati pritariate šiai minčiai?
– Aš manau, kad taip. Turtas nėra konfiskuotas, jis yra areštuotas. Manau, kad turtas, kuris priklauso Rusijos Federacijai, pavyzdžiui, centriniam bankui... Nematyčiau problemų, kodėl toks turtas negalėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui.
Nes faktas kaip blynas, kad Rusija pradėjo invaziją, Rusijos kaltė akivaizdi ir ilgi procesai, vargu, ar yra labai prasmingi.
Kai kalbame apie fizinių asmenų turtą – oligarchų ar susijusių politikų, čia procesas keblesnis, kol tas turtas bus konfiskuotas. Nes reikės įrodyti kiekvieno prisidėjimą – teisinės procedūros, vis dėlto esame teisinės viršenybės erdvė.
Jei turtas būtų konfiskuojamas, aš nematau priežasties, kodėl jis negalėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui.
– Praėjusią savaitę skelbėme visų ES šalių apklausą apie tai, kas, jų nuomone, kaltas dėl karo Ukrainoje. Lietuviai pagal savo matymą yra arčiau ispanų ir vokiečių – 66 procentai lietuvių mano, kad kalta Rusija, o Lenkija, Skandinavijos šalys yra gerokai toliau pažengusios šiuo procentu. Kokios, jūsų manymu, to priežastys?
– Čia gali būti įvairių priežasčių – gali būti Rusijos propagandos poveikis, kuris mūsų piliečiams nėra mažas.
Net negalint kasdien stebėti tų kanalų ir semtis to melo, tie kanalai suformavo įprotį abejoti, ką sako oficiali valdžia.
Tai reiškia, kad jeigu oficiali valdžia sako, kad kalta Rusija, tai turbūt viskas buvo ne taip, nes viskas turbūt ne taip buvo apie vakcinas, apie kovidą ir visais kitais gyvenimo klausimais, ir čia turbūt viskas yra ne taip. Natūralu yra nepulti tikėti ką sako oficialūs kanalai, gal yra normalu kvestionuoti, bet tokie skaičiai man liudija, kad yra susiformavęs negatyvus įprotis.
– Kalbant apie Lietuvos aktualijas, Seimui pateiktas perdarytas Partnerystės įstatymas. Kaip manote, ar jis bus priimtas Seime?
– Iki priėmimo yra labai tolimas kelias, pirmiausiai jis turi praeiti pateikimą. Aš labai norėčiau tikėtis, kad bent jau dalis kolegų, kurie negalėjo paremti ankstesnio projekto dėl įvairių dalykų – dėl to, kad jis numatė civilinę metrikaciją, pavardžių klausimą – galėtų paremti bent jau šį projektą. Bet ar taip iš tikrųjų bus, mes pamatysime, kai bus balsavimas plenarinių posėdžių salėje.
– Kas laukia koalicijos tokiu atveju, jeigu to nebus?
– Nežinau, niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko.
Ir čia, matyt, kiekvieno koalicijos partnerio apsisprendimas esant vienai ar kitai situacijai, kokius sprendimus daryti ir kiek norisi statyti ant briaunos vieną ar kitą situaciją.
Po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo, aš, turėdama minutę, atsisėdau ir pažiūrėjau įžymiojo mūsų koalicijos susitarimo sąrašą įstatymų, kurie vertinami kaip labiau probleminiai, tai iš 8 įstatymų mes esame priėmę 3 su puse. Per trečdalį kadencijos tai nėra blogas rezultatas.
– Partnerystė ir Narkotikų dekriminalizavimas buvo du kertiniai Laisvės partijos projektai.
– Aš gi negaliu spręsti už Laisvės partiją. Jeigu Laisvės partija nuspręs, kad kažkuris konkretus balsavimas Seime, ypač jei jis bus nesėkmingas, bus tiek pažeidžiantis partijos interesus, kad jie nuspręs trauktis iš koalicijos, tai veikiausiai tokį sprendimą priims.
– Ar gali būti sociademokratai jūsų ramstis tokiu atveju, jei Laisvės partija nuspręstų pasitraukti?
– Aš nenoriu spekuliuoti – jeigu atsitiktų tokia situacija, kad koalicija sugriūtų, tiesiog būtų derybos dėl naujos koalicijos – kaip visada būna. O su kuo jos būtų, kokiomis sąlygomis, tikrai man atrodo nėra vertės dabar kalbėti. Nes mes dar net nesame turėję balsavimo dėl Partnerystės įstatymo (Civilinės sąjungos įstatymo projekto – Delfi), po to, kai jį turėsime, manau, galėsime kažką kalbėti.
Čia priklauso ne nuo manęs, aš nematyčiau vertės griauti koaliciją, turint mintyje, kiek darbų yra pradėtų, net jeigu susiklostytų kažkokia man asmeniškai tikrai nemaloni situacija ir pateikimo projektas nepraeitų – tikiuosi, kad praeis. Bet, kita vertus, negaliu pažadėti Laisvės partijai, kad įstatymas bus priimtas, nes tai priklauso ne nuo manęs.
– Ne nuo didžiosios koalicijos partnerės?
– Aš nesutikčiau, todėl, kad vis dėlto didžiosios koalicijos partnerės programoje niekada nebuvo Partnerystės įstatymo. Nepaisant to, kad partijos pirmininkas palaiko, nepaisant to, kad aš jį palaikau – niekada tai nebuvo programinis mūsų įsipareigojimas. Jeigu jis būtų buvęs ir mes jo nevykdytume, mums būtų galima kelti šitą klausimą – taip nėra.
– Tai nėra įsipareigojimo ir Seimo narių?
– Yra Seimo narių iš politinių partijų, kurios turi tai savo programoje. Ir kodėl nebalsuoja? Turiu omeny Liberalų sąjūdžio, turiu omeny socialdemokratų – tai yra partijos, kurios turi tai savo rinkiminėse programose ir todėl kelti klausimą, kodėl jūs nevykdote savo rinkiminių pažadų šiuo atveju, yra pagrįsta. Kelti šitą klausimą Tėvynės sąjungos frakcijai, manau, kad yra keista, nes tokio pažado niekada nebuvo.
– Na taip, iš tiesų – pamatysime, ar tai taps tokiu akmeniu, už kurio užklius ši koalicija, ar ne, nes įtampa tikrai auga, sprendžiant iš to, kad projektas buvo labai peržiūrėtas.
– Projektas buvo peržiūrėtas siekiant atliepti tas pastabas, kurios daliai Seimo narių buvo motyvas nepalaikyti pirmojo projekto. Ar tai buvo tikras, ar tariamas motyvas, mes pamatysime per balsavimą.
– Iš kritikos nepanašu, kad kažkaip pasikeistų pozicijos.
– Aš manau, kad kai kurie žmonės niekada nebalsuos už jokį Partnerystės įstatymą ir tų žmonių nuomone nesiimčiau remtis, todėl, kad ta nuomonė yra nuosekliai neigiama ir tokia ir išliks.
– Šalyje yra didžiausia infliacija ES, kainos auga, Vyriausybė priėmė vieną antiinfliacinį paketą. Ar rudenį neprireiks kito?
– Didžiausia infliacija šiuo metu yra vis dėlto ne mūsų šalyje, o Estijoje. Iš gegužės duomenų, kurie ateis birželio mėnesį, matysime, ar tas spartumas jau išsisėmė, ar dar ne.
Visos Baltijos šalys esame labai jautrios energetikos kainų šuoliui ir čia nėra nieko nuostabaus. Vyriausybė, jau teikdama biudžeto projektą, daug dalykų buvo įvertinusi, nors tikrai neplanavo tokio didelio infliacijos šuolio.
Karas jį, aišku, užlaikė. Nes jeigu tai būtų buvęs tik rudeninis dujų kainų šokas, jis jau dabar turėjo būti išsivadėjęs, ir todėl papildomų priemonių nebūtų reikėję. Kadangi jis neišsivadėjo ir kainos išsilaikys tokiame lygyje bent jau iki metų pabaigos, mūsų vertinimu tai tikrai, reikėjo šito antro paketo.
Ar gali būti, kad situacija pablogės – gali. Neturiu pagrindo sakyti, kad tai neįmanoma, tai yra įmanoma ir tokiu atveju Vyriausybė teiks biudžeto patikslinimus rudenį.
– Ką jūs pasakytumėte šiuo metu žmonėms, kurie mūsų klausosi ir išgyvena dėl to, kad jiems tampa sunku pragyventi?
– Vis dėlto aš norėčiau, kad žmonės atkreiptų dėmesį į faktus. Štai, girdėjau neseniai, kad kažkas minėjo, jog minimali alga buvo padidinta gana ženkliai, bet jos augimą jau suvalgė infliaciją. Tai yra netiesa, todėl, kad buvo padidinta ne tik minimali alga, bet ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – jis dar kartą buvo padidintas dabar.
Dėl ko žmonių, uždirbančių į rankas minimalią algą, pajamos nuo praėjusių metų turėtų padidėti 18 proc. Tikrai mes tokios infliacijos neprognozuojame. Juo labiau, kad mes turime lyginti ne konkretaus mėnesio infliaciją, o vis dėlto lyginti vidurkius.
Lygiai taip pat kalbant apie tas pačias pensijas. Pensijos buvo indeksuotos jau ir taip dviženkliu skaičiumi, dabar indeksuotos papildomai. Socialinės išmokos pačių mažiausių pajamų kategorijoje: tarkime, šalpos išmoka ir taip toliau, kas priklauso nuo bazinių dydžių, nuo birželio 1 dienos bus indeksuota nuo 15 iki 20 proc.
Tai tikrai Vyriausybė daro tai, kas nuo jos priklauso – plius, energetikos kainų apribojimas, kam dabar skirta tikrai nemaža biudžeto suma dabar.
Aš suprantu, kad neramina ta situacija. Mane lygiai taip pat neramina, bet vis dėlto nesutikčiau su žmonėmis, kurie sako, kad Vyriausybė nieko nedaro ir viskas tiesiog prapuolė, nes net ir makroekonominiai duomenis to nepatvirtina. Kaip ten bebūtų, Lietuvos ekonominiai duomenys pirmojo ketvirčio buvo neblogi. Nesakau, kad tokie jie išsilaikys visus metus. Kol kas nemanome, kad jie turėtų stoti, bet sulėtėti – greičiausiai taip bus.
– Prezidento patarėja vakar pasiūlė pamąstyti apie PVM mažinimą maistui. Šis klausimas gyvas daugybę metų. Ar ne laikas mums sekti Lenkijos pavyzdžiu?
– Lenkija, kaip žinia, tą padarė ir turi 12 proc. infliaciją.
– Šiek tiek mažesnę nei pas mus.
– Ar jūs labai pajustumėte 12 ar 16 proc.? Tikrai nepajustumėte. Mes tikrai nesvarstysime šito pasiūlymo dabar, todėl, kad ką gauni – tokioje dinamikoje, kai rinkos konjunktūra yra tokia, kokia dabar: kai auga žaliavų kainos, energetikos kainos ir yra šimtas priežasčių, kuo gali paaiškinti galutinio produkto kainos didėjimą, tikėtis, kad kainos sumažės yra, mano supratimu, labai naivus dalykas, bet pajamos biudžete prarandamos garantuotai.
Žmonės tiek vartojimo nepadidina, ypatingai bazinio vartojimo produktų, nes žmonės nepradeda valgyti dvigubai daugiau duonos. Jie tiesiog pinigus leidžia. Jei tu gali pakeisti prastesnį produktą geresniu, tai tam tikro bazinio rinkinį, kurį žmogus turi vartoti bent tam, kad jis būtų gyvas ir palaikytų savo energetinį balansą, tikrai daugiau nesuvalgysi nei būtina. O tai yra patys jautriausi produktą, kur sakytum, kad moralu taikyti mažesnį PVM tarifą.
Aš ir toliau laikausi tos nuomonės, kad iš esmės tas rezultatas yra nepasiekiamas. Tuo tarpu biudžeto pajamos sumažėja tikrai ir tada tu netenki galimybės tas lėšas panaudoti būtent skiriant paramą didesniam NPD ar didesniam kažkokių socialinių išmokų indeksavimui: toms socialinėms grupėms, kurių pajamos mažesnės. Vyriausybė dabar buvo labai kritikuojama, kad ji uždėjo lubads energetikos kainų augimui visiems vartotojams – ir tiems, kurių pajamos didelės, ir tiems, kurių pajamos yra mažos, bet kai mes kalbame apie PVM mažinimą maisto produktams, tai yra lygiai ta pati situacija. Todėl, kad iš esmės didesnę naudą tokiu atveju pasiekia žmonės, kurių pajamos didesnės, nes jų vartojama produkcija lankstesnė paklausos pokyčiams. Tie žmonės, kurių pajamos yra mažos, paprastai vartoja tiek, kiek jiems reikalinga, ir prekybininkams nėra intereso mažinti kainą, nes jie apyvarta išlošti negali.
– Ar apskritai šiemet bus kalbama apie tas mokesčių reformas, kurias tarsi buvo galvojama pradėti pavasarį?
– Galbūt tie pakeitimai iki rudens Seimą ir pasieks. Manau, kad tai priklausys nuo to, kiek mes patikimai galėsime prognozuoti ekonomikos raidą ateityje. Bet kuriuo atveju tie pakeitimai, net jeigu ir būtų pateikti pavasarį, vargu, ar būtų įsigalioję anksčiau nei 2023 metais, o greičiausiai – 2024-aisiais, nes būtų reikėję pasiruošti, ypatingai jei tai gyventojų pajamų kažkokios nuostatos, kurioms reikėtų daugiau laiko pasiruošti. Dabar svarbiausias dalykas yra pasiekti tą stadiją, kai mes jau galime patikimiau prognozuoti, kaip atrodo ekonomika ateinančius trejus metus. Ar rudenį jau galėsime tokias prognozes daryti – pamatysime. Jei galėsime daryti, tai, aš manau, prie tų diskusijų grįšime.
– Ką labiausiai, jūsų akimis, reikia tvarkyti šiuo metu?
– Mano supratimu, vis dar yra tie klausimai, kurie yra jau pradėti svarstyti, bet dar nebaigti. Tarkime, Žaliojo kurso dalykai. Tiesą sakant, dalis tų sprendimų yra ir dabar spendimų, tik dalis kolegų nelabai nori juos svarstyti, nors jų įsigaliojimas numatytas pakankami nuoseklus, nuosaikus, po kažkurio laiko.
– Ką turite omenyje?
– Tarkime, energetikos išteklių CO2 komponentė, automobilių mokestis, su kuriuo Vyriausybę pasiuntė namo pasiruošti patikslintą projektą. Manau, kad tą patikslintą projektą mes tikrai galime paruošti ir pateikti. Ar Seimas imsis jį svarstyti – nežinau. Nekilnojamo turto mokestis, kuris buvo svarstomas ir, manau, gali būti svarstomas kaip savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas, nes, tiesą sakant, mes irgi tą savo programoje turime. Na, ir gyventojų pajamų mokesčio generalinė peržiūra, visų skirtumų apmokestinimo suvienodinimo, bet tai jau didelis pokytis.
– Čia turite omenyje verslo liudijimus?
– Čia turiu omenyje ir tai, ir tas skirtingas veiklas, ir skirtingą traktavimą socialinio draudimo požiūriu, ir sveikatos draudimo požiūriu, ir skirtingus tarifus, ir tai, kad visos pajamos turėtų būti suskaičiuojamos iš esmės į vieną krūvą, ir apmokestinamos pagal tai, kokio dydžio yra žmogaus pajamos, o ne pagal tai, iš ko jie tas pajamas gauna.
– Dar viena aktuali tema – elektros tiekėjų pasirinkimas. Šiandien Vyriausybė nesvarstė pačios schemos, kaip bus taikoma kompensacija. Gyventojai piktinasi, kad jie nežino, kaip jiems rinktis. Kodėl buvo visgi nuspręsta neatidėti ir numatyti, kad iki birželio 17 dienos žmonės turėtų pasirinkti tiekėjus?
– Skaičiavimus, kurie yra reikalingi Vyriausybės sprendimams priimti Energetikos ministerija iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) gavo vakar ir tuos sprendimus mes priimsime pirmadienį, bet tai labai didelės įtakos neturi, todėl, kad kompensacija bus vienoda. Iš esmės žmogui lyginantis savo tiekėją reikia vertinti visus kitus parametrus, kurių tikrai pakankamai skaičiuoklėse atskleista – ar tai žalia energija, ar tai fiksuota kaina ir taip toliau.
– Ar jūs jau pati pasirinkote? Ten tikrai yra sudėtinga.
– Dar nepasirinkau, bet tikrai pasirinksiu. Jau išsianalizavau, bet dar renkuosi tarp dviejų alternatyvų. Man yra tam tikrų apribojimų, kadangi aš negyvenu ten, kur yra mano elektros tiekėjas, tai man reikia labai gerai įsivertinti, koks čia tas planas man būtų geriausias, įvertinant tai, kad aš tos elektros nenaudoju – tik tiek, kiek jos naudoja namuose esantys prietaisai. Ta kompensacija visiems bus numatyta praktiškai tokia pati ir vertinant pasirinkimą tiesiog reikia žiūrėti į dabar esantį lauką bei įsiskaičiuoti, kad Vyriausybė kompensuos kažkokią tarifo dalį. Tai bus keli centai už kilovatvalandę.
– Opozicija iš posto bando išversti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Ar jus tenkina ministro darbas?
– Čia visada tas klausimas, kurį aš gaunu: ar tenkina, ar netenkina. Ką reiškia tenkina?
– Galima prašyti balais įvertinti.
– Šito aš nedarysiu. Esu ne kartą sakiusi: turiu ministrams pastabų, turiu pastabų ir žemės ūkio ministrui. Kai kurie priekaištai, teikiami ministrui, mano supratimu, tikrai nėra pagrįsti. Aš pati susitinku su žemės ūkio srities žmonėmis – su ta pačia Žemės ūkio taryba, kuri reguliariai mėgsta ateiti pas mane. Labai dažnai mūsų diskusija yra tokia: patraukit ministrą. Kodėl? – Na, nes nepatinka.
Aš sakyčiau, kad tai nėra argumentas, nes tas nepatinka vis dėlto turi turėti konkretesnius pagrindus. Žinau, kas nelabai patinka jau iš konkretesnių dalykų ir tai bandoma ministrui prikišti kaip priekaištas: neva jis aplinkosaugininkas, tai reiškia, kad jo tikslas yra sužlugdyti žemės ūkį, kadangi aplinkosauga, suprask, yra žemės ūkio žlugdymas, bet išties taip nėra. Jei nėra aplinkos, jei klimatas užkaista iki kažkokių nebevaldomų aukštumų, tai, tiesą sakant, labai didelis klausimas, ar yra žemės ūkis.
Šioje srityje, suprantu, kad tai didelis, daug investicijų reikalaujantis pokytis, bet, kita vertus, žemės ūkis yra ta sritis, kuri yra vienintelė privilegijuota ES turėti savo atskirą biudžetą. Visos kitos sritys pretenduoja į tuos pačius sanglaudos, biudžeto pinigus. Žemės ūkis turi savo bendrąją žemės ūkio politiką, į kurią jau niekas negali kėsintis ir iš kurios daugelis sprendimų yra vykdomi. Vienas kolega Seime pasakė, kad kažkas nemyli žemės ūkio – čia ne apie meilę. Čia klausimas, kaip galima tuos ribotus išteklius panaudoti taip, kad viskas kažkaip susidėliotų ta pačią kryptimi. Žemės ūkyje vis dėlto norėtųsi matyti daugiau pridėtinės vertės – mažiau žaliavos išvežimo, daugiau vertės sukūrimo Lietuvoje ir ieškome tokių investicijų, kurios galėtų ateiti bei padėti mūsų žemės ūkiui tai padaryti.
Vyriausybė ne ledų kioskas – ateini dirbti, žinai, kad gausi daug kritikos, kartais ją vertinsi kaip nepelnytą ir tai yra normalu. Taigi, yra labai konkretūs klausimai, tu atsistoji tribūnoje, į tuos klausimus labai konkrečiai atsakai. Tie atsakymai arba tenkins Seimą, arba netenkins.
– Ar jūsų pačios principinė pozicija yra nekeisti Vyriausybės sudėties iki kadencijos pabaigos?
– Aš neturiu tokios principinės pozicijos, bet kai ir jei man atrodys, kad kažkurį ministrą reikėtų keisti, tuomet aš tą ir darysiu. O tai, kad taip atrodo kolegoms iš opozicinės frakcijos, tai yra jų valia. Visada opozicijai taip atrodo.
– Ar yra ministrų, kuriuos reikėtų keisti?
– Tikrai nemanau, kad aš turiu gerą pakeitimą. Pakeitimą daryti vien dėl pakeitimo aš nematau didelės prasmės.
– Švedija jau paskelbė apie tai, kad tam tikroms visuomenės grupėms bus penktoji vakcinos dozė rudenį. Ar Lietuva turi aiškų planą, kaip bus kovojama su kovidu rudenį?
– Vyksta ta diskusija, todėl, kad nėra labai vienareikšmiškų atsakymų ir dėl tos ketvirtos ar penktos dozės. Manau, kad bus vienokie sprendimai žmonėms, kurie turi kažkokias labai delikačias sveikatas būkles: pavyzdžiui imunosupresuoti ar onkologiniai ligoniai ir panašiai, jei bus medikų rekomendacijos taip, kaip buvo praėjusiais metais, (…) tai tikrai kažkokių didelių apribojimų nebus, juoba, kad vakcinos turime pakankamai. Kiek bus reikalinga ar prasminga visuotinė vakcinacija netgi tam tikrose amžiaus grupėse, kol kas pasakyti yra sunku.
Sveikatos apsaugos ministerijoje yra speciali grupė, kuri dirba ties tomis rekomendacijomis, ir manau, kad vasarą tos rekomendacijos bus paskelbtos.
– Jūs su Seimo pirmininke nenorėtumėte būti saugomos 24 valandas per parą. Opozicija tai vertina gana kritiškai, sako, kad jūs norite prisitaikyti taisykles keliems žmonėms, buvo ir kitų argumentų. Ar jūs apskritai nesibaiminate dėl savo saugumo?
– Man atrodo, kad už savo saugumą pareigūnas taip pat yra atsakingas ir pats. Tas pasiūlymas, kuris pateiktas, yra pateiktas ne todėl, kad aš norėčiau į šokius eiti be apsaugos, o todėl, kad išties yra gyvenimiškų situacijų, su kuriomis buvę vyrai vadovai nesusidūrę, galbūt jie daugiau visada buvo darbe, darbe darbe, bet yra tokių situacijų, kai tokia apsauga, kuri numatyta pagal dabartinį algoritmą, mano vertinimu, yra tiesiog neproporcinga. Jei kažkam atrodo normalu, kad man einant į Valdovų rūmus mane lydi du automobiliai, kurie paskui atvažiuos lygiai taip pat į Vyriausybės kiemą, nes aš pareisiu atgal, man tai neatrodo normalu. Jei aš eisiu į šaulių pratybas ir su manimi ten miške turės būrys apsauginių...
O ką jie darytų, jei, pavyzdžiui, būtų kažkokios pratybos, kai reikėtų vaidinti, kad į mane kažkas šauna? Kaltinti kitus žmones užgaidomis, mano supratimu, nėra labai etiška tiems žmonėms, kurie patys pasiliko komfortą gyventi savo asmeniniuose namuose ir tai buvo susiję su papildomomis išlaidomis bei nebūtinai pačiomis patogiausiomis sąlygomis tiems patiems apsaugos (darbuotojams). Aš neturiu omenyje nieko konkretaus, bet tiesiog žinau, kad dalis žmonių savo įprastą gyvenimo būdą pasirinko vis dėlto prioritetu prieš tai, kas numatyta teisės aktuose. Teisės aktuose vis dėlto numatyta rezidencija ne šiaip sau, o todėl, kad tai saugoma teritorija, kur žmonėms yra patogios darbo sąlygos ir tikrai lengva tą apsaugą užtikrinti. Jei aš nuvykčiau į savo namus, kurie taip pat saugomi kameromis, yra matomas mano kiemo perimetras, tai turbūt nėra būtina, kad kažkur už kampo stovėtų dvi mašinos su įjungtais varikliais ir dar mane saugotų kažkur vietoje. Man atrodo, visa tai yra labai smarkiai neproporcinga ir man atrodo, kad tas darbo laikas, kurį leidžia apsaugos žmonės šiomis sąlygomis nėra geriausiai įvertinantis jų kompetenciją.
– Dėkoju už atsakymus.
