234 – tiek vaikų per pastaruosius tris karo mėnesius jau nužudė Putino armija, praneša Ukrainos socialinės politikos ministrė. 669 yra sunkiai sužeisti. Kiek žuvusių vaikų bus rasta Mariupolio teritorijoje, dar nežinia.
Tačiau didžiausią nerimą Ukrainai kelią milžiniški skaičiai vaikų, ištremtų į Rusijos federaciją ir kitas Ukrainos nekontroliuojamas teritorijas. Daugiausiai – iš užgrobto Mariupolio uostamiesčio.
„Mūsų duomenimis, daugiau nei 100 tūkstančių vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą“, – sako Martyna Lazebna, Ukrainos socialinės politikos ministrė.
Šie skaičiai gali būti ir dar didesni – prieš porą savaičių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įgaliotinė Darja Herasimčuk pranešė apie maždaug 200 tūkstančių ištremtų vaikų.
Rusijos Dūmoje bręsta ir nauji įstatymai, kuriais Ukrainos vaikų įvaikinimas rusų šeimose būtų supaprastintas. Reaguojant į tai, Ukrainos, Lietuvos bei kelių kitų Europos valstybių ministrai pasirašė bendrą deklaraciją – kreipimąsį į tarptautines organizacijas, raginant neignoruoti Maskvos vykdomų nusikaltimų.
Anot Lazebnos, rusų pajėgos sąmoningai apgaudinėja žmones – ragina gelbėtis jų kuriamais humanitariniais koridoriais, kurie veda į specialias filtravimo stovyklas.
„Mes turime jau dokumentuotus atvejus, kai tėvai, kurie papuola su vaikais į tokias stovyklas, yra atskiriami ir vaikai tada vežami į Rusijos Federacijos pusę. Dėl to išsiuntėme notą Rusijai. Be jie atsako, jog patys sužinos, kur jų tėvai. Bet mes suprantame, kad niekas nieko nedarys. Rusijai mūsų vaikai yra nereikalingi“, – sako Martyna Lazebna.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pastebi, jog tokia Rusijos karo taktika nėra naujiena, o Maskva taip siekia ne tik palaužti ukrainiečių dvasią, bet ir spręsti savo demografines problemas.
„Jie bandys integruoti tuos žmones jaunus, vaikus į visuomenę ir taip padėti savo gyventojų skaičiui. Aišku, ten eina dideli skaičiai“, – sako jis.
Pulkininkas neatmeta galimybės, jog ištremtieji gali būti panaudoti ir Kremliaus propagandai.
„Po tam tikro psichologinio spaudimo ir tam tikrų metodų jie gali paliudyti, kad jie patys griovė tuos pastatus ir žmones žudė ar kažkaip kitaip engė.“
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos galėtų pasitelkti savo stebėtojus, sako Malinionis. Jie Rusijoje galėtų vertinti paimtųjų į nelaisvę ir ištremtųjų gyvenimo sąlygas, okupantų elgiasį. Tačiau tikėtis, kad Maskva įsileis Vakarų specialistus, nereikėtų.
„Mes suprantame, kokia valstybė yra Rusija ir kad su ja bendradarbiauti tokiose humanitarinėse srityse yra be galo sudėtinga. Kartais, netgi neįmanoma.“
Kyjivas sako besistengiantis palaikyti ryšį su ištremtais vaikais ir kuo skubiau juos grąžinti į šalį. Tačiau šią misiją sunkina itin aktyvūs Putino armijos veiksmai rytų Ukrainoje.
