Politikė sako pritarianti įstatymui ir tvirtina, kad laikas galiausiai šį klausimą išspręsti.
„Aš galvoju, kad tikrai atėjo laikas ir reikia mums pagaliau išspręsti tokią įsisenėjusią problemą dėl tų žmonių, kurie gyvena kartu, kurie de facto yra kartu – ar tai būtų tos pačios lyties žmonės, ar skirtingų lyčių žmonės. Tiesiog pribrendo laikas Lietuvoje išspręsti jų partnerystės klausimą“, – Delfi sakė socialdemokratų lyderė.
V. Blinkevičiūtė paminėjo, kad visą gyvenimą dirbo socialinėje srityje.
„Bendravau su labai daug žmonių, mačiau įvairių atvejų gyvenime. Visą laiką norisi, kad visi žmonės Lietuvoje būtų lygūs. Negalima šitai rūšiuoti nei pagal jų teises, nei pagal laisves – pasižiūrėkime, visi vaikai, ką jie bemylėtų, būtų svarbūs. Ir visos mamos, ir visi tėčiai. Žmonės turi būti lygūs. Mes, kaip valstybė, negalime vienų žmonių traktuoti teisiškai vienaip, kitų kažkaip mažiau“, – akcentavo politikė.
Jos teigimu, LSDP frakcija ne kartą buvo susitikusi su įvairiais teisininkais, nevyriausybininkais, bendruomenėmis, žmogaus teisių organizacijomis, kurių pozicija bei argumentai taip pat padėjo suprasti tokio įstatymo poreikį.
„Tiesą sakant, man susidaro įspūdis, kad tų manipuliacijų yra daug mūsų valstybėje. Galbūt dirbtinai žmonės papriešinti, pakurstyti, kad neva kažkam nuo to bus blogiau, kažkokie dirbtiniai baubai kuriami. Kartais atrodo, kad ir dėl politinių dividendų“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų pirmininkė atkreipė dėmesį ir į savo vizitus regionuose, kur susitinka ir bendrauja su rinkėjais.
„Sutinku, yra įvairių nuomonių, bet, kai su žmonėmis atvirai pasikalbi, jie tikrai supranta, kad čia nieko tokio baisaus nenutiks. Jei mes priimsime Civilinės sąjungos įstatymą, tai mes išspręsime labai daug klausimų, svabrių dalykų: įsivaizduokite, žmonės kartu gyvena, (...) suserga, atsiduria žmogus ligoninėje. Nei žinutės gauna, padėti negali, kas labai svarbu psichologiškai, morališkai“, – pateikė pavyzdį politikė.
Ji teigė, kad būtina išspręsti ir kitus kartu gyvenančių žmonių praktinius, teisinius klausimus.
„Kodėl mūsų valstybėje vieniems yra išspręstos tos problemos, teisiškai sureglamentuotos, o kiti tarytum nebūtų mūsų valstybės žmonės? Kiek pas mus buvo tų diskusijų, visokių baimių dėl pavardžių rašymo originalo kalba. Pagaliau išsprendėme tą klausimą, ar kas nors atsitiko blogo? Absoliučiai nieko, tik galbūt tie žmonės, kurie to siekė, dabar jaučiasi labiau patenkinti, laimingi ir pasitikintys savo valstybe“, – Delfi sakė V. Blinkevičiūtė.
LSDP lyderė atkreipė dėmesį į praktiką kitose ES valstybese.
„Net 20 ES valstybių civiliniai partnerystės santykiai reglamentuoti ir išspręsti. Netgi tokiose katalikiškose valstybėse kaip Airija, Malta, Ispanija kažkaip yra rastas tas bendras. Ar nuo to kam nors blogiau? Atvirkščiai, yra daug sveikesnė, laimingesnė visuomenė, mažiau ignoravimo, diskriminacijos“, – sakė europarlamentarė.
V. Blinkevičiūtės teigimu, atėjo laikas išspręsti partnerystės klausimą, nors ir nuomonės dėl projekto išsiskiria.
„Man atrodo, kad tas Civilinės sąjungos projektas atėjo jau toks nuglūdintas, nuglostytas, jame įdėta labai daug kompromisų, įvertinta, tad turime žengti tą žingsnį. Aš sakyčiau, jog svarbu po pateikimo pritarti, paskui galbūt dar atsirastų visokių pasiūlymų, bet Seime rasti tą bendrą sutarimą. To labai linkėčiau“, – akcentavo politikė.
Prezidentas tarp dviejų ugnių: teigia, kad su projektu dar nesusipažino
Palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui viešai jau išreiškė Lietuvos verslo konfederacija, daugiau nei 500 šalies akademinės bendruomenės atstovų (19 dienos duomenys. Paskelbus viešą laišką jų buvo 250, tačiau pasirašiusiųjų padaugėjo), keliolika užsienio šalių ambasadorių Lietuvoje, įvairios žmogaus teisių ir kitos organizacijos bei individualūs asmenys.
Delfi prašė prezidento Gitano Nausėdos komentaro dėl Civilinės sąjungos projekto du kartus: gegužės 16 dieną – tą pačią dieną, kai iniciatyva buvo pristatyta visuomenei, ir praėjus devynioms dienoms, 25 dieną.
„Prezidentas nėra susipažinęs su Jūsų minimu įstatymo projektu“, – toks prezidentūros atsakymas buvo gautas trečiadienį.
Civilinės sąjungos projektas, nors ir pakoreguotas bei pervadintas nuo pirminio Partnerystės įstatymo projekto, vis tiek, panašu, nepakeitė didžiosios dalies jo oponentų nuomonės.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas pareiškė, kad jei Seime bus galutinai pritarta Civilinės sąjungos bei valstybės vadovo statusą profesoriui Vytautui Landsbergiui suteikiantys teisės aktai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nepasirašys partinių susitarimų dėl nacionalinio saugumo bei užsienio politikos.
Saudargas siūlo alternatyvą: Civilinės sąjungos projekte grėsmės išlieka
Seimo vicepirmininkas, valdančiųjų krikdemų atstovas Paulius Saudargas Delfi sakė, kad naujasis projektas vis tik neatitinka jo pozicijos, nepaisant jame numatytų kompromisų.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas nedaro skirties tarp partnerystės ir civilinės sąjungos sąvokų – Europos teisinėje sistemoje iš esmės traktuojama taip pat. Vadinasi, grėsmės išlieka tos pačios“, – visuomenei pristačius Civilinės sąjungos projektą sakė parlamentaras.
Projekto autoriai, pasak jo, turėtų aiškiai girdėti jam nepritariančiųjų argumentus.
„Mes nesakome, kad tik priėmus šį įstatymą, jis tampa kažkokiu blogu savaime ir yra netinkamas. Mes kalbame apie tolesnę dinamiką. Visose šalyse Europoje, kur buvo priimtas Civilinės sąjungos arba Partnerystės, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, įstatymas, vėliau per keletą metų – statistiškai per 8,5 metų buvo prieita prie vienalyčių asmenų santuokos su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: įvaikinimu ir taip toliau. Kuo toliau, tuo tas procesas greitėja“, – pastebėjo P. Saudargas.
Jo teigimu, projekto autoriai turėtų pripažinti atvirai apie tokius pavyzdžius ir pasakyti, jei turi konkrečiai tokius tikslus.
„Jie neslepia, kad nori apskritai sulyginti vienalyčių porų situaciją su vyro ir moters santuoka. Na, tai atvirai ir kalbėkime. Mes tam nepritariame“, – akcentavo Seimo narys.
P. Saudargas priminė, kad oponuojantys Partnerystės įteisinimui buvo siūlę alternatyvą – Civilinio kodekso pataisas. Šalia šių pataisų, pasak jo, partnerystei nepritariantys Seimo nariai siūlo ir dar vieną kompromisą, – kodekse įvesti „artimo ryšio“ sąvoką.
„Ji galiotų tiek vienalyčiams asmenims, tiek broliams, seserims, senoliams, kurie kartu gyvena ir kurie susiduria su praktinio gyvenimo klausimais – turto pasidalinimu, informacijos pateikimu ir taip toliau“, – paaiškino P. Saudargas.
Naujas projektas: kokie numatyti kompromisai
Jei Seimas ketvirtadienį pritars projektui pateikimo stadijoje, dėl jo bus balsuojama dar du kartus – svarstymo ir priėmimo stadijose.
Kaip jau skelbė Delfi, projekto rengėjai nusileido kritikams ir siūlo leisti civilinę sąjungą registruoti nebe Civilinės metrikacijos biure, kas anksčiau kėlė daliai parlamentarų didelį nepasitenkinimą, bet pas notarą. Taip pat nebelieka galimybės asmenims rinktis vienas kito pavardę.
Nėra jokių pasikeitimų dėl tėvystės arba įvaikinimo dalykų: kaip ir anksčiau partnerystė, taip ir dabar civilinė sąjunga šių klausimų neapibrėžia. Delfi gauta lentelė parodo esminius skirtumus nuo pirminio varianto, kuriuo buvo nesėkmingai bandoma įteisinti partnerystę.
Lentelėje esantis stulpelis dėl partnerystės atspindi Laisvės partijos pasiūlymus, bet jiems patvirtinti šiuo metu nėra politinės valios.
Numatoma, kad, jeigu įstatymui pritartų Seimas, ir jį pasirašytų prezidentas, tai jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
Projekte, palyginus su ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu, keistėsi apibrėžimai, civilinę sąjungą įvardijant kaip „dviejų asmenų (partnerių) savanorišką susitarimą, įregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio santykius“.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatomos partnerių pareigos vienas kitam: „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
„Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris“, – rašoma projekte.
Pagal įstatymo projektą, asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
Civilinę sąjungą registruotų notaras. Pagal įstatymo projektą, vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Jeigu abu partneriai sutaria dėl sąjungos nutraukimo, neturi bendrų nepilnamečių vaikų, tuomet tą gali atlikti notaras. Kitais atvejais – teismas.
Įstatymo projekte apibrėžiami ir klausimai, susiję su partnerių turimu, įgyjamu turtu bei kiti aktualūs niuansai.
Plačiau apie naująjį projektą skaitykite čia.
