Statybos – prie pat jūros

Nuo Palangos einant pajūriu Šventosios link neįmanoma nepastebėti didžiulių statinių. Ir čia jie atsirado dar visai neseniai. Tiesa, statybos dar vyksta. Sklype vis dar zuja statybininkai.

Tačiau dėl šių statinių architektūrinės kokybės klausimų kyla ne tik vietos gyventojams ir atvykusiems poilsiautojams, bet ir specialistams. Kai kas šiuos statinius lygina su kaimo fermomis, mažai ką bendro turinčiomis su tradicine pajūrio architektūra.

Taip pat klausimų kelia ne tik architektūriniai sprendimai, bet ir tai, kodėl tvora aptverta miško žemė. Miškų įstatyme aiškiai nurodyta, kad miškas, tiek privatus, tiek priklausantis valstybei, turi būti atviras visuomenei.

Kaip išsiaiškino Delfi, statybas vykdo Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla.

Delfi pasidomėjo, kaip ši mokykla ruošiasi naudoti poilsio paskirties pastatų kompleksą. Ir kaip ji naudoja didžiulį beveik 5 ha sklypą pajūryje, kurio didžiąją dalį sudaro miško žemė.

Poilsio paskirties pastatų komplekso rekonstravimo projektas vykdomas Kunigiškėse, Užkanavės g. 29.

Kaip matyti brėžiniuose, šiame sklype po rekonstrukcijos turėtų būti 14 statinių. Pirmojo ir antrojo statinio plotas – 345 kv. m., trečiojo plotas – 140 kv. m., ketvirto – 125 kv. m., penkto – 270 kv. m., šešto – 370 kv. m., septinto – 240 kv. m., aštunto – 120 kv. m., devinto – 185 kv. m., 10, 11, 12, 13 ir 14 pastatų plotas – 27 kv. m.

Pagrindiniai sklypo techniniai rodikliai yra tokie: sklypo plotas – 47938 m2; sklypo užstatymo plotas – 2690 m2; sklypo užstatymo tankumas – 5,61 proc.; sklypo užstatymo intensyvumas – 0,048; statinio aukštis – 8,5 m; aukštų skaičius – 1 aukštas su mansarda.

Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad iš 4.7938 ha žemės sklypo ploto didžiąją dalį – 3.5044 ha – užima miško žemė. Pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

Taip pat dokumentuose matyti, kad šioje teritorijoje sovietmečiu buvo pastatyta nemažai nedidelių poilsiui skirtų statinių.

Šiuo metu valstybinės žemės sklypas panaudos sutartimi nuo 2016 11 14 iki 2060 11 14 perduotas Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai, veikiančiai Vilniuje.

Mokykla turi didelių planų

Mokyklos paklausėme, kada ir kokiu tikslu ji nutarė perimti šį valstybinės žemės sklypą. Julija Gurevičiūtė perdavė Delfi mokyklos parengtą atsakymą.

„Mokykla niekada šiuo klausimu nieko nenutarė ir negalėjo nutarti. Jūsų minimame žemės sklype sovietmečiu veikė vaikų vasaros stovykla. 1999 m. gegužės 20 d. Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 152 buvo suformuotas žemės sklypas šios stovyklos pastatų eksploatavimui. Mokykla šiuose procesuose niekaip nedalyvavo. Vaikų stovyklos pastatai buvo visiškai nugyventi, ilgą laiką stovėjo apleisti ir nenaudojami, asocialūs asmenys siaubė statinius, buvo keli gaisrai.

Mokyklos turimomis žiniomis, iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos objektą perėmusi tuometinė Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė išsaugoti šią stovyklą viešiesiems tikslams. Kadangi mokykla daug metų dirba ypač gabių vaikų ugdymo srityje, yra labai sėkmingai įgyvendinusi ne vieną ES lėšomis finansuotą projektą, taip pat Moksleivių dainų šventes, „Dainų daineles“, yra buvusi kelių tarptautinių konkursų organizatorė, turėjo didžiulę patirtį organizuojant bendrus visos Lietuvos moksleivių renginius, ministerija nusprendė perduoti šį objektą sutvarkyti mokyklai patikėjimo teise. Tai padaryta 2015 m. VĮ Turto banko generalinio direktoriaus įsakymu. Kaip stovyklos statinių valdytojas, mokykla pagal įstatymą tapo ir jau minėto buvusiai stovyklai naudoti 1999 m. suformuoto žemės sklypo valdytoja“, - nurodė J. Gurevičiūtė.

Mokyklos atstovė nurodė, kad sklype yra išduotas vienas leidimas rekonstruoti esamus statinius: „Pagal leidimą vienintelis naujas statinys yra vandens ir nuotekų inžineriniai tinklai, kurie bus naudojami rekonstruojamų statinių eksploatavimui, t. y. bus tiekiamas vanduo, šalinamos nuotekos. Rekonstruojamuose statiniuose bus sukurta erdvė koncertams, kūrybinės erdvės įvairioms meno šakoms, erdvės akademiniams ir bendriems užsiėmimams, patalpos maitinimui ir apgyvendinimui."

Jos paklausėme, kokias veiklas šiame sklype mokykla vykdo. Mokyklos atstovė taip pat paaiškino, kaip bus naudojamas naujasis pastatų kompleksas.

„Šiuo metu jokios veiklos nėra vykdomos. Mokykla nuo 2017 m. spalio 27 d. čia įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vasaros edukacijos centro įkūrimas“. Įgyvendinus šį projektą planuojamos kūrybinės, meninės, akademinės stovyklos, edukacinės programos, neformalaus švietimo programos, meistriškumo pamokos, seminarai ne tik mūsų, bet ir kitose šalies specializuoto ugdymo mokyklose besimokantiems vaikams, pedagogų kvalifikacijos kėlimui. Veikla bus galima ištisus metus, per sezoną turėsime priimti 1500 vaikų. Kadangi projektas finansuojamas ES lėšomis, mokykla yra įsipareigojusi vykdyti tik projekte numatytas veiklas, kurias glaustai aptarėme šiame paaiškinime“, - dėstė J. Gurevičiūtė.

Vizualiai matyti, kad sklype esantys statiniai – labai dideli. Mokyklos paklausėme, ar juose numatoma įrengti poilsiui skirtų patalpų? Jei taip, ar čia kambarius poilsiui galės nuomotis visi norintys?

Ir gavome štai tokį atsakymą: „Kaip jau minėjome, nauji statiniai yra tik inžineriniai tinklai, kurių dydis inžinerinius tinklus projektavusių specialistų yra parinktas pagal aptarnaujamų statinių eksploatacinius poreikius. Atsakant į ankstesnį Jūsų klausimą nurodėme, kokios paskirties patalpos bus įrengtos rekonstruojamose pastatuose. Pastatuose neplanuojama įrengti „kambarių poilsiui“ ir nuomai.

Mokykla nėra viešbutis, neteikia apgyvendinimo paslaugų. ES lėšomis rekonstruojamų pastatų naudojimą papildomai reglamentuoja Projekto administravimo ir finansavimo taisyklės bei mokyklos 2017 m. spalio 27 d. su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-03-0001 „Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vasaros edukacijos centro įkūrimas“ sutartis. Jose yra nustatyti draudimai perduoti pastatus kitų asmenų naudojimui ir naudoti patalpas ne pagal paskirtį.

Projekto tikslas yra išimtinai tik viešųjų interesų tenkinimas, konkrečiai vaikų poreikių tenkinimas, sukuriant unikalią erdvę menui, kultūrai, mokslui imlių vaikų formaliam ir neformaliam ugdymui. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, pažeidus projekto įgyvendinimo sąlygas, Europos Sąjungai reikėtų grąžinti paramą, kuri buvo skirta šio projekto įgyvendinimui.“

Specialistų kritika

Rengiant šį straipsnį Delfi bendravo su keliais pajūryje projektuojančiais architektais, kurie nenorėdami būti viešai įvardyti sutiko pasidalinti savo vertinimu apie rekonstruojamų statinių architektūrą.

Kaip teigė vienas specialistų, šie statiniai esą nelabai dera su tradicine pajūrio architektūra ir esą nėra tai, kas papuoštų mūsų pajūrio kopas.

„Na žinote, man tai labiau panašu į fermas kaime. Praėjau pajūriu ir likau labai nemaloniai nustebęs. Žinant, kad tai yra pajūris, pati jautriausia Lietuvos vieta, buvo galima paieškoti ir jautresnių sprendimų. Dabar einant pajūriu iš toli matosi didžiuliai gargarai, išlindę kopose. Nesu tikras, kad šie objektai papuoš Palangą. Medžiagiškumas ir tūriai kelia abejonių“, - kalbėjo Delfi pašnekovas.

Kitas ekspertas atkreipė dėmesį, kad valstybė, pati statydama tokiose vertingose ir jautriose vietose, turėtų rodyti pavyzdį išlaikant kuo aukštesnę architektūrinę kokybę.

„Mes susiduriame su situacija, kai privatus asmuo ar įmonė, norinti tokioje vietoje pasistatyti statinius, susiduria su aibe reikalavimų. Viskas gerai, bet kodėl kai stato pati valstybė jų netaiko sau? Valstybė, statydama tokiose vietose, turėtų rodyti pavyzdį, kaip turi atrodyti statiniai pajūryje. Kad visi ateitų ir mokytųsi. O dabar matome, kad yra priešingai“, - kalbėjo architektas.

Kritikos šiam objektui savo Feisbuko paskyroje negailėjo ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius. Po jo įrašu pasipylė neigiami komentarai projektuotojų atžvilgiu ir vėliau jis toną sušvelnino. Pirminį įrašą pakeitė kur kas nuosaikesnė pozicija.


Pats L. Rekevičius komentare po savo įrašu situaciją įvertino taip: „Tiesiog neprotingai suplanuotos valstybinės investicijos į itin svarbią rekreacinę aplinką, nekūrybingas mažiausios kainos projektavimas, ir štai turim.“

Po jo įrašu esančiuose komentaruose kritikos objektui negailėjo ir architektai. „Matosi fasadai visai neatitinka projekto, bent jau langai, proporcija irgi kažkokia kita iš akies atrodo“, - teigė vienas diskusijos dalyvis.

Kitas diskusijos dalyvis taip pat neliko sužavėtas naujaisiais statiniais: „Reikalauju tuos spalvotus namų priekius kuo skubiau dengti rūdintu tinkliuku ir užsodinti vijokliais, nes kitaip praeinantys pro šalį gali apakti! Procedūrą forminkite kaip avarinės padėties arba stichijos padarinių likvidavimą. Skubiai.“

Statybų kaina – daugiau nei 3 milijonai eurų

Mokyklai perdavėme architektų, su kuriais bendravome, nuomonę, kad, jų vertinimu, šie pastatai nėra būdingi tradicinei pajūrio architektūrai, nedera su trapia ir jautria pajūrio gamtine aplinka. Taigi, paklausėme, kaip mokykla vertina architektūrinę kokybę? Ar ją tenkina pastatų projektai ir architektūriniai sprendimai?

„Mokykla neturi savo architekto ir projektavimo paslaugas pirko viešojo pirkimo būdu. Viešajame pirkime galėjo dalyvauti visi to norėję architektai, kurie atitiko techninės specifikacijos sąlygas. Parengto projekto sprendiniai buvo derinami tiek su Palangos miesto savivaldybe, tiek su kitomis kompetentingomis institucijos, kurioms pagal įstatyme nustatytą kompetenciją yra pavesta vertinti projektuojamų pastatų fasadų išvaizdos, medžiagiškumo ir kt. architektūrinių sprendinių atitikimą tradicinei pajūrio architektūrai ir gamtinei aplinkai.

Pažymėtina, kad prieš projekto derinimą su valstybės institucijomis buvo atlikta projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra, kurioje galėjo dalyvauti ir savo pasiūlymus teikti bet kuris suinteresuotas asmuo, įskaitant Jūsų klausime neįvardintus architektus. Jokių visuomenės pasiūlymų ar pastabų dėl „architektūrinės kokybės“, neatitikimo „tradicinei pajūrio architektūrai“, nederėjimo su „su trapia ir jautria pajūrio gamtine aplinka“ nebuvo gauta.

Be to, architektūros kokybė apima dešimt skirtingų kriterijų (Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnis): 1) urbanistinis integralumas; 2) atitiktis darnaus vystymosi principui; 3) statybos ir kuriamos aplinkos kokybė, ilgaamžiškumas; 4) inovatyvumas; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas; 6) aplinkos pritaikymas visiems visuomenės nariams; 7) vientisa architektūrinė idėja; 8) funkcionalios pastato struktūros kūrimas; 9) estetika; 10) sprendimų racionalumas.

Taigi, Jūsų klausimas dėl architektūrinės kokybės yra formuluojamas nekorektiškai abstrakčiai“, - teigė J. Gurevičiūtė.

Anot jos, šiuo atveju vyko viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB „Vilniaus architektūros studija“. Būtent ši įmonė atliko projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbus už 77 440 Eur.

Mokyklos atstovė nurodė, kad iš viso pastatų statyba kainuos 3 062 965 eurus.

Mokykla užsiima miško priežiūra

Registrų centre matyti, kad sklype miško plotas užima 3,5162 ha teritoriją. Apskritai mokykla valdo didžiulį sklypą. Mokyklos paklausėme, ar jis visas yra reikalingas mokyklai? Ar nėra planų dalį sklypo grąžinti valstybei arba perduoti jį valdyti Valstybinių miškų urėdijai?

„Į pirmąją klausimo dalį iš esmės jau atsakėme pirmajame klausime – mokykla sklypo neformavo, tai buvo padaryta 1999 m. gegužės 20 d. Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 152. Sklypas buvo suformuotas ne mokyklai, bet statinių komplekso eksploatavimui. Taigi, ne mokykla sprendė ir sprendžia, kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas statinių kompleksui eksploatuoti.

Perdavus mokyklai vaikų stovyklos statinių kompleksą, pagal įstatymą jai buvo perduotos ir žemės sklypo, kuris buvo suformuotas tam statinių kompleksui eksploatuoti, valdymo ir naudojimo teisės bei pareigos. Mokykla sklypą valdo pagal teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir tą dalį, kuri priskiriama miško žemei. Tos dalies naudojimą reglamentuoja Miškų įstatymas, kuris draudžia aptverti miško žemę, draudžia kitaip trukdyti asmenims lankytis miške, trukdyti grybauti, uogauti ir pan. Miško žemėje yra draudžiama vykdyti bet kokius statybos darbus. Iš esmės mokykla toje sklypo dalyje, kuri yra laikoma miško žeme, turi tik valdymo teises ir pareigas, nes dėl tai teritorijai taikomo specifinio naudojimo režimo (apsauginis miškas pajūrio zonoje) bet kokia ūkinė veikla, įskaitant netgi miškininkystę, ten yra draudžiama. Valdymas šiuo atveju reiškia pareigą rūpintis miško apsauga (kad nebūtų kertamas miškas, nebūtų šiukšlinama), įskaitant priešgaisrinę apsaugą.

Antrasis Jūsų klausimas susijęs su galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimu. Mums neteko girdėti, kad Valstybinė miškų urėdija norėtų inicijuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento pakeitimą ir atidalinti žemės sklype esančias miško naudmenas. Kita vertus, mums yra žinoma, kad mokyklos valdymui perduotu valstybei priklausančiu statinių kompleksu ir jo eksploatacijai suformuota valstybine žeme seniai domisi įvairūs interesantai, taip pat ir netoli savo gyvenamuosius ar poilsio namus turintys asmenys. Mokyklai teko atlaikyti ne vieną bandymą daryti įtaką Vasaros edukacijos centro kūrimo planams, dar nepabaigtas ir nepradėjęs veikti objektas sulaukia pelnyto ir nepelnyto dėmesio“, - teigė J. Gurevičiūtė.

Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad miško žemė negalėtų atitekti J. Gurevičiūtės minimiems „interesantams“, nes miško žemė miestuose yra neparduodama. Jei ją perimtų valdyti Valstybinių miškų urėdija, ji tik prižiūrėtų mišką, bet į privačias rankas jo perleisti negalėtų.

Kol didžiulis miškas pajūryje priklauso mokyklai, pati mokykla turi užsiimti ir miškininkyste: „Įmonės nesamdome, tvarkome savo jėgomis, kreipėmės į Valstybinę miškų urėdiją, kad būtų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir Kretingos regioninis padalinys galėtų atlikti sanitarinius ir kitus darbus.“

Valstybinių miškų urėdija
Foto: DELFI / Julius Kalinskas


Taip pat užfiksavome, kad dalis mokyklos valdomo sklypo yra aptverta tvora, tvora patenka ir į miško žemę. Tačiau pagal Miškų įstatymą draudžiama tverti mišką. Miškas turi būti atviras visuomenės lankymui. Taigi, mokyklos paklausėme, ar, jos vertinimu, miško užtvėrimas neprieštarauja įstatymui?

„Kaip jau minėta, mokykla jokių naujų statinių, išskyrus inžinerinius tinklus, nestatė. Mes nežinome, kada tiksliai buvo pastatytos tvoros, jos jau buvo, kuomet mokyklos valdymui buvo perduotas statinių kompleksas. Tvora pastatyta ne pagal žemės sklypo ribas, bet tik aplink užstatytą žemės sklypo dalį, t. y., kur yra pagrindiniai būsimo edukacijos centro statiniai. Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą buvusioje vietoje buvo perstatyta dalis senos tvoros. Tai yra būtina siekiant užtikrinti vaikų saugumą“, - nurodė J. Gurevičiūtė.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą

Delfi su klausimais kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą. Jo klausėme, ar šiuo atveju tvora miške nepažeidžia Miškų įstatymo nuostatos, kad miškas turi būti atviras visiems.

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij Delfi pateikė atsakymą, kad dėl šio atvejo aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą.

„Informuojame, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai pagal Jūsų pranešimą atliko privataus miško žemės sklypo, esančio VĮ VMU Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 103 kvartalo 28, 32 skl., apžiūrą. Nustatyta, kad miško sklypai Nr. 28 ir 32 yra aptverti tvora, taip suvaržant laisvą fizinių asmenų judėjimą ir galimybę patekti į minėtus miško sklypus (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, šiuo metu šis žemės sklypas išnuomotas. Dėl panaudos sutarties sąlygų ir kitos reikšmingos informacijos gavimo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo metu dėl šio pažeidimo atliekamas tyrimas.

Pažymime, kad anksčiau informacijos apie minėtą pažeidimą neturėjome. Dėl to esame Jums dėkingi už bendradarbiavimą gerinant šalies aplinkosauginę būklę“, - nurodė T. Ablačinskij.

Aplinkos apsaugos departamentas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas


Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė Delfi pripažino, kad urėdijai tenka padirbėti ir šiame mokyklos valdomame miške, kuris urėdijai nepriklauso.

„Vadovaujantis Miškų įstatymu, šiame plote vykdėme sanitarinę miškų priežiūrą (2019 m.) – VMU šalino vėjavartas ir pavienius pavojų keliančius medžius“, - nurodė urėdijos atstovė.

Jos paklausėme, ar urėdija sutiktų perimi valstybinio sklypo dalį (mišką). S. Trinkūnaitė-Rimkienė teigė, kad urėdija tokiam sprendimui neprieštarautų. „Jeigu Vyriausybės nutarimu jis būtų perduodamas urėdijai, urėdija perimtų“, - nurodė urėdijos atstovė.

Valstybiniame parke tokie statiniai negalėtų atsirasti

Kadangi statiniai – pajūrio juostoje, su klausimais taip pat kreipėmės į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, architektė Rūta Lapinskienė atsakė į Delfi klausimus.

„Veiklą pajūrio juostoje reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 97 str., Pajūrio juostos žemyninės dalies specialusis planas (jo rengimo organizatoriumi buvo Aplinkos ministerija, patvirtintas aplinkos ministro) ir atitinkamai žemesnio lygmens savivaldybių bendrieji, specialieji planai, vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos vystymo, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos kryptis, priemones ir reikalavimus, kuriuo privaloma vadovautis rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir strateginius dokumentus.

Pagal Pajūrio juostos žemyninės dalies spec. planą nagrinėjamas žemės sklypas patenka į kelias kraštovaizdžio tvarkymo zonas (NRu ir NRn). Jos išskirtos pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996.

Konkrečių reikalavimų pastatų architektūrai nėra, nurodyta, kad priemonės detalizuojamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Reikalavimai saugoti istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, urbanistinių ir architektūrinių elementų vertės požymius, tradicinės architektūros formas ir mastelį nustatyti tik gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijoms (7.4.1 p.).

99.5. statant naujus pastatus vietoj buvusių, skaidomi ir mažinami stambių pastatų tūriai. Statant šiuos statinius, gali būti išlaikomas buvęs pastatų aukštis. Šie statiniai turi derėti pajūrio kraštovaizdyje ir nedaryti neigiamo poveikio pajūrio kraštovaizdžio estetinei vertei.

99.6. Pajūrio juosta patenka į gamtinio karkaso teritorijas, kurioms galioja Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai. Vadovaujantis gamtinio karkaso nuostatais, kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis ribojamas iki 30 procentų ploto“, - dėstė R. Lapinskienė.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Architektė teigė mananti, kad nauji statiniai nelabai dera su tradicine pajūrio architektūra.
„Už architektūros kokybę, ypač urbanizuotose miestų teritorijose, yra atsakingi savivaldybių vyr. architektai. Matyt, architektui, tiek projektuojančiam, tiek savivaldybėje derinančiam, šie statiniai dera kraštovaizdyje. Kadangi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir jai pavaldžios institucijos niekaip nedalyvauja nagrinėjamos teritorijos statybų procese, iš nuotraukų sunku vertinti, ar įvyko kokybinis pokytis, bet tikėtina vieną stambų tūrį pakeitė kiek mažesniais pastatais.

Sutinkame, kad atsiųstose nuotraukose esantys pastatai nelabai dera su pajūriui būdinga tradicine rekreacinių pastatų architektūra. Kaip rašyta anksčiau, reikalavimai išlaikyti tradicinės architektūros formas ir mastelį Pajūrio juostos žemyninės dalies spec. planu nustatyti tik gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijoms“, - nurodė R. Lapinskienė.

Vis dėlto, anot jos, jei tokį projektą būtų nutarta įgyvendinti pajūryje esančiame valstybiniame parke, tokiems sprendiniams pritarta nebūtų. „Pažymėtina, kad vienas iš pamatinių valstybinių parkų steigimo tikslų yra kraštovaizdžio apsauga, tai dėl išskirtinių vienetinių objektų yra gan ilgai diskutuojama, kol randamas visoms pusėms priimtinas sprendimas. Konkrečiai tokiai architektūrai greičiausiai nebūtų pritarta“, - teigė R. Lapinskienė.

Ministerija projektui pritarė

Klausimų dėl šio objekto taip pat turėjome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Jos paklausėme, kokiu tikslu ministerija nutarė perduoti šį sklypą Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai.

Ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė pateikė atsakymus į Delfi klausimus. „Ministerija nekilnojamąjį turtą Palangoje, Užkanavės g. 29 (18 nekilnojamojo turto vienetų), 2009-04-30 perėmė iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir jį perdavė viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“ pagal panaudą. Vaikų stovyklos pastatai buvo nenaudojami ir apleisti. Ministerija nusprendė išsaugoti ją viešiesiems interesams, buvo priimtas sprendimas perduoti šį valstybės turtą valdyti ir naudoti Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai, kuri įsteigtų gabių vaikų edukacijos centrą. Tikslas - suteikti galimybę mokyklai turėti bazę organizuojant mokomąsias akademijas, vykdyti gabių vaikų, kolektyvų meninio ugdymo programas.

2015 m. VĮ Turto banko generalinio direktoriaus įsakymu Vaikų poilsio stovyklos nekilnojamasis turtas buvo perduotas mokyklai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“, - dėstė N. Barauskienė.


Taip pat domėjomės, ar naujos statybos, pastatų paskirtis ir sąmata buvo suderinta su ministerija? Ar ministerija davė statyboms pritarimą?

Į šiuos klausimus gavome tokį atsakymą: „Mokykla statybas vykdo pagal iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamą projektą „Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vasaros edukacijos centro įkūrimas“.

Projekto sutartis yra dvišalė, pasirašyta VšĮ CPVA ir M. K. Čiurlionio mokyklos. Sutartis įsigaliojo 2017 metų spalio 27 d. Švietimo ir mokslo ministrė įsakymą dėl projekto įgyvendinimo pasirašė 2017 metų gegužės 5 d.

Objekte nauja statyba nėra vykdoma, atliekama rekonstrukcija statinius pritaikant vaikų poilsio edukacinei veiklai.“

Tuo metu architektūrinės pastatų kokybės Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesiėmė vertinti. Jos atstovai linkę manyti, kad ji atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus: „Mokykla projektavimo paslaugas pirko viešojo pirkimo būdu. Viešajame pirkime galėjo dalyvauti visi pageidaujantys architektai, kurie atitiko techninės specifikacijos sąlygas. Neturime kompetencijos vertinti viešąjį konkursą laimėjusių architektų sprendimų. Architektūriniai sprendiniai buvo parengi ir suderinti teisės aktuose nustatyta tvarka su kompetentingomis institucijomis, buvo parengtas ir suderintas techninis projektas ir gautas statybos leidimas. Todėl neturime pagrindo manyti, kad statinių architektūra neatitinka nustatytų reikalavimų.“

Nors tvorą miške surado ir žurnalistai, ir aplinkosaugininkai, ministerija teigė, kad miškas šiuo atveju nėra aptvertas. O dėl miško perdavimo urėdijos žinion, ministerijos atstovė N. Barauskienė konkretaus atsakymo nepateikė.

„Ministerijos žiniomis, sklypas buvo suformuotas 1999 m. Palangos miesto valdybos sprendimu jame esančių statinių eksploatavimui.

Mokykla vaikų stovyklos statinių kompleksą perėmė kartu su žemės sklypu. Įgyvendinus projektą bus svarstoma tolesnė miško aplinkos priežiūros ir panaudojimo eiga, galimybės ir poreikiai. Bet kokiu atveju, miškas nėra aptvertas ir nepraeinamas, kaip tai kartais nutinka privačių statinių kvartaluose. Teritorija, kurioje nėra vaikų edukacijai skirtų statinių, yra neaptverta ir visiems prieinama.

Ministerija, įgyvendindama Vyriausybės programą, siekia, kad pavaldžių įstaigų valstybės turtas būtų racionaliai valdomas ir naudojamas, nuolat sprendžia šių įstaigų funkcijoms vykdyti nenaudojamo ir nereikalingo nekilnojamojo turto tolesnio panaudojimo klausimus.

2021 metais centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – valstybės įmonei Turto bankui – į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą buvo pasiūlyta 27 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendras plotas – 24 879 kv. m. Šių metų sausio –balandžio mėn. Turto bankui buvo pasiūlyta 12 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas – 4 254 kv. m.

Įstaigų funkcijoms vykdyti nenaudojamas ir nereikalingas nekilnojamasis turtas taip pat buvo perduotas savivaldybių nuosavybėn. 2021 metais savivaldybių nuosavybėn perduota 68 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendras plotas – 22 405 kv. m.

Šių metų sausio–balandžio mėn. savivaldybių nuosavybėn perduotas 1 nekilnojamojo turto objektas, kurio bendras plotas – 1 898,37 kv. m.“, - nurodė N. Barauskienė.

Dėl projektavimo kokybės neabejoja

Kaip jau minėta, šiame sklype projektavimo darbus atliko UAB „Vilniaus architektūros studija“. Delfi turimuose dokumentuose nurodyta, kad projekto vadovas yra Vytautas Lukoševičius, architektai – Algimantas Pliučas ir Goda Rumbutrienė.

Įmonės vadovas A. Pliučas atsakė į Delfi klausimus.

„Mūsų žiniomis, yra išduotas vienas statybos leidimas, pagal kurį ir vykdomi statybos darbai. Pabaigus statybas šie pastatai bus naudojami pagal projekte nurodytą paskirtį. (...) Pastatuose yra numatytos erdvės, kuriose vaikai galės užsiimti kūryba, kitų įgūdžių lavinimu, bendravimu bei poilsiu. Veiklos bus vykdomos tiek pastatų viduje, tiek išorėje (teritorijoje)“, - teigė A. Pliučas, pridėjęs, kad jo įmonė projektavimo paslaugoms buvo pasirinkta viešųjų pirkimų konkurso būdu.

Specialistai, įvertinę pastatus, Delfi išsakė nuomonę, kad jų architektūrinė kokybė gana žema. Jie laikėsi nuomonės, kad šie pastatai nėra būdingi tradicinei pajūrio architektūrai, nedera su trapia ir jautria pajūrio gamtine aplinka. Todėl pačios projektavusios įmonės paklausėme, kaip ji vertina savo atliktą darbą.

Mokyklos valdomas sklypas
Foto: Regia.lt


„Nesutinkame. Taip pat negalime pakomentuoti ir Jūsų teiginio dėl specialistų pasakymo, įvertinimo. Neteko girdėti, kad būtų vertinta. Tuo labai abejočiau, nes ir komplekso statyba nebaigta. Patekimas ribotas. Informacijos niekas neprašė ir jokių užklausų nebuvo. Tada kyla klausimas - kokie specialistai? Kas, kada ir ką vertino? O gal čia tik kažkieno nuomonė, kuo ji pagrįsta. Buvo Feisbuko kažkurioje „sofos specialistų“ grupėje užsikūrusi diskusija, kurios esmė: ėjau / pamačiau / nepatiko / nežinau, kas čia bus, bet tikrai padaryčiau geriau. Diskusija baigėsi, kai bekomentuojant išsiaiškinta, kad objektas dar nebaigtas. Be to, girdėjome daug teigiamų atsiliepimų. Todėl kaip juos palyginti, pasverti? Kaip pasirinkti, kas gražu, teisinga, kas gerai užkoduota tai paskirčiai, vietai, kuriai skirta, ir kas ne? Gal visgi reikia pasitikėti savo darbą dirbančiais profesionalais.

Manau, kad pirmiausiai objektas turi būti baigtas, apgyvendintas, pradėti veikti, o tada galima pradėti vertinti. Nebent vertinam ne visumą, o fragmentą, apdailą, kokią nereikšmingą detalę, tos dienos nuotaiką ar kažkieno subjektyvią nuomonę. O gal vertindami, rašydami ir komentuodami turime kokių nors savų tikslų?

Pratęsiant atsakymą apie gamtinę aplinką ir kontekstualumą, manome, kad projektas labai į tai atliepia. Nepamirškime, kad čia stovyklaus vaikai, bus dideli susibūrimai (būreliai, veiklos, renginiai), kuriems reikia didelių erdvių. Veiklos išskirstytos į atskirus tūrius, didesni yra toliau nuo jūros. Jūros link susmulkėja. Pastatų mastelis yra ne didesnis nei aplinkinių.

Dar svarbus momentas yra labai ribotas statybos biudžetas, į kurį turėta tilpti. Tikiu, kad tai ne todėl, kad tas, kas tvirtino biudžetą, nenumatė, kiek gali kainuoti, bet todėl, kad viskas labai užtrunka ir kol įvyksta programos patvirtinimai, pirkimai, projektavimas ir derinimai, praeina labai daug laiko. Mes turėjome numatyti, kaip už tokį mažą biudžetą ateityje (vėl po patvirtinimų ir pirkimų) būtų galima pastatyti objektą, kuris būtų veikiantis. Tai nė kiek netrukdė. Projektavome ne banką, o vaikų stovyklą. Įjungus kūrybinį mąstymą gali ir paprastomis priemonėmis daug ką pasiekti. Tinkliniui nebūtinai reikia specialiai įrengtos dangos. Užtenka tinklo. Norint surengti spektaklį, baleto šokį ar parodą nereikia brangios įrangos. Reikia tinkamos erdvės.

Po urbanistinio sprendimo koncentravomės į turinį, bet ne puošybą ar prabangias medžiagas, kurios daugiau būdingos turtingesnių organizacijų ar miestiečių pastatuose. Mokyklos stovykloje tai neturi būti svarbiausias elementas. Čia svarbiau – kokią erdvę suteiki vaikams ir ar ta erdvė įkvėps kūrybai“, - savo vertinimą pateikė A. Pliučas.

Jo teigimu, projekto derinimo metu esminių pastabų nebuvo gauta: „Ne. Pastabų (išskyrus darbines / technines) nebuvo. Priešingai. Jautėsi didelis tiek savivaldybės, tiek kaimyninės bendruomenės palaikymas.“

Pajūrio juostos žemyninės dalies spec. planas
Foto: Organizacijos nuotr.


Be to, projektavimo įmonės klausėme, ar, jos vertinimu, tai yra labiausiai išieškoti architektūriniai sprendimai, skirti trapiai pajūrio juostos aplinkai? „Ar galite tvirtinti, kad šie pastatai papuoš Lietuvos pajūrį?“ – tokį klausimą uždavėme projektavusiai įmonei.

A. Pliučas pateikė štai tokį atsakymą: „Taip. Sprendiniai išieškoti. Į aplinką įkomponuoti, o dėl papuošimo, tai pirmiausia dar reikia atsakyti į klausimą, ar reikia puošti. Ar tikrai stovykla yra tas objektas, kur puošyba svarbiausia. Ar vaikams tai svarbiausia. Pajūris pats savaime yra gražus. Todėl pasirinkome neutralaus, neišsiskiriančio ir į aplinką įkomponuoto pastato idėją. Ne pastatas čia svarbiausias, o jūra, kopos ir stovykloje vykstantis gyvenimas.

Kviečiu susitikti stovykloje, kai ji jau bus veikianti, bus vaikai ir kartu pastebėti, kaip jie jaučiasi, ko trūksta ar per daug.“

Projektavimo įmonės vadovas nurodė, kad projektavimo (visų projekto dalių) ir projekto priežiūros darbai kainavo 77 440 Eur su PVM.

Delfi klausimų taip pat turėjo Palangos miesto savivaldybei. Tačiau atsakymų į pateiktus klausimus negavome.