Laidos pašnekovas sakė nesistebintis, jog Rusija svarsto Italijos pasiūlytą planą.
„Turbūt greičiausiai tai rodo, jog jau įvyko ar artimiausiu metu įvyks kovinės galios pusiausvyros lūžis ant žemės, Rusijos Federacijai nepalankia kryptimi. Ir šioje vietoje visiškai logiška reakcija Rusijos Federacijos. Bet čia norėčiau atkreipti dėmesį, kiek šis taikos planas, pasiūlytas Italijos, yra nuoširdus“, – sakė G. Razma.
Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas priminė, jog kovo mėnesį buvo pranešta, jog ne visi Italijos įstatymų leidėjai stebėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimąsi į parlamentą.
Praėjusią savaitę Italija nusprendė padidinti iš Rusijos importuojamos naftos kiekį keturis kartus.
„Tai šis aspektas irgi yra svarbus, į jį reikia atkreipti dėmesį“, – tikino Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas.
G. Razma teigė, jog Italijos pasiūlytas taikos planas „sutampa su Kremliaus naratyvu apie galimą Ukrainos ateitį“.
„Ir dar įdomus klausimas – kiek neutraliteto sąvoka yra suderinama su leidimu prisijungti prie ES? Tuo labiau, kad dabartinė ES politika patiria nemažai spaudimo, kad ne tik saugumo dimensiją apimtų, bet ir saugumo dimensiją. Ir galite užduoti ir dar vieną retorinį klausimą – nuo kada suvereni valstybė turi prašyti leidimo prisijungti prie vienokios, ar kitokios sąjungos.
Šita formuluotė įdomiai skamba. Žvelgdamas į prezidento V. Zelenskio retoriką vargiai tikėčiau, kad jis galėtų priimti tokį sprendimą. Bet, žinoma, norint užbaigti karą gali būti įvairių sprendimų“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas, Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas G. Razma.
Vienas iš pasiūlytų taikos plano punktų skelbia, kad mainais į iš Ukrainos išvestą Rusijos kariuomenę, vakarai turėtų atsisakyti visų sankcijų Maskvai. Anot Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovo, šis punktas – esminis.
„Čia reikėtų pabrėžti kelis aspektus. Pirma – Europos verslo struktūros patiria reikšmingus nuostolius. Akivaizdu, kad žūtbūt norima užbaigti karą, kad būtų galima toliau prekiauti, kaip kad buvo anksčiau. Antra, matyt, sankcijų jau prispausta Rusijos ekonomika turi rimtus padarinius, ypač, kai taip greitai buvo atskirta ir pati Rusijos Federacija tokių sankcijų nesitikėjo.
Čia kyla klausimas – ar tai reiškia, kad mes – vakarų visuomenė, kuri deklaruoja žmogaus teises ir vertybes, užmerkiame akis prieš veiklą, kuri turi labai nemažai požymių valstybiniu lygmeniu būti įvardinta organizuojanti genocidą“, – kalbėjo G. Razma.
Jis laidoje dalijosi ir savo asmenine nuomone – iki šių metų pabaigos labai sunku būtų tikėtis, kad karas pasibaigs.
„Mažiausiai iki karo pabaigos mes turėsime šią situaciją. Sakau taip todėl, kad mes kaip ir norime greitų sprendimų, bet tradicinis kariavimas to negali pasiūlyti, jis yra lėtas. Akivaizdu, kad nei vienai, nei kita pusė nėra linkusi susitaikyti su esama situacija.
Ir šioje vietoje vargu būtų tikėtis, jog tai galime išspręsti šiandien, ar artimiausiais mėnesiais šią problemą labai greitu ir racionaliu būdu“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas G. Razma.
Delfi primena, kad naujienų agentūra dpa kiek anksčiau citavo Italijos užsienio reikalų ministrą Luigi Di Maio, kuris sakė, kad Roma parengė karo užbaigimo planą ir kad, kalbant apie taiką, pirmasis tikslas yra nutraukti kovas kai kuriuose regionuose, po to – paskelbti paliaubas, pradėti derybas dėl neutralumo ir galiausiai sudaryti taikos susitarimą.
„Dabar mums reikia diplomatinio atsako“, – laikraščiui „La Stampa“ sakė L. Di Maio, pabrėždamas, kad reikia bendrų tarptautinių pastangų.
Taikos susitarimo planą parengė diplomatai ir Italijos vyriausybė ir pateikė jį Didžiojo septyneto (G7) šalių derybininkams, sakė L. Di Maio, pridurdamas, kad tarėsi ir su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu.
Vis dėlto pats L. Di Maio kiek pesimistiškai vertino dabartinę derybų su Rusija situaciją. „Nenoriu būti blogas pranašas, bet nematau jokių derybų prie jokio stalo“, – sakė jis.
