„Pernelyg svarbiu laiku šie susitarimai yra rengiami. Pavyzdžiui, kaip gynybos susitarimas karo Ukrainoje akivaizdoje. Tiesiog tai reikš, kad viena partija neprisijungia prie jo. Nei daugiau, nei mažiau“, – „Žinių radijui“ teigė trečiadienį V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra partijos apsisprendimas. O ši konkreti partija ar jos vadovai jau ne kartą problemas sprendė pasitraukdami“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė akcentuoja, kad paradoksalu yra tai, jog pretekstu trauktis iš susitarimų, kalbančių apie ryšių su sąjungininkais stiprinimą, tampa būtent projektai, reiškiantys Lietuvos pažangą ir vakarėjimą.
„Dėl LVŽS pasakymų, kad jie norėtų trauktis iš nacionalinių susitarimų tiek dėl valstybės vadovo statuso pakeitimo klausimo, tiek dėl partnerystės vienokios ar kitokios man tai skamba labai paradoksaliai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tie įstatymo projektai, kurie reiškia arba tam tikrą mūsų visuomenės pažangą, mūsų vakarėjimą, ar tokią didesnę integraciją su mūsų sąjungininkais Vakaruose ar Šiaurės Europoje, tampa pretekstu trauktis iš susitarimų, kurie kalba apie mūsų bendrą gynybą, apie mūsų sąjungų stiprinimą, apie mūsų didesnę integraciją į bendrus formatus, aljansus tokius kaip, žinoma, NATO“, – pabrėžė parlamento vadovė.
ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai pirmadienį sakė, kad penktadienį vyks jo vedamos partijos tarybos posėdis, kuriame jis agituos bendrapartiečius už pasitraukimą iš susitarimo dėl gynybos. Nepaisant to, kad R. Karbauskis tvirtino, jog jis puikiai supranta, kad krašto gynybos klausimai šiuo metu yra pirmaeiliai ir, kad „valstiečiai“ pritaria kiekvienam ruošti baigiamo susitarimo punktui, pasirašyti dokumento partija negalės.
Pasak jo, pagrindinė to priežastis yra kelios valdančiųjų įstatyminės iniciatyvos – valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Civilinės sąjungos įstatymas. Šie projektai, sako „valstietis“, skaldo visuomenę.
