Real politik pareiškimai
Kaip pastebėjo Seimo Europos reikalų komiteto narys, konservatorių frakcijos atstovas Matas Maldeikis, tokie H. Kissingerio ir kitų europiečių politikų panašūs pasisakymai nėra naujiena.
„Jis atstovauja seną geopolitikos mokyklą, kurioje yra keli galios centrai pasaulyje: JAV, Rusija ir Kinija, o visi kiti neturi užsienio politikos subjekto teisės. Šios trys galios stumdosi tarpusavyje, prekiauja galia, o visi kiti yra subjektai jų santykiuose. Piliečiai taip pat šiame pasaulyje neturi jokios valios turėti savo nuomonę, nes tos trys galios sprendžia, kaip viskas turi dėliotis“, – Delfi komentavo parlamentaras.
Panašiai kalbėjo ir Seimo opozicijos atstovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys.
„Nepasakyčiau, kad tos mintys stebina, nes reikia žiūrėti į tų minčių autorius: tuos, kurie šiuo metu eina pareigas, neša atsakomybę ir tuos, kurie yra tikrai pasauliui nusipelnę, garsūs politologai, tačiau nebūtinai šiuo metu jų balsas girdimas“, – sakė politikas.
Pašnekovai pastebėjo, kad taip mąstančių žmonių yra ir Amerikoje, ir JAV, o Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad H. Kissingerio pareiškimas buvo dviprasmiškas.
„Viena vertus, jis kalba apie Ukrainos teritorijų atsisakymą, kita vertus, sako, kad tai turėtų būti status quo ante, tarsi suponuojant, jog turėtų būti sugrįžtama į situaciją iki vasario 24-osios, kas, beje, yra pirmasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio keliamas tikslas“, – sakė L. Kojala.
Visgi toks pareiškimas, anot politologo, gerai atspindi vyraujančias dvi nuomones, kaip ieškoti išeičių iš susidariusios padėties.
„Viena lyg sakytų, kad turi būti visiškas Rusijos atsitraukimas ir šios šalies agresijos nesėkmė, o kita teigtų, kad pirminis tikslas yra sustabdyti žudynes, pasiekti tam tikras paliaubas, kurios, jei reikalautų tam tikrų praradimų iš Ukrainos pusės, galbūt yra ta kaina, kurią verta sumokėti vardan stabilumo“, – paaiškino RESC vadovas.
Savo ruožtu buvęs užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis priminė, kad H. Kissingeris jau po 2014 metų Krymo okupacijos Davose tvirtino, kad Ukraina turi susitaikyti su teritorijos praradimu.
„Čia labai svarbus kontekstas: jau prasideda rimti užsienio valstybių, demokratinės koalicijos tiekimai (…) Ukrainai. Netrukus prasidės labai rimti Lendlizo tiekimai, dėl ko Rusija sunerimus ir neršia po visą pasaulį bandydama sustabdyti puolimą bei jaučia, kad iki metų pabaigos karas aiškiais pasisuks Rusijos nenaudai“, – Delfi komentavo A. Valionis.
Teigia, kad toks požiūris neatitinka laikmečio: pasaulis dabar yra kitoks
M. Maldeikio teigimu, šiais laikais palyginti nedidelės žmonių grupės gali keisti pasaulio darbotvarkę.
„Pasibaigus Šaltajam karui ir atsiradus tokiems informacijos šaltiniams kaip internetas, tai visiškai pasikeitė – mes nebegyvename tokiame pasaulyje, kuriame gyvena ponas Kissingeris. Pasaulis dabar yra kitoks“, – pastebėjo politikas.
Jis priminė, kad H. Kissingeriui dar aktyviai dirbant politikoje, jo tikslai buvo išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą bei karą Sirijoje.
„Tai parodė, kaip jis neskaičiuoja žmonių valios, nuomonės, nes šie abu jo projektai žlugo būtent dėl to, kad žmonės tose teritorijose turėjo kitą poziciją nei jis. Lygiai taip pat jis šiuo metu nežiūri į Ukrainą kaip subjektą ir ukrainiečių pasirinkimas jam neįdomus. XXI amžiuje tai neįmanoma, tu taip negali tvarkytis – jo mąstymo būdas pasmerktas nesėkmei“, – akcentavo M. Maldeikis.
Buvęs diplomatas A. Valionis taip pat sakė, kad senasis realizmas, kurio atstovas yra ir H. Kissingeris, neįvertina jokių vertybių ir propaguoja tik jėgos faktą.
„Ta H. Kissingerio Real politik neturi nieko bendro su politikos realybe šiuo metu. Apskritai turi, manau, kažkokį dar neatskleistą santykį su Putino politikos siekiais, kuriuos propaguoja H. Kissingeris Davose, bandydamas kažkodėl išgelbėti Putiną“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras.
G. Surplio teigimu, tokios kalbos karui nepasibaigus yra ne vietoje ir ne laiku.
„Mano supratimu, šiuo metu visas civilizuotas pasaulis turi tiesiog laimėti šį karą. Dar galbūt karo pradžioje, kai tik Rusijos kariuomenė buvo įsiveržusi į Ukrainos teritoriją, kol mes nepamatėme, kas vyksta Bučoje, Irpinėje ir Mariupolyje, kol nebuvo įvykdyti karo nusikaltimai, galbūt buvo galima bandyti galvoti apie kažkokią greitą deeskalaciją ir greitą karo pabaigą, bet dabar, manau, yra nueita per toli. Kalbėti dabar apie karo užbaigimą kažkokiu užpultos pusės nuolaidų keliu, manau, yra neetiška“, – tvirtino Seimo narys.
A. Valionis taip pat teigė, kad H. Kissingerio idėjos yra tiesiog nebeaktualios.
„Kissingeris kalba jau nueinančio pasaulio frazėmis ir nueinančio diplomatijos supratimo kategorijomis“, – konstatavo jis.
RESC vadovas L. Kojala atkreipė dėmesį, kad tema apie pagalbą Ukrainai bus svarbi dar ilgai, tačiau, kaip ir kiti pašnekovai, paaiškino, jog šiuo metu valdžioje JAV esančių sprendimų priėmėjų nuomonė skiriasi nuo H. Kissingerio pozicijos.
„Mes kalbame apie ilgalaikį procesą ir tiek pagalbos, tiek paramos Ukrainai reikės ilgai. Tuomet jau bus svarstymų apie tai, kiek ta pagalba atliepia politinius siekius, bet mes neturėtume pervertinti Kissingerio – jis yra labai svarbi figūra, jis matomas, nepaisant jo labai solidaus amžiaus, tačiau jis nėra sprendimų priėmėjas. Iš JAV pusės mes girdime kitokią retoriką, kalbančią, jog Rusija turi būti susilpninta tiek, kad nekeltų grėsmės nei Ukrainai, nei kitoms kaimyninėms šalims“, – sakė politologas.
Kiek tokie pareiškimai yra pavojingi
Visgi, pasak M. Maldeikio, Vakaruose toliau dominuoja požiūris, kad Ukraina turi laimėti karą, o kitokia pozicija būtų pavojinga.
„Kai prasideda toks turgus, tokios šalys kaip Lietuva gali atsirasti ant prekybos stalo“, – tvirtino M. Maldeikis.
Jis priminė, kad V. Putinas prieš karą pateikė savo reikalavimus Vakarams.
„Kremliaus įsivaizdavimu, mes esame ant prekybstalio. Jis ieško žmonių, su kuriais gali atsisėsti prie stalo ir mumis prekiauti. Tai yra labai pavojinga“, – sakė Seimo narys.
Būdas su tuo kovoti, pasak M. Maldeikio, yra vienas – tapti tokia neatsiejama Vakarų dalimi, kad jokiam politikui nekiltų mintis „prekiauti“ šalimis.
„Mes turime eiti toliau, turime savo mentalitetu tapti priešingi rusams“, – sakė pašnekovas.
Kad Vakarai šiuo metu turi susitelkti į visą galimą pagalbą Ukrainai tam, jog karas būtų laimėtas, sakė ir LVŽS atstovas G. Surplys.
„Paskui jau bus galima galvoti apie kažkokias nuolaidas, Putino veido išsaugojimą, jei dar bus ką išsaugoti, o labai tikiuosi, kad nebebus ir kitus dalykus ar naują pasaulio tvarką, bet tokie pamąstymai man šiek tiek primena situaciją Antrojo Pasaulinio karo metais, jei mes kalbėtume kaip padėti Hitleriui išeiti iš tos situacijos, į kurią jis pats save įstūmė“, – kalbėjo Seimo narys.
Tokios kalbos, pasak jo, daro dvi „meškos paslaugas“ – demoralizuoja ukrainiečius karius ir pastiprina Rusiją, kurios tarptautinė izoliacija tokiais pareiškimais atrodo trūkinėjanti.
Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis, kalbėdamas su Delfi, taip pat akcentavo, kad Vakarai negali susvyruoti remiant Ukrainą.
„Ukrainiečiai turi visas galimybes laimėti šį karą, Vakarai turi suprasti, jog ukrainiečiai kariauja už visą Vakarų civilizaciją ir tos pastangos tiekiant ginklus, organizuojant Lendlizą, visapusiškai padedant, priimant pabėgėlius yra mažiausia kaina už tą karą, kurią Vakarai nedvejodami privalo laimėti“, – akcentavo buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis.
Jo teigimu, Rusijos papirkinėjimo sistema, kuri seniai veikia Europoje, visais būdais bando trukdyti pagalbos Ukrainai procesams.
„Negali europiečiai atšaukti dabar jokių sankcijų. Dabar yra labai gera galimybė iš tikrųjų pastatyti Rusiją į vietą ilgiems dešimtmečiams su Ukrainos bei Vakarų sankcijų pagalba“, – akcentavo buvęs diplomatas.
„Tai visiškas nesupratimas, kas vyksta Rusijoje. Tai pavojinga mums ir mes turime naudojant informaciją, kalbantis su Amerikos žmonėmis apie savo poziciją dėl Kinijos „vakcinuoti“ JAV požiūrį, rodant, kad šis žaidimas negalimas“, – taip pat sakė M. Maldeikis.
L. Kojala pastebėjo, kad tokių pasisakymų gali atsirasti vis daugiau, nes karas kainuoja ir gyvybėmis, ir finansine prasme.
„Tas spaudimas ieškoti išeičių, stabilumo tik augs. Ar tai pagreitį įgaunanti tendencija, ar ne, kol kas turbūt pasakyti negalime, nes reikia aiškiai apsibrėžti kriterijus, kuriais vadovaujantis galėtume traktuoti, kaip keičiasi Vakarų šalių pozicija bei parama Ukrainai. Kol kas požymių, kad mažėtų paramos ginkluote ar finansine išraiška, nėra. Matome ir tai, kad Europa aiškiai žengia energetinio atsiribojimo nuo Rusijos keliu“, – komentavo politologas.
Teigia, kad Ukraina turi daryti teritorines nuolaidas
Legendinis JAV veikėjas H. Kissingeris, kuriam dabar 98-eri, savo nuomonę išsakė gegužės 23 d. per konferenciją, surengtą Šveicarijoje, Davose, vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo metu, skelbia businessinsider.in.
Prezidentaujant Richardui Nixonui, H. Kissingeris buvo atsakingas už įtampos mažinimo santykiuose su Kinija strategiją. Taip pat jis yra vienas žymiausių vadinamosios realistinės politikos (Real politik), kurią vykdančios šalys nepaiso moralės normų ir principų siekdamos savo tikslų, šalininkų pasaulyje.
„Derybos turi prasidėti per ateinančius du mėnesius, kol dar nėra įtampos ir neramumų, kuriuos bus nelengva įveikti. Idealiausiu atveju skiriamoji linija turėtų būti status quo ante atkūrimas“, – teigė H. Kissingeris.
„Tolesni kariniai veiksmai reikštų jau ne kovą už Ukrainos laisvę, bet naują karą su Rusija“, – pridūrė jis.
Buvęs JAV valstybės sekretorius nurodė, kad Rusija 400 metų yra svarbi Europos dalis, lemiamais laikotarpiais padedanti užtikrinti galios struktūros pusiausvyrą. Anot jo, Vakarams nederėtų stumti Rusijos į artimesnius santykius su Kinija.
„Viliuosi, kad ukrainiečiai pademonstruos išmintį, prilygstančią jų didvyriškumui,“ – sakė jis ir pridūrė, jog tinkamiausias Ukrainos statusas – neutrali buferinė valstybė, o ne visiškai integruota Europos dalis.
Be to, kalbėdamas forume buvęs valstybės sekretorius pareiškė, kad idėja Ukrainai išlaikyti neutralų statusą ir paversti šalį „tiltu“ tarp Rytų ir Vakarų nebeegzistuoja.
„Prieš aštuonerius metus, kai pasirodė Ukrainos svarstymų dėl stojimo į NATO, parašiau straipsnį, kuriame pabrėžiau, kad Ukrainai būtų gerai likti neutralių šalių grupėje, kuri taptų tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau dabar ta idėja nustojo egzistavusi“, – sakė jis.
Ukraina griežtai atmeta pasiūlymus dėl savo žemių atidavimo – šalies prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas buvusį JAV valstybės sekretorių H. Kissingerį pavadino „Davoso panikieriumi“.
„Taip pat lengvai, kaip siūlo Rusijai atiduoti dalį Ukrainos, ponas Kissingeris leistų pasisavinti Lenkiją ar Lietuvą. Gerai, kad apkasuose sėdintys ukrainiečiai neturi laiko klausytis „Davoso panikierių“ patarimų. Esame truputį užsiėmę, giname laisvę ir demokratiją“, – diplomatijos veterano žodžius tviteryje pakomentavo M. Podoliakas.
