Minsko režimas visiškai susitapatino su Maskva, o genami represijų baimės iš šalies išvyko dauguma politinių aktyvistų. Plačios manevro laisvės neturi ir Vakarų šalyse veikianti Baltarusijos opozicija. Šiandien į Seimą kreipėsi Sviatlana Cichanouskaja. Baltarusijos opozicijos lyderė dėkojo Lietuvai už paramą baltarusiams bei skatino Vakarų politikus nenusileisti Kremliaus režimui.

Ką Baltarusijoje matome šiandien? Jokių prošvaisčių tapti laisva demokratine šalimi nėra, sako Lietuvos politikai.

„Dabar akivaizdu, kad situacija yra visiškai kita. Todėl, kad per tą laiką įvyko ne tik tai didžiulės nepaskelbtos pratybos Baltarusijos teritorijoje kartu su Rusijos kariuomene, bet iš Baltarusijos teritorijos buvo pradėtos faktiškai atakos prieš Ukrainą“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kalbėti apie kažkokias stiprias galimybes turėti pokytį yra sudėtinga, nes yra represijos ir visiška priklausomybė nuo Rusijos federacijos“, – taip sako Laurynas Kasčiūnas.

Tai, kas buvo prieš metus, nepalyginama, tikina ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Tai kas buvo prieš metus – nepalyginama, kas yra dabar. Na, pavyzdžiui, prieš metus jisai galėjo laisvai dar eksportuoti savo trąšas, naftos produktus per kaimynines valstybes, dabar to padaryti negali“, – sako ministras.

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija vis dar tiria Ryanair incidentą – nors nustatyta pažeidimų, galutinių išvadų dar laukiama.

Tuo metu Minskas jau nuteisė Sofija Sapegą – jai skirta 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Visgi, Ramano Pratasevičiaus likimas susiklostė kitaip – kol kas jis laukia teismo ir gyvena namų arešto sąlygomis. Be to, visai neseniai vedė kitą išrinktąją.

Matant tokį Pratasevičiaus gyvenimą, viešojoje erdvėje svarstyta apie tai, jog Pratasevičius galimai yra Kremliaus agentas.

„Tam tikri niuansai rodo, kad jo biografijos mes iki galo nežinom po šiai dienai“, – sako ministras A. Anušauskas.

Vargu, ar dabartinėmis sąlygomis Baltarusijoje gali kilti naujų protestų banga, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Pasak jo, represijų baimės genami politiniai aktyvistai paliko šalį, o Lukašenka ir toliau stiprina OMON ir KGB pajėgumus.

„Akivaizdu, kad jis per tuos metus išstūmė visus žmones, kurie gali turėti labiau tokio, sakykim, jėgos organizuot protestus, demokratijos kurt šaltinį, į užsienį“, – sako L. Kasčiūnas.

Ką tokioje situacijoje gali padaryti į Vakarus pasitraukusi Baltarusijos opozicija? Į parlamentarus besikreipusi Sviatlana Cichanouskaja patikino, jog opozicionieriai sieks išlaisvinti Lukašenkos įkalintus politinius kalinius, burs paramą Baltarusijai kitose Europos valstybėse.

„Mums labai svarbu, kad Vakarai išliktų vieningi palaikydami Ukrainą ir Baltarusiją. Šiandien diktatoriai bando padalyti šią Jungtinių valstijų ir Europos Sąjungos vienybę, įvaryti pleištą tarp atskirų Europos Sąjungos šalių“, – Sviatlana Cichanouskaja.

Iš Baltarusijos išvykusiems aktyvistams veikti yra sudėtinga, o ir manevro laisvės – nedaug. Tad realių pokyčių Baltarusijoje tikėtis sunku.

„Opozicijai yra sunku veikti užsienyje, ne visi norėjo ir tikrai nemato to kaip paties geriausio kelio, bet tuo pačiu supranta, kad Baltarusijos viduje šiandien veikimas yra be galo sudėtingas“, – sako Linas Kojala.

Kasčiūno nuomone, Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje.

„Tas raktas nuo režimo Baltarusijoje yra Kremliaus rankose. Taip, be jokios abejonės. Irstant režimui Kremliuje, neišvengiamai tai turėtų didžiulį poveikį Baltarusijos režimui“, – svarsto politikas.

Sviatlana Cichanouskaja į Lietuvą pasitraukė 2020-ųjų metų rugpjūtį, po Vakarų nepripažįstamų Baltarusijos prezidento rinkimų. Iš čia ji vadovauja baltarusių opozicijai.