I. Šimonytė teigė, jog pasiūlymas ištaisytų perteklinį visą parą trunkančios valstybės vadovų apsaugą.
„Todėl mes siūlome pradėti diskusiją Seime apie tai, kad būtų galimybės Vadovybės apsaugos tarnybai lanksčiau reaguoti į situacijas gyvenime, kurių tikrai pasitaiko“, – sakė Vyriausybės vadovė, kalbėdama apie valstybės vadovų privačius apsilankymus privačiose erdvėse – kad ir vizitą pas draugus.
„Man yra tekę girdėti kai kurių kolegų pasisakymus, kad tai yra neva kažkokia užgaida. Ir žmonės, kurie pradėjo eiti šias pareigas turėjo žinoti sąlygas. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad ne viskas yra taip vienareikšmiška. Kadangi mes tikrai esame turėję valstybės pareigūną, kuris pasirinko gyventi savo asmeninėje rezidencijoje. (…) Vadinasi, yra tų gyvenimiškų situacijų yra buvę ir kitais atvejais“, – tikino Vyriausybės vadovė.
Ji tikino, jog ji su Seimo pirmininke siūlo rinktis „ne asmeninį patogumą, bet galimybės turėti labiau subalansuotą apsaugos režimą, kai tai nėra iš anksto paskelbtos darbotvarkės dalykai, privatūs reikalai“.
I. Šimonytė dar teigė, jog abi su Seimo pirmininke V. Čmilyte–Nielsen yra moterys, dėl to joms tenka „sutvarkyti pačios, kuriuos ankstesniems vadovams sutvarkydavo jų žmonos“.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė savo pasiūlymą iliustravo ir pavyzdžiu – jeigu ji nusprendžia į renginį Valdovų rūmuose eiti pėsčiomis ir iš jo taip pat pareiti – ją lydi du automobiliai.
„Ir aš niekaip negaliu jų atsisakyti“, – tikino ji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas neslėpė, jog abejoja šiuo pasiūlymu.
„Gerbiama premjere, kaip jūsų nekritikuoti?“ – į Vyriausybės vadovę kreipėsi parlamentaras.
„Pagalvokite, apsauga ne tik dėl jūsų saugumo skiriama, apsauga taip pat skiriama tam, kad mus visus, valstybę apsaugoti nuo jų galimai neteisėtų veiksmų, veiklos, skaidrumo. Kad prie jūsų neprieitų kas su dėžutėmis, kad nesugalvotumėt kada žolės parūkyti“, – kalbėjo politikas.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė besijuokdama teigė, jog jai yra didelė naujiena, kad apsauga jai yra skirta ją sekti.
„Tikrai niekada taip negalvojau“, – sakė ji.
LVŽS atstovas D. Gaižauskas Seimo narius motyvavo pasiūlymo nepalaikyti.
„Kolegos, kalbame apie labai rimtą įstatymo projektą. Bet gavosi taip, kad turinys gavosi nerimtas. Gerbiamos moterys, kreipiuosi į jus – Seimo pirmininke, premjere. Gal jums ir atrodo moteriškai, kad nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti tarp jūsų, kaip ten sako, mergaičių. Neįsižeiskite, išties apsauga reikalinga ne tik tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, ji reikalinga ir dėl skaidrumo.
Tam, kad negalėtų prie jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos paslapčia prieiti, kažką pasiūlyti, lobistai. Tai veikia ir prevenciškai, todėl, kolegos, nereikia rimtų dalykų sumenkinti ir apsauga turi būti“, – savo poziciją Seimo salėje dėstė D. Gaižauskas.
Parlamentaras dar pridėjo, jog jei pasiūlymo autorėms šios pareigos netinka, visada galima jų atsisakyti „vardan tos laisvės“.
Į tai sureagavo ir posėdį vedusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen.
„Gerbiamas kolega, labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę. Ir tai yra visiškai su tuo nesusiję“, – tikino parlamento vadovė.
Antradienį šiam projektui pritarta po pateikimo: už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, 37 susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.
Norkienė nekomentuoja
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė sako nenorinti vertinti bendrapartiečio D. Gaižausko aštrias reakcijas sukėlusių pasisakymų antradienį Seime kilusioje diskusijoje dėl įstatymo pataisų, kuriomis siūloma atsisakyti visą parą trunkančios premjero ir Seimo pirmininko apsaugos.
„Valstiečio“ D. Gaižausko pateikti šiai iniciatyvai prieštaraujantys argumentai Seimo narius supykdė ne tik dėl juose nebuvusios logikos, bet ir dėl vyravusių seksistinių užuominų.
„Gal jums ir atrodo moteriškai, kad nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti tarp jūsų, kaip ten sako, mergaičių. Neįsižeiskite, išties apsauga reikalinga ne tik tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, ji reikalinga ir dėl skaidrumo. Tam, kad negalėtų prie jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos paslapčia prieiti, kažką pasiūlyti, lobistai. Tai veikia ir prevenciškai, todėl, kolegos, nereikia rimtų dalykų sumenkinti ir apsauga turi būti“, – teigė D. Gaižauskas.
Tokių bendrapartiečio komentarų A. Norkienė nesiėmė komentuoti. Nes, jos teigimu, panašu, kad šį klausimą teks svarstyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
„Tikrai reakciją turiu, bet jos nenorėčiau viešai išsakyti. Bijau, kad gali būti kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją ir pagal mūsų nuostatus mes išankstinio vertinimo tikrai negalime teikti, taip būtų formuojama išankstinė nuomonė. Komisija susirenka, analizuoja ir tada nusprendžia, ar pradėti tyrimą, ar nepradėti. Nepaisant to, kad tai yra tos pačios frakcijos narys, kaip komisijos pirmininkė nenorėčiau komentuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Beje, tuoj po D. Gaižausko komentarų konservatorius Jurgis Razma užsiminė, kad „valstiečio“ pasisakymus turėtų įvertinti Seimo etikos sargai.
„Reaguodamas į pono Gaižausko kalbas, nekomentuosiu turinio, aš manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat aš tikiuosi, kad sureaguos ir Vadovybės apsaugos tarnyba, nes ponas Gaižauskas priskyrė jiems labai keistą funkciją, tai saugomų vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją“, – Seimo salėje sakė politikas.
Delfi primena, kad parlamento pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen ir premjerė I. Šimonytė praėjusią savaitę įregistravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kuria siūloma atsisakyti visą parą trunkančios valstybės vadovų apsaugos.
Kaip nurodoma įstatymo projekte, tokią iniciatyvą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, iniciatorių teigimu, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma, neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
Įregistruotomis pataisomis siūloma keisti esamą tvarką tik premjero ir Seimo pirmininko atžvilgiu. Prezidentas, dėl jo ypatingo konstitucinio statuso, būtų saugomas kaip ir iki šiol – 24 valandas per parą.
Tuo metu kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga.
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui.
