Į regioninį parką įsisuko juodieji archeologai

Delfi rašė, kad viename gražiausių pajūrio draustinių ištaigingą namą pasistatę verslininkai sulaukė jau antro teismo kirčio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad archeologų įmonės pažyma, kuria remiantis išdygo namas Pajūrio regioniniame parke, nebuvo tinkamas buvusios sodybos įrodymas. Po šio teismo sprendimo prasidėjo procesas dėl draustinyje išdygusio namo griovimo.

Delfi šią istoriją seka nuo pradžių, kai tik šiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje sklypus įsigiję naujieji savininkai ėmė ieškoti būdų, kaip pasistatyti namus.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Paskutinė naujiena – 2022 kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija sklypo savininkams priėmė nepalankią nutartį, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo 2021 metų sprendimą.

Kaip rašė Delfi, kartu su naujaisiais sklypų savininkais šį pajūrio draustinį atrado ir archeologai. Bet ieško jie ne kultūrinio palikimo, o pradingusių sodybų. Ieško ir beveik visuomet randa. Net tose vietose, kur, atrodo, jų niekada nebuvo. Tiesa, kartais suranda ne namo pamatus, bet šukę. Taip sklypo savininkai draustinyje įgyja teisę statyti ištaigingus namus.

Lietuvoje yra įstatymo spraga, kuri labai naudinga archeologų įmonėms. Įrodyti sodybos faktą kartais užtenka vien tik suradus šukę arba kirvuką.

Kol ši spraga yra, tol gražiausiuose Lietuvos draustiniuose dygsta namai.

Štai į pagalbą pasikvietus įmonę „Statybų archeologija“ prabangus namas išdygo Pajūrio regioniniame take, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje esančiame Pajūrio take.

Delfi išsiaiškino, kad šiuo metu sklypas draustinyje, Pajūrio take, dėl kurio buvo atnaujinta teismo byla, priklauso Linui ir Vaidai Patapams, Robertui Pisaravičiui ir UAB „Bostora”.

Įmonės „Bostora” vadovas, Registrų centro duomenimis, yra R. Pisaravičius. Anksčiau šiai įmonei yra vadovavęs ir L. Patapas. Jie abu yra šios įmonės akcininkai.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. namo savininkams priėmė nepalankų sprendimą.

Reikia priminti, kad 2014 metų kovo 5 dieną buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo UAB „Bostora” valdomam 10 ha sklypui nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog buvo sodyba.

Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, remiantis Generalinės prokuratūros prašymu. Viešąjį interesą ginti ėmęsi prokurorai prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. raštu informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išvadą.

UAB „Statybų archeologija“ atliktų archeologinių tyrimų atžvilgiu buvo pateiktos labai griežtos išvados. Išvadoje buvo nurodytas galimas duomenų klastojimas, neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas archeologo D. B. atliktoje žemės sklypo 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų atskaitoje.

Viskas prasidėjo nuo to, kad UAB „Bostora“, norėdama gauti statybos leidimą draustinyje, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ji rėmėsi 2013 m. žvalgomųjų tyrimų medžiaga, kurioje nurodyta, kad šurfuose po velėna 0,2-0,4 metrų gylyje aptiktas iki 20 centimetrų storio XIX-XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris neva susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje.

Taip pat įmonė teisme rėmėsi liudytojo paaiškinimais, kad „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, šiam liudytojui tebuvo 2-3 metukai. O prokurorams susidomėjus jo liudijimais, jam teko atsakinėti ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų klausimus.

2014 m. pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais, nors į bylą nebuvo pateikta juridinį faktą patvirtinančių vietovės žemėlapių, pareiškėjos UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Taip sklypo savininkai gavo teisę draustinyje pastatyti namą ir galiausiai jį pastatė.

Verslininkas liūdnos žinios iš teismo

Tačiau viskas pasikeitė, kai Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento įvertino 2011 – 2017 m. UAB „Statybų archeologija“ Šaipių kraštovaizdžio draustinyje atliktus archeologinius tyrimus. Ji priėmė išvadą, kad sklype, kuriame dabar jau stovi namas, atliktų archeologinių tyrimų išvada „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“ yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams.

Gindama viešąjį interesą prokuratūra nurodė, kad D. B. 2013 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįsta duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

„Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis išvadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo būti priimtas visiškai kitas sprendimas – teismo sprendimu negalima būtų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikšmingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl šis sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas“, - teismo prašė prokuratūra.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2018 m. sausio 2 d. Teismas jos prašymą tenkino.


Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2021 m. pirmosios instancijos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje pažymėta, jog sodybos buvimo faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba. Teismo vertinimu, ši aplinkybė – sodybos buvimo faktas žemės sklype – yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Sodybos buvimo faktas, visų pirma, siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu“, - konstatavo teismas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, jog šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

„Šių nustatytų faktų visuma patvirtina ir leidžia teismui įsitikinti, kad 1944 10 27 aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai“, - konstatavo teisėjas Mantas Ūsas.
Taigi, jis priėmė sprendimą – UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.
Šis teismo sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui. Tačiau teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir kolegijos pirmininkės Danutės Žvinklytės, nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, kad šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

„Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad liudytojas D. E. nurodė, kad tiriamu laikotarpiu kartografija buvo jau labai tiksli, o teismui nebuvo pateikta įrodymų, dėl kokių aplinkybių kartografininkai būtų galėję neįtraukti sklype buvusios sodybos į žemėlapius, ir tai, kad šalia sklypo esančios sodybos kartografijoje yra aiškiai pažymėtos, jos matosi ir 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje, kuri yra gana aukštos raiškos, t. y. pateikti įrodymai vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja. Sutiktina su teismo išvada, kad šių nustatytų faktų visuma patvirtino ir leido įsitikinti, kad 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai“, - pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas.

Galiausiai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtos bylos aplinkybės, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai, pateikti įrodymai, suponuojantys išvadą, kad pareiškėjos UAB prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas.

„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliantų apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir skundžiama jo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams“, - konstatavo teisėjų kolegija.

Taigi, Klaipėdos apygardos teismas nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kaip Delfi nurodė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė, ši nutartis jau yra įsiteisėjusi. „Apeliacine tvarka priimti sprendimai/nutartys įsiteisėja nuo jų paskelbimo. Ši nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną ir kasacine tvarka (dėl teisės aiškinimo) nebebuvo skųsta“, - nurodė teismo atstovė.

Ir taip pat ji pridūrė: „Kasacijai terminas – 3 mėn. nuo kovo 24 d., tai dar nepasibaigęs, bet nutartis įsiteisėjusi. Kasacija arba skundo nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme apima tik teisės taikymo klausimus.“

Prokuratūra siekia namo griovimo

Antradienį prokuratūra išplatino pranešimą, kuriuo skelbia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos fiziniam asmeniui išduoto statybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje leidusio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Namas draustinyje
Foto: DELFI


„Primename, kad dar 2014 m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, remdamiesi 2013 m. atliktais archeologiniais tyrimais, konstatavo, kad 10 ha žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajono Karklės kaime, kadaise buvo sodyba. Šiuo pagrindu pagal gautą pareiškimą buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, suteikiantis teisę minėto sklypo savininkui atstatyti ten anksčiau buvusios sodybos statinius.

2018 metų sausį Kultūros paveldo departamentas informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų, kurių pagrindu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, reikalingas sodybos atstatymui, duomenų klastojimo bei neadekvataus tyrimų rezultatų vertinimo. Pažymima, kad pagal Lietuvos teisės aktus atkurti sodybą valstybės saugomose teritorijose galima tik vietoje buvusios sodybos, todėl, gavusi informaciją apie galimą archeologinių tyrimų suklastojimą, Regioninio parko direkcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Parko direkcijos kreipimusi buvo prašoma pradėti tyrimą ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje.

2018 metų vasarį generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atkuriant sodybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje. Generalinio prokuroro teigimu, tyrimo metu surinkti nauji įrodymai, įvertinus juos kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, neleidžia daryti tokios pat išvados, kurią 2014 m. padarė Klaipėdos rajono apylinkės teismas. Byloje nėra duomenų, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas egzistavo, todėl minėto teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų atnaujintoje civilinėje byloje, kurioje, ginant viešąjį interesą, Generalinei prokuratūrai atstovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė, įvertinęs naujus surinktus įrodymus bei kitus civilinėje byloje buvusius duomenis, priėmė naują sprendimą – sklypo savininko pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė. Nesant pagrįstų duomenų, jog ginčo teritorijoje buvo sodyba su gyvenamuoju namu, kas buvo viena iš sąlygų gauti statybos leidimą, prokurorė E. Rutkauskaitė inicijavo tyrimą, dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo įvertinimo“, - teigiama pranešime spaudai.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, minėtame sklype, kuris patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, statybą draudžia Saugomų teritorijų įstatyme numatytos nuostatos, išskyrus atvejus, kai statybos vykdomos esamose ir buvusiose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) sodybose. Atsižvelgus į tai, o taip pat ir į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą, kuriuo buvusios sodybos Karklės kaime juridinis fakto nustatymas pripažintas netekusiu galios, prokurorė E. Rutkauskaitė kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtų statinių Pajūrio regioninio parko teritorijoje nugriovimo.