„Šis sprendimas buvo priimtas remiantis pirmiausiai teisiniais motyvais ir įvertinus neigiamas pasekmes, kurios dėl šios situacijos susidaro gyventojams. O kalbant apie mūsų veiksmus, tai noriu pažymėti, kad tokia situacija yra ne pirma. Mes turėjome situaciją Šilalėje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pagal įstatymą Vyriausybės įgaliotiniu Kalvarijos savivaldybėje taptų politinio pasitikėjimo tarnautojas, kurį Seimui pritarus paskirtų Vyriausybė.
Nuo 2022 m. vasario 17 d. iki šiol Kalvarijos savivaldybės taryba nėra paskyrusi administracijos direktoriaus.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per 2 mėnesius, kai nutrūksta savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai, paskirti kitą savivaldybės administracijos direktorių. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės meras įgaliojimų netenka. Tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį, vykdantį savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti.
Pati savivaldybės administracija, savivaldybės įstaigos ir įmonės toliau tęsia savo veiklą įprastai, nors išrinkti vietos politikai (meras, administracijos direktorius ir savivaldybės tarybos nariai) bus nušalinti nuo valdymo ir sprendimų priėmimo.
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje tiesioginis valdymas 1991 m. buvo įvestas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse bei dalyje kitų savivaldybių.
Pasiūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė, o galutinį sprendimą priima Seimas.
