Mobilizacija jau vyksta paslapčia

Saugumo ekspertas Ignas Stankovičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, kad Rusija jau vykdo mobilizaciją, ne slaptą, bet paslapčia.

„Jie mobilizaciją jau daro, nes gyvosios jėgos nuostoliai įsakmiai reikalauja papildyti juos, kitaip reikia pakelti rankas ir skubiai pasišalinti iš Ukrainos. Tai jie turi būti papildomi, reiškia – ir yra papildoma. Ir tai pildoma būtent mobilizuojant.

Klausimas, ar skelbs garsiai tą mobilizaciją, tai manau, kad ne. Ji paslėpta, ne tai, kad slapta. Kažkiek juk reikia savo įstatymų prisilaikyti, tik karo atveju gali skelbti. Karo, suprask, nėra, yra specialioji operacija. Tai skelbti negali. Jeigu paskelbia mobilizaciją, karas turėtų būti pirmiau skelbiamas“, – sakė I. Stankovičius.

Karo paskelbimas ir jo padėtis būtų force majeure, kuris leistų pagal anksčiau įtvirtintas sutartis Rusijai nemokėti.

„Manau, kad Rusijos valdžia nenori šito. Tai skelbti mobilizacijos viešai nelabai išeina dėl daugelio priežasčių“, – Žinių radijo eteryje svarstė saugumo ekspertas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžia, jog jau dabar turime pradėti mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui. Su tuo sutiko ir saugumo ekspertas I. Stankovičius. Jo teigimu, tai reikalinga Ukrainos karių moralės ir motyvacijos išlaikymui.

„Ukrainos atstatymo tema yra labai svarbi, kad būtų palaikyta Ukrainos motyvacija priešintis. Nes Rusijos armija daužo jų miestus. Tai ukrainiečiai gali sau pasakyti, kad tvarkoje, sudaužė, bet jiems padės ir Ukraina bus atstatyta gražesnė. Tai tikėjimas tuo ukrainiečius skatina kautis. Ir tą kovą aukštame lygyje palaikyti“, – tikino Žinių radijo pašnekovas I. Stankovičius.

Karas Ukrainoje. Gegužės 21-oji
Foto: Scanpix

Ukrainiečiams nepakanka ginklų

Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog persvarą personalo skaičiumi turi Rusijos pusė.

„Bet tik tiek, kad jie neturi to personalo, kuris galėtų būti efektyviai naudojamas iš karto. Negali jie šiandien paimti ir po savaitės ar dviejų naudoti. Reikia pusės metų maždaug, kad jie būtų apmokyti ir integruoti į tą mūšį“, – sakė V. Malinionis.

Pašnekovas sutiko, kad šią procedūrą laiko prasme galima trumpinti ir žmones į karo lauką vesti tiesiog „iš gatvės“, tačiau tai nebus efektyvu. Ukrainiečiai, anot V. Malinionio, rezervo turi, tačiau atsiranda kita problema – to rezervo apginklavimas.

„Jie bus „patrankų mėsa“. Ir ukrainiečiai taip pat, jie turi rezervą, to personalo, kurį gali mobilizuoti. Bet didesnė problema yra ne personalas, visgi, o įranga, ginkluotė, kurią ukrainiečiai dabar gauna. Net ir šiai dienai patys ukrainiečiai sako, kad jie turi ginklų mažiau nei kovotojų, santykiu vienas prie šešių – penki kovotojai laukia, kol vienas kovoja“, – žiniomis dalijosi jis Žinių radijo eteryje.

Bet gera žinia – JAV prezidento Joe Bideno pasirašytas lendlizo dokumentas.

„Ir jau gali įsigyti ginkluotę pagal tą formulę lendlizo. Aišku, tai užims laiko, bet tikiu, kad tiek amerikiečiai, tiek ir kiti draugai greičiau tuos ginklus pristato, tos apimtys didėja, bet vis tiek užima laiko atvežimas, apmokymas personalo“, – kalbėjo V. Malinionis.

Gynybos paramos fondo vadovas taip pat laidoje priminė, jog Rusija neturi tokių rezervų, kokius turi vakarai.

„Ginkluotės rezervo kišenė yra žymiai gilesnė mūsų NATO draugų, nei Rusijos. Nes Rusija gal ir gebėtų daug daugiau mobilizuoti, bet neužmirškime, kad jų tankai, kurie yra saugyklose nuo sovietinių laikų padėti, neprižiūrėti, korupcija dar, vagystės. Tai jie nelabai turi, ką duoti tiems rezervistams, kuriuos pašauks“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas V. Malinionis.

Jis laidoje taip pat pasidalino žiniomis, kad Rusija savo teritorijoje vykdo remontą. O tai jau rodo, kad technikos trūksta – iš mūšio laukia vežama sugedusi technika, taisoma ir vėl bando ją integruoti į mūšį.

„O situaciją Rusijos logistikos srityje matėme nuo pat pradžių – ji nėra aukščiausio lygio, stringa nuolatos“, – sakė jis.

Pasidalijo naujausia karo pabaigos prognoze

Gynybos paramos fondo vadovas V. Malinionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasidalijo naujausiomis prognozėmis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje galimos pabaigos.

„Sunku yra atspėti. Bet yra keletas prognozių. Prognozuotojai turi žinių, yra ekspertai. Viena geresnių žinių, prognozių – manoma, kad iki vasaros pabaigos Rusijos puolimas tiesiog subliūkš visiškai. Ir apie kalba keli JAV atsargos generolai.

Vienas iš jų sako, kad tai yra ganėtinai sunku prognozuoti, bet tiesiog kartais taip atsitinka – kad ima ir sugriūna viskas. Bet tam reikia daug faktorių – ne tik logistika, bet ir karių moralė, vadyba“, – kalbėjo V. Malinionis.

Kiti, anot jo, sako, kad karas gali trukti iki šių metų pabaigos. O dar kiti – iki dar kitų metų pradžios.

„Labiausiai optimistiškos prognozės, kad iki šios vasaros pabaigos visas trukti turėtų. Tai yra labai tikėtina. Nes per tiek laiko ukrainiečiai tikrai, manau, įsisavins tą naują ginkluotę, naujas artilerijos sistemas. (…) Apimtys didėja ir jei ukrainiečiai greitai ir efektyviai gebės tas sistemas ginklų įsisavinti, išlaikys dabartines savo pozicijas, alins Rusijos kariuomenę, kaip dabar vyksta, be proveržių. Tai manau, kad jie turi gerą šansą iki vasaros pabaigos bent jau pereiti į efektyvius kontrpuolimus su teritorijų atsiėmimais“, – laidoje prognozavo V. Malinionis.

O iš Jungtinės Karalystės žvalgybos informacijos yra žinoma, kad V. Putinas asmeniškai vadovauja mūšiams Donbaso srityje.

„Net nusileidžia į taktinį lygį. O tai Rusijos kariuomenei yra labai blogai, jei taip vyksta. (…) Taktinio lygio vadai turi būti kiek įmanoma nepriklausomi. (…) Kai mes turime didelės valstybės prezidentą, kuris nusileidžia į taktinius sprendimus, jis paralyžiuoja sprendimų priėmėjus, visi bijo padaryti klaidų, nesuprasti vado intencijos. Tai yra pats blogiausias vadybos pavyzdys“, – tikino V. Malinionis.

Anot jo, tai dar rodo, jog V. Putinas nebepasitiki savo karine vadovybe.

„Pasiekimų nėra, pergalių nėra. Ir jis išsitraukia kardą ir perkelti prasme iš Kremliaus išbėga vadovauti mūšiams prie Iziumo“, – ironizavo jis.

Karas Ukrainoje
Foto: Scanpix

Tikslas nesikeičia?

Atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius laidoje teigė, jog planuojant karo veiksmus yra būtina matematika.

„Kalbant apie karinius veiksmus ir apskritai apie karą, turime prisiminti tokią banalybę kaip matematika. Ji labai svarbi, nes kare yra tam tikri parametrai.

Vadinama klasika, kad puolimas turėtų būti mažiausiai 3 prieš vieną, nes besiginantiems yra paprasčiau, jie turi įtvirtintas pozicijas, pažįsta teritoriją geriau. O puolantysis turi žymiai daugiau pajėgumų turėti ir išmušti iš gynybinių pozicijų yra sudėtingiau“, – kalbėjo E. Vosylius.

„Rusai stengiasi pasistumti, bet tas jų pasistūmėjimas, pasižiūrėjus yra labai menkas. (...) Iš tikrųjų tai buksuoja“, – išvadą darė jis.

Karybos ekspertas Darius Antanaitis laidoje teigė, jog savo nuomonės nekeičia – Rusijos armija toliau siekia sukurti sausumos kelią į Krymą.

„Aš lieku prie nuomonės, kad rusų pagrindinis strateginis rusų tikslas yra likęs sausumos kelias į Krymą. Ten yra du keliai – vienas arčiau Rusijos, kitas – eina per Charkivą ir taip toliau. (…) Dar vienas faktorius, kuris leidžia man daryti tokias prielaidas – Rusija paėmė Zaporižės atominę jėgainę ir pasakė, kad dabar elektra bus tiekiama rusams. Kitaip tariant, vagia elektrą. O jeigu jau tokį strateginį objektą paėmei ir elektrą nukreipei į savo pusę, tai planuoji ten užsibūti labai ilgam.

Manau, kad rusai ten ir toliau stengsis paimti kuo daugiau Ukrainos žemių, kad galėtų įsitvirtinti, pereiti į pozicinį karą. Kada puolantieji patiria labai didelius nuostolius, o besiginantys tiesiog ginasi. Manau, kad Rusija norėtų pereiti į tokį karą ir palaipsniui sekinti Ukrainą, jos resursus, ekonomiką. Kad su laiku visiškai įsitvirtintų rytų Ukrainoje. Ir kad Azovo jūra taptų vidine Rusijos jūra“, – kalbėjo karybos ekspertas.

Karybos ekspertas D. Antanaitis teigė, jog visai nesvarbu, kiek Rusijos karių žuvo. Daug svarbiau – kiek suluošintų žmonių grįžo iš karo namo.

„Pasakysiu ciniškai – kiek jų žuvo yra visiškai nesvarbu. Žymiai svarbiau – kiek jų grįžo suluošintų atgal namo. Nes suluošintas karys yra žymiai brangesnis, jį reikia išgabenti, gydyti, jam reikia reabilitacijos. Jo draugai mato jį be kojos, ar rankos, jo šeima jį mato ir gydo. Vienas suluošintas karys gali paveikti žymiai didesnę publiką nei vienas lavonas“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi D. Antanaitis.