„Mes nuolatos susiduriame su situacija, kai ruošiantis svarstyti Seime realius žmonių lūkesčius atliepiančius įstatymo projektus – šį kartą Civilinės sąjungos projektą, oponentai pasinaudoja teisine instrumentika paleisti vadinamąją dūmų uždangą“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.

Politikas įsitikinęs, kad dalies Seimo narių parengtas siūlymas Civilinio kodekso Antrojoje asmenų knygoje įtvirtinti teisę į artimąjį ryšį niekaip neišspręs poroms kylančių problemų.

„Tai yra tiesiog subjektinės teisės kažkoks detalizavimas, kuris niekaip nesprendžia asmenų praktinių problemų būtent todėl, kad tame pasiūlyme niekaip nėra nurodoma, kaip bus fiksuojamas juridinis artimo ryšio faktas, iš kurio galimai galėtų kilti kažkokios teisės ir pareigos. Pavyzdžiui, aš turiu teisę būti turtingas, bet jeigu neturėsiu kaip tą teisę įgyvendinti, tai ji bus niekinė“, – akcentavo politikas.

„Yra labai įdomus toks aspektas, kad tame pasiūlyme yra nurodyta, kad esą artimas ryšys galėtų kilti iš susitarimo dėl bendro gyvenimo. Ir tada, pagal iniciatorius, reikėtų tobulinti kitus teisės aktus, kad suteiktų to artimo ryšio pagrindu teises ir pareigas“, – atkreipė dėmesį jis.

T. V. Raskevičius taip pat pažymėjo, kad Civilinei sąjungai oponuojančių politikų parengtoje Civilinio kodekso pataisoje yra netaikomas monogamijos principas. Pasak jo, šis siūlymas kelia tam tikrų teisinių problemų.

„(Artimąjį ryšį – ELTA) galės sudaryti nors ir 20-30 asmenų: giminaičiai, giminės, vienos įmonės darbuotojai. Tai norėčiau paklausti įstatymo rengėjų: pavyzdžiui, vienos įmonės darbuotojai sudaro susitarimą dėl bendro gyvenimo, jiems pagal šitą pasiūlymą yra suteikiamas artimųjų statusas, ir ką – jiems tada įtvirtinama teisė vienas prieš kitą neliudyti baudžiamajame procese? Tai toks vaizdas, kad kolegos bandydami padaryti viską, kad kartu gyvenantys asmenys negalėtų reglamentuoti savo santykių, ketina išvis sugriauti mūsų teisinėje sistemoje taikomus principus“, – sakė Seimo narys.

Politikas mano, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir oponentų parengtų Civilinio kodekso pataisų apskritai nereikėtų sieti.

„Tas artimas ryšys, tai ir žmonėms, kurie susiję globos, rūpybos santykiais numatomas. Tai čia visai kiti dalykai. Civilinė sąjunga pirmiausiai yra skirta sukurti artimąjį ryšį tarp dviejų nesusijusių asmenų. Ir jos negali sudaryti artimi giminaičiai, taikomas monogamijos, lojalumo kriterijus, emocinis ryšys pripažįstamas tų asmenų ir panašiai. Čia yra tiesiog skirtingi dalykai“, – pabrėžė jis.

Nors T. V. Raskevičius sutinka, kad Seimui svarstant tiek Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tiek ir oponentų parengtas įstatymo pataisas parlamentarų balsai gali išsiskaidyti, tačiau politikas viliasi, kad Seimo nariams galiausiai pavyks priimti valdančiųjų parengtą projektą.

„Aš manau, kad čia yra tiesiog toks kryptingas bandymas sabotuoti Civilinės sąjungos projektą, bet aš labai pasitikiu ir tikiu kolegomis, ir manau, kad jie tikrai atskirs grūdus nuo pelų“, – sakė Seimo narys.

ELTA primena, kad šeštadienį P. Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys P. Saudargas nelepia, kad siūlymas į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką yra alternatyva Civilinės sąjungos įstatymo projektui. P. Saudargo teigimu, Civilinio kodekso pataisa yra „pozityvesnė“ vienos lyties asmenų santykius reglamentuojanti iniciatyva, todėl jis ją kartu su opozicijos atstovais ketina pateikti tuo pačiu metu, kai Seimą pasieks Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Praėjusią savaitę valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.