Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pasakojo, kad įstatymu siekiama atskirti žmonių grupes, kad tie žmonės, kurie yra pasirengę darbo rinkai, su jais dirbtų Užimtumo tarnyba.

„Jiems būtų teikiamos perkvalifikavimo paslaugos. Jie būtų orientuojami į įdarbinimą“, – sakė I. Balnanosienė.

Tuo metu tie žmonės, kurie yra besirengiantys darbo rinkai, pasak Užimtumo tarnybos vadovės, tai yra turi tam tikrų kliūčių (tarkime slaugo šeimos narį, turi susisiekimo problemų, galbūt jiems netinka darbo specifika jų gyvenamajame regione, turi priklausomybių, stokoja motyvacijos, turi finansinių įsiskolinimų, kurie trukdo legalizuoti savo darbines veiklas), bus Užimtumo tarnybos socialinių partnerių klientai.

„Tikimės, kad į paslaugų teikimą įsijungs savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kitos įstaigos“, – kalbėjo I. Balnanosienė.

Problema yra kvalifikacinis atotrūkis

Užimtumo tarnybos vadovės vertinimu, viena esminių šios dienos problemų (kalbant apie tuos, kurie yra pasirengę darbo rinkai) yra kvalifikacinis atotrūkis, ir stygius tam tikrų kompetencijų, kurių reikia šiuolaikinei darbo rinkai, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones.

Dar viena grupė žmonių, pasak jos, gali būti orientuota į savo verslą.

„Tokiems žmonėms bus teikiamos visai kitos paslaugos – konsultavimo, informavimo, kaip pradėti verslą, kaip jį išlaikyti gyvybingą, į ką jį orientuoti. Nes turime siekti visos šalies perėjimo ir į žaliąją, ir į žiedinę ekonomiką, ir skaitmeninė transformacija yra svarbi“, – sakė I. Balnanosienė.

Kada neteks bedarbio statuso?

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės, nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kiek darbdavių turi aplankyti ieškantysis, kad jis netektų pasirengusio darbo rinkai asmens statuso.

„Žmogus nelygus žmogui, ir žmogaus situacija nelygi situacijai. Įstatymu siekiama ne išbraukti, ne bausti, ne kažką atimti, bet užtikrinti individualių paslaugų teikimą, kad žmogus gautų visą kompleksą paslaugų, kurių jam reikia.

Vienam žmogui gali reikėti nueiti į penkias įmones, kitam – gal į dešimt, trečiam – gal į penkiasdešimt, jeigu jis ieško kažko labai išskirtinio ir nišinio“, – kalbėjo I. Balnanosienė.

Pasak jos, pagrindinė žinia šituo atveju yra ta, kad nebus toleruojamas atsisakymas, jeigu darbas yra tinkamas.

„Jeigu žmogus piktybiškai to darbo pasiūlymo nepriims, tai bedarbio statuso ir visų su tuo susijusių socialinių garantijų jis neteks iš karto“, – aiškino I. Balnanosienė.

Kas keisis po devynių mėnesių ?

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomi jo kvalifikaciją, darbo patirtį, buvusį atlygį ir pageidavimą atitinkantys darbo pasiūlymai.

„Po devynių mėnesių jau nebežiūrėsime į pageidavimą darbui, tačiau vis tiek turėsime galvoti, ar ta kvalifikacija yra tinkama konkrečiai darbo vietai, nes nuo to priklauso sėkmė ir tvarumas.

Tačiau, kas keičiasi po devynių mėnesių? Jeigu aš devynis mėnesius galiu ieškoti tik to darbo, kurio pageidauju, sakykime, įsidarbinti teatro rūbininke. Tai po devynių mėnesių aš jau turėsiu galvoti apie platesnį spektrą darbo pasiūlymų, ir priimti juos įvairesnius. Ir be pateisinamos priežasties to darbo pasiūlymo atsisakyti negalėsiu“, – sakė I. Balnosienė.

Labai griežtas požiūris į dirbančius nelegaliai

Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, besirengiantis darbo rinkai žmogus turės piniginę socialinę paramą, jeigu taip nuspręs savivaldybė, ir kitas savivaldybės teikiamas paramos formas. Jis taip pat bus draudžiamas Privalomuoju sveikatos draudimu. To tikslas, kad žmogus nenukristų į socialinę atskirtį.

Nustačius, kad asmuo dirba „šešėlyje“, kaip aiškino I. Balnanosienė, asmuo neteks tiek bedarbio statuso, tiek visų kitų.

„Jeigu dabar tik pakartotinai gavę pranešimą galėdavome nutraukti tiek bedarbio statusą, tiek kitus statusus Užimtumo tarnyboje, tai su įstatymo pakeitimu, šioje vietoje ateina labai griežta valstybės pozicija, kad nelegalaus darbo valstybė netoleruoja. Nuo pat pirmojo pranešimo dienos žmogus neteks tiek bedarbio statuso, tiek visų kitų“, – sakė ji.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 48 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad turės apie 30 tūkst. asmenų, kuriuos bus galima laikyti besirengiančiais darbo rinkai.

Visą interviu galite žiūrėti čia: