„Daugeliui – ne tik mums – aišku, jog NATO nebėra saugumui užtikrinti skirta sąjunga. Turkijos prezidentas Recepas Taiyypas Erdoganas, blokuojantis Suomijos ir Švedijos narystę NATO, dabar naudojasi Aljansu spręsdamas savo asmenines problemas. Kaip gali gintis toks Aljansas, kuriame viena valstybė blokuoja kitų valstybių veikimą, vadovaudamasi vien savo egoistiniais interesais?” – inerviu „Delfi” klausia Andrusivas.
Jo požiūriu, Rusija ne tik nėra lygiavertis žaidėjas Vakarų ir Kinijos galios žaidimuose – ji yra šių dviejų geopolitinių galių grobis, „keptas kalakutas ir Vakarų ir Kinijos pietų stalo”.
„Manau, kad konflikte su Ukraina Rusija yra grobis. Ir Kinija, ir Vakarai būtent taip žiūri į Rusiją: kaip grobį, o ne ką nors demonstruojantį subjektą.
<…> Jei Rusija pradės liberalizuotis, tai taps artimesnė Vakarams – kaip palyginti rami ir demokratinė valstybė. O jei ji rinksis diktatorišką, fašistinį kelią, tai jai teks atsiduoti kinams. Kitų variantų nėra. O kinai jau ir anksčiau yra parodę, kad Kinija nėra Rusijos partnerė. Ji – grobuonis, kuris minta Rusijos problemomis.
Putinas turėjo nuslėpti tą rusiškų dujų kainą, dėl kurios jis suderėjo su kinais. Nes su ta kaina Kinija jį tiesiog pažemino. Rusija tėra tiesiog keptas kalakutas ant Vakarų ir Kinijos pietų stalo”, – tvirtina „Delfi” pašnekovas.
Andrusivas taip pat ragina kuo greičiau išspręsti žadėtojo embargo Rusijos naftai ir dujoms problemą, nes šiuo metu susiklostė keista situacija, kai Ukrianoje vieni Vakarų pinigai kariauja su kitais Vakarų pinigais:
„Rusijos pusėje kariauja Vakarų pinigai, sumokėti už energetikos išteklius, o Ukrainos pusėje kariauja gaunama parama. <…>
Tikrai keista situacija, kai Vakarai moka pinigus ir mums, ir rusams, kad ir mes, ir rusai tuos pinigus panaudotume karui. Negalima sėdėti ant dviejų kėdžių”, – teigia „Delfi” pašnekovas.
– Puldama iš Charkovo pusės Ukrainos kariuomenė jau pasiekė sieną su Rusija. Ukrainos pajėgos iš Vakarų dabar gauna ilgojo nuotolio artilerijos, kurios smūgiai teoriškai gali pasiekti Belgorodą. Ar ši galimybė – reali, ar Ukrainos vadovybė vis dėlto yra nusprendusi to nedaryti?
