Paklaustas, ar jį nustebino Turkijos blokas NATO plėtrai, profesorius kėlė kitokį klausimą.
„Klausimas galėtų būti formuluojamas taip – ar mus turėtų stebinti Turkijos elgesys vakarų partnerių atžvilgiu. Ir tie, kas stebi situaciją bent jau dešimtmetį sakytų, kad tik nieko nežinantys nustebtų. Nes Turkijos ir JAV santykiai, bet ir plačiau šnekant – Turkijos ir ES, NATO santykiai išties yra labai įtempti.
Ir mes net patys Lietuvoje savo kailiu pajutome, kai buvo kalbama, deramasi dėl Baltijos šalių gynybos. Turkija iš principo elgiasi identiškai. Nustebti nėra kodėl“, – sakė VDU profesorius E. Račius.
Jis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog JAV jau ilgą laiką bara Turkiją dėl jos vidaus politikos, vėliau dėl atšilusių santykių su Rusija.
„Yra visas kompleksas. Mes čia tikrai galėtume atrasti, kad tai tikrai nėra kažkas, kas stebintų, kas būtų netikėta santykiuose Turkijos su vakarų partneriais. Sakyčiau, kad tai tam tikra prasme yra užprogramuota, Turkija jaučiasi stumiama į kampą, mes turbūt turėtume su tuo sutikti“, – teigė jis.
E. Račius svarstė, jog vakarai dažnai jaučiasi teisesni už Turkiją, tad šią šalį bando pamokyti elgtis teisingai.
„Bet Turkija nemano, kad ji klysta, arba bent jau prezidentas nemano, kad jis klysta, elgdamasis taip, kad jis elgiasi paskutinį dešimtmetį. (…) Iš mūsų perspektyvos, mes žinoma, galime bartis ir sakyti, kad taip negalima elgtis. Bet Turkija ar jos valdžia bent jau turi savo perspektyvą. Ir ji naudojasi proga šiuo klausimu labai akivaizdžiai“, – savo įžvalgomis laidoje dalijosi E. Račius.
Jis teigė, jog Švedijos politika verčia Turkiją kelti priekaištus.
„Ji turi interesų įvairiuose kraštuose vienokių ar kitokių. O Švedija ypač yra ta valstybė, kuri per dešimtmečius priglaudė daugybę politinių pabėgėlių ne tik iš Turkijos, bet ir iš jos. Kai kurie iš jų yra kurdai, kiti priklauso Kurdų darbininkų partijai, kiti priklauso kitoms kurdų organizacijoms, galima sakyti separatistinėms.
Bet yra daugybė tokių, kurie yra etniniai turkai, kurie yra tiesiog nepatenkinti valdžia, jos ideologija. Tai jie persikėlė į Europą, suteiktas jiems buvo politinis prieglobstis. Ir mes matome tam tikras pasekmes Švedijos, iš dalies ir Suomijos politikos, už kurią kerštauja“, – laidoje sakė arabistas E. Račius.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas juokavo, kad Turkijos pyktis nukreiptas prieš Švediją, o Suomija tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje.
E. Račiaus teigimu, Turkijos interesai šioje situacijoje yra kariniai.
„Mes juk kalbame apie JAV ginkluotės nutraukimą stambiu mastu. Turkija juk yra beveik izoliuota, būdama tokia svarbi NATO narė karine prasme. Čia yra didžiulis iššūkis. Nes Turkija su Rusija iš dalies ir pradėjo draugauti reaguodama į tai, kad NATO partnerės, pirmiausia JAV, tapo nedraugiškos“, – teigė arabistas.
„Manyčiau, kad didžioji problema yra ginkluotės. (…) Ir kad Turkija būtų įtraukta atgal ir į sprendimų priėmimą, bet ir bendresnę partnerystę. Net drįsčiau prognozuoti, kad tai yra vienas paskutinių bandymų. Ir jei Turkijai nepavyktų, mes matytume labai nemalonų procesą – iš vienos Turkijos apsisprendimą trauktis vienokia ar kitokia forma iš NATO“, – sakė arabistas E. Račius.
Jis teigė, jog toks scenarijus įmanomas, jei užsispirtų JAV, kurios rankose – visos kortos.
„Jeigu JAV nenusileis karinio bendradarbiavimo rėmuose, labai sunku prognozuoti“, – teigė E. Račius.
Arabistas E. Račius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog ir Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą kare Turkija elgiasi keistokai. Kai kitos šalys uždaro oro erdvę Rusijos lėktuvams, Turkija ne tik, kad leidžia skraidyti, bet ir toliau pati skraido į Rusiją.
„Jau šiame kare Turkija yra keistas veikėjas. Jei ne Trojos arklys“, – kalbėjo pašnekovas E. Račius.
