„Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.

„Dabar klausimas yra ne tiek, koks galutinis sprendimas bus, kokioje formoje bus brigada. Bet tikrai mes turėsime planus, kad ta brigada ir dar didesni vienetai čia bus“, – pridūrė vadas.

Anot kariuomenės vado, šiuo metu dar „formuluojamas karinis patarimas politinei vadovybei“, vėliau šių klausimų rinksis spręsti šalių ambasadoriai prie NATO.

„Faktas, kad viršūnių susitikimui bus vienoks ar kitoks pasiūlymas, sprendimas, ir tikrai bus pakeitimų“, – patikino V. Rupšys.

Jis sako į šias galimybes žvelgiantis optimistiškai, nes visos Aljanso narės aiškiai ir vienodai vertina grėsmes ir mano, jog NATO turi pasirengti „ginti valstybes, NATO erdvę nuo Rusijos, tuo pačiu – ir kitų grėsmių“. Anot jo, tokiomis grėsmėmis laikomas ir tarptautinis terorizmas.

„Aiškus yra sumanymas, kaip bus vykdoma oro gynyba, kokį mes atgrasymui gynybinį pajėgumą turėsime jūrinėje dimensijoje, taip pat – sausumoje. Bet šis pajėgumas, kurį mes dabar turime, t.y. priešakinis NATO batalionas bus sustiprintas“, – pabrėžė V. Rupšys.

Jo teigimu, jau ir šiuo metu, kariniais terminais, Lietuvoje dislokuotą NATO vienetą, turintį 1650 karių, galima vadinti nebe batalionu, o „brigada minus“, kadangi šis elementas turi brigados lygmens operacijų vadovus, didesnius nei bataliono manevro vienetus.

Kariuomenės vadas sako, kad viena iš galimybių didinti pajėgų dislokavimą yra „per gynybinius planus“, bet vertinami ir kiti variantai.

Tarptautinės NATO batalionų kovinės grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos 2017 metais, Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, skirianti didžiausią karių skaičių.

Stiprinti NATO rytinį sparną Aljansą paskatino dėl Rusijos vasarį pradėt karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.