Apie E. Švenčionienės ir kitų neseniai už grotų sėdusio A. Paleckio bendražygių keliones į Baltarusiją pastaruoju metu kalbama vis daugiau – ditirambai šaliai, kurios diktatorius remia rusus kruviname kare prieš Ukrainą ir bendravimas su jos valdžios atstovais vadinami kenkimu Lietuvai.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia šiuos asmenis stebintis ir su jais bendraujantis, o politikai svarsto, kad galbūt reikėtų keisti įstatymus taip, kad už tokią veiklą būtų galima nubausti.
Tuo metu buvęs VSD vadovas Gediminas Grina įsitikinęs, kad apie šiuos asmenis reikėtų kalbėti kuo mažiau, nes be to, kad režimas juos išnaudoja savo tikslams, jie turi nemažai ant sofos sėdinčių rėmėjų.
Tarp dviejų Andrejų
Paskutinė prieštaringai vertinamų veikėjų kelionė į Baltarusiją įvyko praėjusią savaitę.
Baltarusijos Volmos kaime esančiame sveikatingumo centre „Ogoniok“ svečius iš Lietuvos sutiko Smaljavičių rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Andrejus Kazimirovičius Ratomskis ir Baltarusijos informacijos ministro pirmasis pavaduotojas Andrejus Michailovičius Kuncevičius.
Susitikimo vaizdai užfiksuoti beveik valandos trukmės vaizdo įraše, kurį nesunku rasti internete.
„Du Andrejai, todėl galite tarp mūsų atsistoti ir sugalvoti norą – būtinai išsipildys“, – juokavo ministro pavaduotojas.
„Kad mūsų tautų draugystė būtų stipri“, – norą išsakė tarp dviejų Andrejų atsistojusi E. Švenčionienė. Kiek vėliau, prie vakarienės stalo, kalbos liejosi ta pačia kryptimi: su kaimynais reikia draugauti, kaimynų nepasirinksi, o Baltarusija – nuostabi šalis.
Volmos kaime grupės lietuvių susitikimas su Baltarusijos valdžios atstovais vyko kitą dieną po Minske vykusios gegužės 9-osios šventės, kurios metu E. Švenčionienė Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos prašė kuo ilgiau tęsti bevizį režimą lietuviams, kurie esą čia neva tuntais važiuoja apsipirkti.
Tai, kad A. Lukašenka vėliau nusprendė bevizį režimą pratęsti iki šių metų pabaigos, E. Švenčionienė laiko savo asmeniniu nuopelnu.
„Po vakarykščio koncerto – labai gražus koncertas buvo, tiesiog ašaros trykšta, sėdžiu ir galvoju: pas jus herojams kuriamos dainos, o pas mus nuvelkami paminklai. Su kolegomis kalbėjau – mes nenorime važiuoti namo ir pamatyti tą siaubą. Manęs net korespondentai klausė, ar tai tiesa. Sakau taip, tai tiesa – fašizmas vėl atgimė“, – sveikatingumo centre vykusiame susitikime kalbėjo kartu su E. Švenčioniene į Baltarusiją atvykęs Artūras Lukjančiukas.
Vaizdo įraše buvo pastebimas ir anksčiau prezidento rinkimuose ketinęs dalyvauti, bet reikiamo skaičiaus parašų nesurinkęs Kazimieras Juraitis, kadaise Socialistinio liaudies fronto partijai vadovavęs Edikas Jagelavičius, dvasiniu mokytoju prisistatantis Gintaras Lunskis.
Pirma verbuoja, paskui sprendžia
VSD vadovas Darius Jauniškis neseniai žurnalistams sakė, kad į Baltarusiją nuolat vykstančių asmenų veikla ir pačios išvykos stebimos, su šiais žmonėmis šnekamasi, bet bausti, kol nėra atviro kenkimo valstybei, esą nėra už ką.
VSD šiomis dienomis paskelbė, kad Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti atvykstančius Lietuvos piliečius, o nemažai dėmesio skiriama ne tik galimybėms rinkti informaciją, bet ir motyvacijai bendradarbiauti.
„Pastebima tendencija, kad bandoma verbuoti visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžiama, kokiais tikslais galima panaudoti užverbuotus asmenis – informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti ir kt“, – neseniai skelbė departamentas.
Nori susitikti su Lavrovu
Delfi susisiekus su E. Švenčioniene, ši prisistatė esanti visuomenininkė, „Geros kaimynystės forumo“, ieškančio sąlyčio taškų su baltarusiais, pirmininkė. Ji pareiškė, kad šių kelionių tikslas – išlaikyti santykius su baltarusiais, „nesugriauti tiltų“, nes karas baigsis, o ateityje esą reikės bendrauti.
Pašnekovė neslėpė esanti susižavėjusi Baltarusija, kurioje jai patinka kainos, stebina prekių gausa, baltarusiškų prekių kokybė.
E. Švenčionienę dauguma geriausiai žino dėl to, kad ji jau ne vieną kartą kalbėjosi su diktatoriumi A. Lukašenka.
„Pasakykite, į kokį tašką pasienyje jums atvežti trąšų, druskos, kruopų ir kitko. Mes tai padarysime“, – gegužės 9 dieną jai atsakė A. Lukašenka, paprašytas ilgiau taikyti bevizį režimą, kad žmonės galėtų atvažiuoti apsipirkti.
Su Baltarusijos diktatoriumi ji bendravo ir vasario mėnesį – taip pat spaudos konferencijoje. Čia ji aiškino, kad Lietuva nerado sprendimo, kaip mūsų valstybėms gyventi draugiškai ir lietuviams esą dėl to skaudu, o A. Lukašenka kalbėjo, kad kaimynų nepasirinksi – jie „nuo Dievo“.
„Aš nežinau, ar taip sudėtinga Lietuvoje prieiti prie Nausėdos ir ko nors paklausti?“, – klausimu į Delfi klausimą, kaip ji ten atsidūrė, sakė ji.
E. Švenčionienė tvirtino, kaip kažkada tiesiog priėjus jai pavyko pakalbinti Gitaną Nausėdą, taip esą nesunku buvo prieiti ir prie A. Lukašenkos.
„Jei turi didelį norą – o dabar mano kitas noras pabendrauti su ponu Lavrovu (Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu – Delfi), nes tai yra didis diplomatas ir norėčiau išgirsti jo atsakymus į Lietuvai rūpimus, „Gerosios kaimynystės forumui“ rūpimus klausimus. Dėsiu tas pastangas, kiek įmanoma“, – sakė ji.
Su A. Lukašenka, anot pašnekovės, ji siekė pabendrauti dėl to, kad norėjo „pajausti jo energetiką“.
A. Paleckio bendražygė pasakojo, kad dėl galimybės pamatyti A. Lukašenką ji visų pirmiausia teiravosi Baltarusijos žurnalistų.
„Aš sakiau, kad labai norėčiau – man įdomu ir aš labai noriu. Man sakė, kad turiu turėti žurnalisto akreditaciją, aš tai padariau, tapau „Press Jazz“ (interneto televizija, kurioje turinį kuria K. Juraitis – Delfi) žurnaliste ir gavau akreditaciją. Man sakė, kad galiu bandyti dalyvauti spaudos konferencijoje – ar pavyks užduoti klausimą, ar ne, priklausys nuo to, kiek pavyks tam skirti laiko“, – apie pirmąją spaudos konferenciją, kurioje sudalyvavo, pasakojo ji.
E. Švenčionienė teigė, kad tai, kad ji sugebėjo užduoti klausimą, o kiti – ne, nutiko jos drąsos dėka.
Gegužės 9-osios spaudos konferencijoje ji teigė dalyvavusi su ta pačia akreditacija.
Kalbėjosi su VSD pareigūnais
E. Švenčionienė Delfi tikino, esą su Baltarusijos saugumo pareigūnais bendrauti jai neteko.
„Ne neteko, jokiu būdu. Nes tai yra laisva šalis, suprantat? Tai yra laisva šalis“, – sakė ji.
Vienoje iš savo laidų A. Paleckio bendražygė pasakojo, kad pakeliui į Baltarusiją lietuvius buvo sustabdę ir pokalbio pasikvietę VSD pareigūnai.
E. Švenčionienės teigimu, mūsų saugumo departamento atstovai jokių pretenzijų keliautojams neturėjo.
„Sako: kodėl važiuojat, su kuo susitikot? Aš taip ir atsakiau – visi mūsų susitikimai buvo įamžinti, nufilmuoti visi pokalbiai. Net neprisiimu sau tiek atsakomybės prisiminti visas pavardes – ko jie labai norėjo. Bet viskas buvo nufilmuota ir parodyta, nes mes tai darome atvirai, be kažkokių blogų ketinimų, kad Lietuva nebūtų parodyta kaip kažkokia menkysta, ieškanti konfliktų“, – tikino ji.
E. Švenčionienė teigė atsakiusi į visus VSD atstovų klausimus apie išvyką, o raginimo nevykti į Baltarusiją pokalbyje neišgirdusi.
„Jie paklausė, ar mes jaučiamės saugiai. Taip, mes jaučiamės saugiai, nes būnant ten mes nematėme nei vieno konflikto, nei vieno susistumdymo. Ten ne Lietuva, ten nesimato girtų žmonių gulinčių kažkur ištiestomis rankomis“, – kalbėjo ji.
Paramos „neprašė ir negavo“
Kas apmoka šias keliones? E. Švenčionienė aiškino už savo keliones visada mokanti pati, todėl ieškanti pačio pigiausio varianto.
„4-5 eurai už nakvynę yra pigu. Kirtus sieną mes važiuojame iki pirmos degalinės, užsipilame pigaus kuro. Jei ekipaže 5 žmonės, tai „susimetę“ ant kuro mes turime puikią ekskursiją“, – tikino ji.
Pašnekovės teigimu, dienos maistas ir autobusas lietuviams buvo apmokėtas tik vykus apžiūrėti Astravo atominės elektrinės.
„Tai yra ne mums, tai yra visiems. Visiems važiuojantiems į Baltarusijos atominę“, – teigė ji.
Galbūt Baltarusijos organizacijos kokiu nors būdu remia „Geros kaimynystės forumą“? E. Švenčionienė patikino, kad paramos jos organizacija esą neprašė ir negavo.
„Mums nereikia paramos, mums reikia bendradarbiavimo, gerų ryšių, kad jie galėtų atvažiuoti pas mus su savo koncertais, mes pas juos (…) Jokios finansinės paramos mums iš jų ir nereikia – mes džiaugiamės jų nuoširdumu“, – tikino ji.
Vis dėlto interneto transliacijose E. Švenčionienė svarstė, kad ateityje galėtų organizuoti ekskursijas į Baltarusiją, taip pat ragino žmones ten vykti įvairiems darbams arba pradėti savo verslą.
E. Švenčionienės ir bendražygių planuose yra ir dar vienas projektas. Gegužės 3 dieną Registrų centras įregistravo A. Paleckio vadovaujamą asociaciją Pilietinis judėjimas „Teisingumo aušra“.
E. Švenčionienė neslėpė, kad ateityje planuojama kurti tokio pavadinimo partiją ir dalyvauti rinkimuose.
Rusai galėtų pasinaudoti
„Jūs tik neklausykit ką jie ten sako“, – paklaustas, ar galima tikėti, kad į Baltarusiją nuolat važinėjantys lietuviai nėra Baltarusijos remiami finansiškai ir net nėra bendravę su šios šalies spectarnybų pareigūnais, Delfi sakė 2010-2014 metais ambasadoriaus Baltarusijoje pareigas ėjęs diplomatas Petras Vaitiekūnas.
„Aš manau, kad šimtu procentu dirba ir net ne viena dirba. Ir ne tik baltarusiškos, bet ir rusiškos“, – kad keliauninkai prižiūrimi svetimų šalių spectarnybų, neabejoja jis.
Jo teigimu, vargu, ar be saugumiečių įsikišimo tokioje šalyje būtų įmanoma atvykti į spaudos konferenciją ir uždavinėti klausimus diktatoriui.
„Tą mūsų tarybos žino, bet mes esame demokratinė valstybė ir kol jie nekenkia valstybei, o tik skleidžia savo nuomonę, kurią gauna per baltarusišką propagandą, tai tegul kalba, – svarstė jis. – Na, yra tokių žmonių, kurie nori parodyti, kad jie ypatingi, kad jie gali, neva jūs bijote, o mes nebijome ir grįžę dar papasakosime“.
Diplomato teigimu, svarbu, ką žmones daro grįžę iš tokių išvykų ir vertinti, ar nėra kenkimo Lietuvos valstybei. Kol kas jis tokių požymių nemato, tačiau pabrėžė, kad jei ateityje pasirodys, kad jie padėjo agresoriui, už tai teks atsakyti.
P. Vaitiekūnas galvoja, kad lietuvių noru pabendrauti galbūt pasinaudotų net ir Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
„Manau, kad gali išnaudoti – rusai yra beviltiškoje situacijoje, įstrigę ne tik Ukrainoje, bet ir sankcijų liūne, ir tas priešakyje gresiantis akmens amžius juos vers griebtis šiaudo, netgi tokių keliauninkų iš Lietuvos žodžio prašyti“, – teigė jis.
Gali nežinoti, su kuo iš tiesų bendrauja
Buvęs VSD direktorius G. Grina komentuoti lietuvių išvykų į Baltarusiją nesiveržia, nes yra įsitikinęs, kad apie juos mūsų šalyje reikėtų kalbėti kuo mažiau.
Jis neabejoja, kad šie marginalai turi daug ant sofos sėdinčių rėmėjų, todėl reikia stengtis, kad paskui tokius veikėjus eitų kuo mažiau žmonių.
„Mažiau reikia kreipti dėmesio, ką jie ten pasakoja ir juos reklamuoti. Man atrodo, mūsų pačių žiniasklaida jiems labiausiai reklamą padaro. Jei juos parodys Baltarusijos televizija – na ir kas? Baltarusijoje jie niekam nerūpi taip pat, tik A. Lukašenkai, jog parodytų, kad atvažiavo lietuviai“, – kalbėjo jis.
G. Grina tikino, jog patys keliauninkai gali nežinoti, ar bendravo su spectarnybų atstovais, nes niekas nepuola rodyti pažymėjimų ir aiškinti, kad dirba saugumo struktūrose.
„Jie nuvažiuoja, susitinka su kažkuo. Aišku, susitinka su tuo, su kuo reikia, jie gali net patys nežinoti, su kuo jie ten iš tikrųjų susitiko. Nesvarbu, su kuo jie susitiko, esmė yra parodyti, kad atvažiavo“, – svarstė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad teisiškai jiems padaryti irgi nieko negalima, nes jie gerai žino raudonas linijas, kurių neperžengia.
Mano, kad yra už ką bausti
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas mano kitaip – jo įsitikinimu, keliauninkų veikloje galima įžvelgti padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, taip pat galima bausti organizacijas, kurios turi tikslą veikti prieš Lietuvos nepriklausomybę – už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. D. Žalimas mano, kad būtų galima bausti ir už tarptautinių nusikaltimų neigimą.
„Nes kartais atrodo, kad galima nebaudžiamai tyčiotis iš Lietuvos valstybės, maskuojant tai saviraiškos teise“, – neseniai LNK teigė jis.
LNK pašnekovas pabrėžė, jog demokratija turi turėtų įrankių gintis prieš tokią veiklą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra įspėjęs vykstančius į Baltarusiją negalvoti, kad esi neįdomus specialiosioms tarnyboms.
Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad planuojama peržiūrėti Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, kad Baudžiamasis kodeksas būtų „pritaikytas prie naujos realybės“.
