Ginčas kilo dėl 2018 metų rugsėjį tuomet opozicijoje dirbusio parlamentaro G. Landsbergio portalo „Delfi“ laidoje apie tuometinį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką S. Jakeliūną pasakytų žodžių, jog pastarasis lankėsi Konstituciniame Teisme, kur grasino teisėjams.

Antradienį paskelbtoje trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ginčo teiginiais G. Landsbergis išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie S. Jakeliūno lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

„Atsakovo teiginių struktūra, teismo analizuotų aplinkybių kontekstas leidžia daryti išvadą, jog tai atsakovo išsakyta nuomonė apie turimą informaciją, kurios tikrumas duomenų paskleidimo metu dar nebuvo aiškus“, – paskelbė teismas.

Ieškovas S. Jakeliūnas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 7 dieną sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

S. Jakeliūnas teigė, kad bylą nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja buvo šališka. Pasak politiko, teismo sprendimo motyvuose teismas daug dėmesio skyrė kontekstui, kurį suformavo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vertinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu sąmoningai neleido jam pateikti konteksto ir jo neaptarė savo sprendime.

„Esminė bylos aplinkybė buvo ne ieškovo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku faktas ar laikas, o tai, kad atsakovo pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą Seimo narių grupė didžiąja dalimi perrašė iš suinteresuotų verslo atstovų pateikto ir, be kita ko, Konstitucinio Teismo teisėjos D. Petrylaitės sesers advokatės Vidos Petrylaitės parengto teksto, o medžiagą Konstitucinio Teismo bylos nagrinėjimui rengė būtent Konstitucinio Teismo teisėja D. Petrylaitė“, – apeliaciniame skunde rašė S. Jakeliūnas.

Pasak apelianto, tai ir yra priežastis, kodėl atsakovas pasistengė „užglaistyti“ savo ir kitų Seimo narių veiksmais sukeltą skandalą dar didesniu viešu skandalu apie tariamą jo grasinimą teisėjams.

Apygardos teismui S. Jakeliūnas skundėsi, kad apylinkės teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją Daivą Petrylaitę, neleido užduoti klausimų atsakovui apie jo pasirašyto kreipimosi į Konstitucinį Teismą atsiradimo aplinkybes. Jos, ieškovo įsitikinimu, galėjo padėti teismui suprasti G. Landsbergio išsakytą kaltinimą grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams.

Anot europarlamentaro, pirmosios instancijos teismas vengė minėti ir nešališkai aptarti visas jo pateiktas bylos aplinkybes, o tai rodo teismo šališkumą.

Tačiau skundą nagrinėjęs apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas, manydamas, kad bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja yra šališka, prašymo dėl teisėjos nušalinimo pirmosios instancijos teisme nereiškė.

„Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria apelianto išdėstytai nuomonei, kad teisėja teismo sprendime aptartą su atsakovo teiginiais susijusį kontekstą suformavo tik pagal atsakovo pateiktą informaciją bei vertinimus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo bei liudytojo parodymais“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas neprašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ar apeliacinės instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

„Tai leidžia spręsti, jog apelianto įsitikinimu, byloje surinktų duomenų pakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais“, – mano apygardos teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent S. Jakeliūno skunde paminėtos G. Landsbergio frazės akivaizdžiai leidžia suprasti, kad informacija nėra pateikiama kaip neginčytinas faktas, teiginys, kuris neturi būti tikrinamas.

„Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo. Tai patvirtina atsakovo poziciją (teiginius), kad atitinkama informacija, kurią komentavo atsakovas, jam buvo suteikta, nepaisant to, kad atsakovas neatskleidė, kas ją suteikė“, – rašoma nutartyje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo teiginiais atsakovas išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie ieškovo lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar atsakovo nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar ji yra sąžininga, ir pan., vertintina iki teiginių paskleidimo atsakovo žinoma informacija, o ne vėliau ieškovo ar Konstitucinio Teismo paskelbti paneigimai, ir tokį vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai bei teisingai.

Apygardos teismo verdiktas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tuo metu opozicijoje dirbęs G. Landsbergis 2018 metų rugsėjį „Delfi“ laidoje sakė, kad „mane pasiekė žinios, kad BFK pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“.

Konstitucinį Teismą tuo metu buvo pasiekęs grupės Seimo narių kreipimasis dėl kaupiamosios pensijų sistemos reformos.

S. Jakeliūno teigimu, tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas du kartus paneigė bet kokio grasinimo ar spaudimo jam faktą.

Politikas bylinėdamasis teigė, kad G. Landsbergis jį sulygino su Vengrijos ir Lenkijos valdžios veiksmais, kuriais kenkiama šių šalių teismų sistemų nepriklausomumui, o tai kenkė jo reputacijai.