„Niekaip nepakeitė. Tai yra Ukrainos piliečiai, kurie yra rusai ir ukrainiečiai. Krentančios rusų bombos neklausia apie žmogaus etninę priklausomybę. Eiliniai rusai, Ukrainos piliečiai, kovoja už Ukrainą, jos nepriklausomybę, už savo žemę“, – per spaudos konferenciją BNS kalbėjo J. Tyshchenko.
Kartu ji priminė, kad karas prasidėjo ne vasario 24 dieną, o prieš aštuonerius metus.
„Ko gero pasikeitė požiūris į Rusiją, Rusijos piliečius. Ukrainoje tiesiog nesuprantama, kaip buvo galima iki to prieiti, kad Rusijos piliečiai remia tai, kas vyksta Ukrainoje. Rusijos medijose teigiama, kad Rusija išlaisvina Ukrainos rusus. Tačiau nieko panašaus, tai yra visiška spekuliacija“, – kalbėjo J. Tyshchenko.
Perspėja dėl situacijos Lietuvoje
Tuo metu Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė kalbėjo, kad Lietuvoje nuo 2014 metų minima tautinių bendrijų diena.
„Tradiciškai visais tais metais džiaugdavomės Lietuvos daugiakultūriškumu, kad Lietuva yra įvairių konfesijų šalis, ir per keletą šimtmečių darniai sugyveno tautos. Tai šios dienos realijos mums diktuoja šiek tiek kitą scenarijų, – kad turėtume negyventi savo burbule, o pasižiūrėti ir į tai, kas darosi aplinkui“, – sakė V. Montvydaitė.
Ji pastebėjo, kad dažniausiai tam tikras visuomenės nepasitikėjimas arba karo interpretacija pateikiama taip, kad tai yra tik tautinių mažumų problema, arba dar mažiau siaurinant, galvojama, kad tai yra kažkokia Lietuvos rusakalbių, jau nekalbant apie tai, kad rusų atsakomybė.
„Norėtume iškomunikuoti, kad, jeigu žmonės paveikti dezinformacijos, jeigu juos dešimtmečius veikia informacija, ateinanti iš Rusijos, tai nereikėtų šito aspekto pristatyti tautiniu klausimu. Lyg tai būtų žmonės pagal tautybę gaunantys tam tikrą informaciją, arba ją priimantys (…). Yra dalis visuomenės visose šalyse, kurie gyvena labiau manipuliuojami, priimantys skandalingas informacijas, kada nereikia prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, o gali galvoti, kad yra kaltas kažkas X iš šalies“, – kalbėjo V. Montvydaitė.
Pasak jos, lengviausiai manipuliuoti žmonėmis ir nukreipti dėmesį į tautinį aspektą.
„Tai yra labai pavojinga. Nes kolektyvinės tautinės atsakomybės klausimai, kaip parodė istorija, turi labai skaudžias pasekmes“, – perspėjo V. Montvydaitė.
Neramina Krymo totorių situaciją
Per spaudos konferenciją mokslininkė iš Ukrainos skyrė ypatingą dėmesį Krymo totorių padėčiai aptarti. Trečiadienį yra minimos metinės genocido, įvykusio prieš 75 metus, dieną, kai Stalino režimas deportavo 200 tūkst. Krymo totorių dėl tariamo bendradarbiavimo su nacių režimu.
„Krymo totoriai galėjo pradėti grįžti į gimtąsias žemes jau po Ukrainos nepriklausomybės atgavimo 1991 metais. Jiems buvo sunku grįžti atgal ir integruotis, nes apie pusė iš 200 tūkst. deportuotų Krymo totorių neišgyveno, keliaudami į specialias apgyvendinimo vietas, ir deportacijos vietose. Jų kalba, kultūra buvo draudžiama Sovietų Sąjungoje“, – sakė J. Tyshchenko.
Pasak mokslininkės, visa tai ypač baisu prisiminti turint mintyje 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir okupaciją.
„ Rusijos Federacija taiko tuos pačius represijos metodus, kaip buvo Tarybų Sąjungoje. Be to yra 97 politiniai kaliniai Kryme, kurie visi yra Krymo totoriai. Taip pat vyksta toks dalykas, kad žmonės dingsta be žinios.
Krymo nacionalinės savivaldos sistema, kuri vadinasi medžlis, jos Rusijos Federacijos yra laikomos teroristinėmis organizacijomis . Jų atstovams yra fabrikuojami kaltinimai“, – pasakojo J. Tyshchenko.
Ji aiškino, kad Rusijos Federacija taip elgiasi su Krymo totoriais, nes jie visą laiką palaikė Ukrainos valstybingumą, jos europinę vystymosi kryptį, ir Nato kryptį, žmogaus teises.
„Tai buvo unikalus nacionalinis tautinis judėjimas postsovietinėje erdvėje. Krymo totoriai savo buvimu trukdo Rusijos vaizdavimui, kad Krymas yra Rusija, nes tai yra tauta, kuri turi savo kultūrą, ir yra pripažinta Ukrainos tautine grupe“, – aiškino J. Tyschenko.
