„Manau, kad Kinija buvo nustebinta Lietuvos valios stoti už savo šalies suverenitetą bei poziciją – daug mažesnės valstybės to įprastai nedaro, ypač kalbant apie Kiniją“, – viešėdama Rytų Europos studijų centre Vilniuje trečiadienį Delfi sakė B. Glaser.
Ji pastebėjo, kad įvairios šalys rodo pagarbą Kinijai ir ieško būdų apsaugoti savo interesus neįžeidžiant Pekino.
„Lietuva, nusprendusi atidaryti Taivaniečių vardo atstovybę, kuri kinų kalba skamba taip pat kaip Taivano, kinus, mano nuomone, apstulbino. Manęs nestebina, kad jie nusprendė pritaikyti plataus spektro ekonominį spaudimą prieš Lietuvą. Jie rado kūrybiškų, antrinių būdų paveikti Lietuvos ekonomiką, kurių niekada nenaudojo anksčiau prieš kitas valstybes“, – atkreipė dėmesį B. Glaser.
Kinijai tai, pasak jos, gera pamoka, kad šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi savo interesus ir gali stoti jų ginti, net jei kartais dėl to tenka sumokėti nemažą kainą.
„Jei veiksime kolektyviai, kartu, tai bus vienintelis kelias padaryti tam tikrą įtaką Kinijos politikai“, – sakė Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovė.
Visgi B. Glaser teigė nemananti, kad kitos šalys, pavyzdžiui, JAV, pasektų tokiu Lietuvos pavyzdžiu.
„Manau, kad šalyse yra vis daugiau valios apsaugoti savo interesus prieš Kinijos spaudimą, bet jei jūs klausiate, ar yra valia atidaryti atstovybę naudojant Taivaniečių pavadinimą, o ne Taipėjaus, tai nemanau“, – Delfi komentavo pašnekovė.
Ji priminė, kad Taivano valdžios atstovai buvo pradėję raginti JAV apsvarstyti atstovybės Vašingtone pavadinimo keitimą.
„Nemanau, kad JAV tai padarytų. Ypač dabar, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Jungtinės valstijos labai susikoncentravusios į tai, ką būtų galima padaryti reikšmingo Taivanui, kad sustiprintų salos saugumą. Yra stiprus susikoncentravimas į tai, kad būtų išvengta Kinijos agresijos prieš Taivaną“, – sakė B. Glaser.
„Manau, kad turėtume vengti blaškymosi dalykais, kurie kažkuria prasme yra simboliniai. Kartais turime padaryti simbolinius dalykus, kurie užtikrintų Taivaną, kad mes jį palaikome ir jie yra daromi – pavyzdžiui, siunčiame delegacijas. Viena jų vyko į Taivaną iškart prasidėjus karui, nes iš Kinijos ateina daug dezinformacijos, nukreiptos prieš Taivaną, sakančios, kad JAV neatėjo gelbėti Ukrainos, tad Taivanas neva neturėtų pasitikėti Jungtinėmis valstijomis. (…) Mes matėme, kad JAV nusiuntė delegaciją, kuri dar kartą parodė taivaniečiams, kaip jie iš tiesų rūpi, kaip Vakarams rūpi Taivano saugumas“, – teigė Maršalo fondo ekspertė.
Taigi, pasak B. Glaser, kelių išreikšti paramą Taivanui yra nemažai.
„Mes turime rasti būdų palaikyti Taivaną, bet manau, kad atstovybės pervadinimas JAV tikriausiai būtų žingsnis per toli. Kinija tai įvertintų kaip labai provokatyvų sprendimą“, – sakė pašnekovė, kartu pastebėjusi, kad, nepaisant to, Lietuvos sprendimas įkvėpė valstybes suprasti, jog jos taip pat gali ginti savo interesus.
Pakomentavo Kinijos vaidmenį karo Ukrainoje fone
B. Glaser Delfi taip pat pakomentavo Kinijos vaidmenį karo Ukrainoje kontekste.
„Kinijos požiūris į karą Ukrainoje yra labai prorusiškas – jie teigia, kad yra neutralūs, bet Kinija turi savo interesų santykiuose su Rusija. Jie svarbūs Kinijai siekiant sumažinti JAV dominavimą pasaulyje. Iš esmės Rusija vienintelis strateginis to partneris, kurį turi Kinija. Be to, tarp Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino yra artimas ryšys ir „chemija“, – pastebėjo Maršalo fondo ekspertė.
Vis dėlto, pasak B. Glaser, Kinija taip pat turi interesą palaikyti šalies teritorinio vientisumo ir suvereniteto idėją.
„Kinija mato Ukrainą kaip nepriklausomą, suverenią valstybę, su kuria turi savo atskirus santykius politine bei ekonomine prasme – Ukrainoje veikia „Belt and road“ iniciatyvos projektai“, – pastebėjo Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovė.
B. Glaser taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną Kinijos interesą – išlaikyti pragmatinius santykius su Europa ir JAV, kas nėra lengva.
„Kinija akivaizdžiai nekritikuoja Maskvos, jie pritaria NATO plėtros kritikai, kaltinant JAV ir NATO, kas sukėlė šalies trintis su Europa ir JAV. Mes matome konkurencingus ir prieštaringus interesus, bet Kinija bando balansuoti jais. Nemanau, kad reikėtų kaltinti Kiniją dėl karo. Visą kaltę aš matyčiau tik Vladimiro Putino ir Rusijos“, – akcentavo pašnekovė.
Jos nuomone, Kinijai būtų geriau, jei šis karas nebūtų prasidėjęs, bet jei Ukraina būtų priėmusi kai kuriuos kompromisus – pavyzdžiui, įsipareigojusi niekada nestoti į NATO, o Rusijos pozicijos būtų sustiprėjusios.
„Tai Pekinui būtų gera išeitis. Jei karas išsitęs silpnindamas Rusiją, tai neatitiks Kinijos interesų“, – sakė B. Glaser.
Kinija, pasak jos, negalėtų būti tarpininke tarp Ukrainos ir Rusijos, kaip apie tai kalbėjo kai kurie politikai bei ekspertai, nes Pekinas nėra objektyvus.
„Kinija yra artimas Rusijos partneris. Kitos šalys galėtų efektyviai imtis šios rolės, bet ne Kinija. Pekinas netaptų tarpininku, jei nebūtų tikras, kaip galimas kompromisas galėtų atrodyti iš anksto. Jei Kinija taptų tarpininke ir galiausiai nepasiektų tikslų, tai būtų Xi Jinpingui, Kinijos komunistų partijai ir jos reputacijai skausminga. Šiuo metu jie supranta, kad atskirtis tarp Rusijos bei Ukrainos yra labai didelė, tad tikrai nebandytų tapti tarpininku“, – pridūrė B. Glaser.
