Pripažįsta, kad pasikeitė saugumo situacija
Suomija pirmoji apsisprendė stoti į NATO, nes tikrai ne kartą skausmingai nukentėjo nuo kaimyninės Rusijos. Nuo pat Rusijos imperijos laikų, taip pat per kraugerišką Stalino valdymą ir nuolatinį balansavimą dėl neutralumo su putiniška Rusija.
Taigi, nuvykęs per Švedijos karalių Suomijos prezidentas Sauli Niinisto konstatavo, kad Rusijos agresija Ukrainoje pareikalavo iš esmės peržiūrėti abiejų šalių saugumo politiką ir garantijas.
„Per pastaruosius metus ir mėnesius mūsų santykiai pagilėjo. Šis vizitas surengtas istoriniu metu – Švedija ir Suomija teikia narystes NATO. Mūsų saugumo politika ilgą laiką buvo panaši ir net dabar, kai to reikalauja situacija, žengiame pirmyn kartu. Be abejo, pagrindinis vizito akcentas bus saugumo politiką“, – sakė Suomijos prezidentas.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė ir gerokai karine, technologine ir ekonomine prasme galingesnę Švediją atsisakyti šaliai 200 metų gana gerai tarnavusios neutralumo politikos. Nes V. Putino režimas parodė, kad per kelis mėnesius gali suburti šimtatūkstantines pajėgas ir tiesiog pasiųsti jas užgrobti gretimos šalies.
„Be abejo, vizitui padarė įtakos rimta padėtis mūsų regione, dėl tokios situacijos priimtas ir sprendimas. Švedija dabar ketina tuo pačiu metu, pagal konsensusą su Suomija prisijungti prie NATO gynybos aljanso. Atkreipiu dėmesį, kad šį sprendimą remia labai plati, vos ne absoliuti parlamentinė dauguma. Tai istorinis sprendimas, kurį priimame kartu su savo broliška šalimi“, – kalbėjo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas.
Kol Ukrainoje rusų patrankos ir aviacija toliau daužo jiems nepasiduodančių Ukrainos karių pozicijas, Suomija ir Švedija tikisi kuo sparčiau užbaigti stojimo į NATO procedūrą.
Prognozuojama, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į NATO labai greitai, nors reikės ne tik abiejų šalių paraiškų, bet ir visų 30 NATO šalių pritarimo.
Dauguma NATO šalių palaiko švedų ir suomių narystę, bet teks pasiderėti dėl Turkijos pretenzijų, neva šiauriečiai remia kurdų separatistus. Ir dėl politinių problemų Turkijoje nenori parduoti turkams modernios ginkluotės.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Ko siekia Turkija?
Švedijai ir Suomijai apsisprendus siekti narystės NATO, pasišiaušė Turkija. O tam, kad šios šalys taptų NATO narėmis reikia visų 30 aljanso šalių pritarimo.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorė, politologė Dovilė Jakniūnaitė specialiose LNK žiniose svarstė, kaip reaguoti į tokius Turkijos pareiškimus.
„Galima turbūt sakyti, kad greičiausiai yra oficialūs nesutarimai ir neoficialūs nesutarimai. Pirmiausia, manau, kad tuos užuominos, kurias Turkija pareiškė, kad turi abejonių dėl Švedijos narystės ir sieja tai su kurdų atstovais, kurie yra Švedijos parlamente, ir bent jau viena kurdų organizacija Turkijoje laikoma teroristine.
Tai gal politiškai svarbu Recepui Tayyipui Erdoganui pasakyti šį faktą, bet kartu labai svarbu suvokti, kad Turkija NATO kontekste yra svarbi valstybė“, – apie šiuos pareiškimus sakė LNK pašnekovė D. Jakniūnaitė.
Politologės nuomone, taip užimama derybinė pozicija, kalbantis ir kažko reikalaujant. Paklausta, ko galėtų prašyti Turkija, VU TSPMI profesorė pirmiausia paminėjo pinigus ir ankstesnes įtampas.
„Greičiausiai tai susiję su pinigais, su ginklavimusi. Arba, čia visiškai spekuliacija, su JAV tam tikromis nuolaidomis. Nes Turkija buvo įsižeidusi, kai JAV nepardavė tam tikros ginkluotės jai ir tarsi ji buvo „priversta“ ją pirkti iš Rusijos. Tai tų įtampų tarp Turkijos ir JAV buvo, jų yra, greičiausiai šiame kontekste gali būti derybos. Bet tai kol kas yra spekuliatyvus pareiškimas, mes turime sulaukti oficialesnių visų valstybinių narių reakcijų“, – įžvalgomis laidoje dalijosi politologė D. Jakniūnaitė.
Politologė pagal viešojoje erdvėje pasirodžiusius pareiškimus darė prielaidą, jog nėra didelio nerimo dėl Turkijos žodžių.
„Panašu, kad visgi yra manoma ir taip atrodo, kad Turkija užėmusi tam tikrą strateginę poziciją visgi nebus ta, kuri kaip nors radikaliai vetuos stojimą. Nepanašu, kad tai padarytų ir kuri nors kita NATO valstybė narė. Nepaisant vienokio ar kitokio anksčiau padaryto pareiškimo ar užuominos“, – kalbėjo LNK pašnekovė, VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.
Vardindama skirtumus tarp Švedijos ir Suomijos, politologė teigė, jog neutralumas buvo lyg Švedijos užsienio politikos pagrindas, kai Suomija savo ruožtu tai darė dėl pragmatinių sumetimų.
„Suomių neutralumas nebuvo pastatytas ant kažkokių tai vertybinių pamatų, o švedams dėl to reikėjo gerokai ilgiau, ypač socialdemokratų partijai, apsispręsti. (…) Pagal tai, kaip greitai švedams pavyksta susitarti ir priimti šį sprendimą, yra monumentalūs ir labai reikšmingi XXI amžiaus įvykiai“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Visą LNK pokalbį su D. Jakniūnaite žiūrėkite čia:
