Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) surengtoje diskusijoje paaiškino, kad jos „politinė bendruomenė turi tam tikrą specifiką – sulipinta iš dviejų polių“.

„Tai kartais mūsų dažniausiai stiprybė, kartais sunkiau priimti sprendimus. Dėl to prieš eidami į rinkimus apsisprendėme, kad neaptarinėjame rinkiminėje programoje, ir esame sutarę dėl tokių klausimų nesutarti. Šitas radikalus kompromisas pasiūlytas tikintis, kad galėtų sulaukti didesnės paramos Seime“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Frakcijos vadovė sakė, kad kol kas TS-LKD parlamentarai diskutuoja tik viešojoje erdvėje, frakcijoje platesnė diskusija dar laukia.

„Rezultatas galbūt gali būti kitoks, nenorėčiau spekuliuoti skaičiais ir kolegų vardais. Labai viliuosi, kad žmonės ras savyje jėgų priimti ir tokį variantą“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak jos, pagrindiniai nuogąstavimai, apie ką kalba oponentai yra susiję su vaikų klausimu, taip pat klausimu, ar sąjunga lygu santuokai.

„Tai kelia didžiausius klausimus kolegoms. TS frakcijoje didesnė dalis palaiko, ir palaikė ir aną (projektą), ir yra ta dalis žmonių, kuriems atrodytų nepriimtinas nei vienas įstatymas“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD frakcijos seniūnė pasakojo, kad dalis parlamentarų nuogąstauja, kad neva, priėmus šį įstatymą, bus reikalaujama taisyti įstatymus.

„Mano supratimu, taisoma politinės valios principu . Svarbu tai užakcentuoti tiems žmonėms, kuriais manipuliuojama, kad nuo mūsų pačių tai ir priklausys“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Mitalas: jaučiamės normaliai

Laisvės frakcijos seniūnas aiškino Vytautas Mitalas sakė, kad jų politinės grupės parlamentarai į pateiktus siūlymus „vidutiniškai šaltu žvilgsniu ir šaltu protu“.

Jis aiškino, kad siūlymai gimė iš pokalbių, „kurie įvyko ieškant sutarimo tiek tarp pozicijos, tiek tarp opozicijos narių“.

„Ši diskusija turi gana stiprų ideologinį matmenį. Kai kurie Seimo nariai tą labai stipriai išgyvena“, – sakė V. Mitalas.

Jo vertinimu, „reikia bandyti kartu tariantis atrakinti klausimo esmę, ir eiti bent jau prie pirmo žingsnio – pateikimo Seime, tikintis, kad Seime tas klausimas nebus paliktas už durų, o bus svarstomas“.

„Jaučiamės normaliai, tikimės, kad jausimės geriau. (…) Nėra lengva priimti kai kurias nuostatas.
Yra nuomonė, kad pokyčiai gali būti apibūdinti žodžiu „negarbingi“. Kai kada jaučiuosi įstrigęs tarp spąstų, nes sulaukiu klausimų, ar tai yra garbinga, kad XXI a Lietuvoje, kaip iš kai kurių kolegų suprantu, kad dviejų žmonių civilinius santykius bandoma prilyginti galbūt ne dviejų žmonių, o kažko kito civiliniams santykiams“, – sakė V. Mitalas.

Yra baimių, kad eis toliau

Advokatas, Darbo partijos narys Marijus Velička sakė, kad negali atsakyti, kokia yra frakcijos nuomonė, nes dar nebuvo diskusijos.

Jis pasako esąs advokatas su daugiau kaip 12 metų darbo stažu, ir susidūręs, kad dažniausia problema tarp asmenų, kurie nėra įregistravę santuokos arba partnerystės, yra turto atskyrimas.

„Kiti klausimai būdavo sprendžiami labai retai arba praktiškai nesprendžiami. Turime sureguliuoti civilinius santykius, kurie susiję su turto režimu“, – kalbėjo M. Velička.

Jis svarstė, kad kilus teisiniam ginčui Europos žmogaus teisių teisme, tokių asmenų, kurių santykiai būtų apibrėžti Civilinės sąjungos įstatymu, santykiai prilygtų partnerystei. Darbiečio vertinimu, pats santykių apibrėžimas yra santuokos institutui, ir yra nepriimtinas, „nes Konstitucija įvardija, kad santuoka Konstitucijos ginama vertybė“.

Darbiečiui nerimą kelia ir įvaikinimo klausimas, kuris teikiamais įstatymo projektais nėra sprendžiamas. Tačiau, pasak jo, Lietuvoje įvaikinimo klausimai sprendžiami Vyriausybės nutarimu ir ministerijų nutarimais, tad dėl to net nebūtų privaloma diskutuoti Seime.

„Mano akimis žiūrint, turtinius klausimus reikia spręsti, tačiau šito įstatymo pagrindas – tai žymiai platesnis reglamentavimas“, – teigė M. Velička, kuris teigė nemanąs, kad tai atitiktų mūsų papročius, supratimą.

Gentvilas jaučiasi atstovaująs savo rinkėjams

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad Lietuvoje yra maždaug 600 tūkst. žmonių, kurie negyvena santuokoje.

„Nebūtų problemos, jei tarp tų asmenų nebūtų homoseksualių žmonių. Negalima apibrėžti, kad įstatymas būtų taikomas tik skirtingos lyties asmenims. (…) Aš matau Seime dažnu atveju užslėptą homofobiją“, – sakė E. Gentvilas.

Parlamentaras nemano, kad parlamentarai turi aklai sekti tautos valia.

„Turiu atstovauti tiems, kurie balsavo už mane. Nepykite „Šeimų maršo“ dalyviai, bet jūs už mane, ar Raskevičių nebalsavote“, -kalbėjo E. Gentvilas.

Pasak jo, politikai privalo nepasiduoti spaudimui.

„Politikai privalo balsuoti pagal sąžinę ir pagal rinkiminius pažadus“, – sakė E. Gentvilas.

Veryga pasigedo diskusijos

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Aurelijus Veryga kritikavo patį įstatymo pateikimo procesą. Jis teigė, kad ir iš TS-LKD krikdemo Pauliaus Saudargo per TV „Forumą“ girdėjęs, ir pats žino, kad su jų politine bendruomene tuo klausimu nebuvo diskutuota.

„Iškart bandoma nurašyti ir įsivaizduojama, kad būsime prieš. Mes žiūrėsime , negaliu pasakyti nei už partiją, nei už frakciją“, – sakė A. Veryga.

Kartu jis sureagavo į E. Gentvilo mintis, kad politikai turi atstovauti žmones, kurie už juos balsuoja.

„Man tada pirštųsi mintis, kad turėčiau labai griežtai pasisakyti, kad atstovaujame žmones, kurie už
balsavo. (…) Mes programoje pasakėme, kad mes labai kietai stovėsime už tradicinę šeimą. Tai yra įsipareigojimas mūsų rinkėjams“, – teigė A. Veryga.

Jis aiškino, kad jo politinei bendruomenei vertinant teikiamą įstatymo projektą bus svarbu, ar siekiama spręsti tik turtinius santykius, ar tai bus projekcija sekantiems žingsniams. Problemų dėl turtinių santykių sprendimo jie nemato.

Išklausęs A. Verygos, sureagavo V. Mitalas, kad diskusijos su jų politine jėga nebuvo, po diskusijos VU TSPMI pakvietė jį „alaus ar arbatos.

„Kai Jūsų partijos pirmininkas anksčiau pasakė, kad nėra vietos Jūsų frakcijoje partnerystę palaikantiems Seimo nariams, nepykite, kad Jūs nebuvote pirmas kviečiamųjų sąraše pasikalbėti anksčiau. Bet, jeigu matytumėte galimybes, tai aš kviečiu po diskusijos alaus ar arbatos, ir mes galėsime padaryti istorinį žingsnį, jeigu Jūs sakote, kad principinė ideologinė pozicija, kurią jūs turite (…), jeigu sakote, kad galima šnekėtis, tai aš tikrai priimu, kad ne tik kalnas gali eiti pas Mahometą, bet ir Mahometas gali ateiti pas kalbą“, – kalbėjo parlamentaras.

A. Veryga pasiūlė jų pirmininką palikti ramybėje. „Jo šiandien čia nėra, ir mes komentuojame žmogų, kuris negali atsakyti. Nei partija, nei frakcija nėra tik pirmininkas, yra daug žmonių, ir be reikalo Jūs jį demonstruojate, darote kažkokiu vienasmeniu. Mes tikrai turime savo nuomonę.

Galiu tik pasikartoti: sakoma, kad tai yra kompromisas. Tai nežinau, su kuo tas kompromisas buvo bandytas rasti. Tik konstatuoju faktą, kad jo su mumis nebuvo bandyta ieškoti“, – kalbėjo jis.

Demokratas: variantas – kompromisinis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius sakė, kad jo politinė bendruomenė dar apie pateiktą įstatymo projektą nediskutavo. Diskusija vyks trečiadienį. Greičiausiai bus apsispręsta, kad bus laisvas balsavimas.

„Pasisakome, kad klausimas turi būti sprendžiamas ne gatvėje, o Seime. Šios kadencijos Seimas privalo išreikšti savo poziciją . Aš manau, kad dabartinis variantas gali būti pavadintas kompromisiniu, (…) išimta nemažai dalykų, kurie kėlė daugiausiai aistrų“, – sakė D. Griškevičius.

Kartu, jo nuomone, šiuo klausimu per daug susikoncentruojama į LGBT tematiką, nes jis yra aktualus ir heteroseksualioms poroms.

Išgirdo nepatogių klausimų

Per diskusiją politikai sulaukė ir salėje buvusios homoseksualios moters klausimų ir viešo prisipažinimo. Ši moteris, Rasa Navickaitė, šiuo metu negyvena Lietuvoje, dirba mokslinį darbą Vienoje.

„Aš turiu porą klausimų jums, tiems, kurie nepritaria homoseksualių žmonių teisių sulyginimui su heteroseksualių žmonių teisėmis. Žinote, nors jau kurį laiką negyvenu Lietuvoje, kai grįžau, galvoju, kad niekas nepasikeitė, – įstatyminė bazė nepasikeitė, mano teisės vis dar yra antroje vietoje. Tačiau vienas dalykas pasikeitė. Tai, kad tokių žmonių kaip aš, kurie išdrįs jums pasižiūrėti į akis, ir pasakyti, kad „aš esu lesbietė“, „aš esu gėjus“, „aš esu trans“, bus vis daugiau“, – kalbėjo jauna moteris.

Ji yra įsitikinusi, kad žmonių nuomonė palengva keisis.

„Man atrodo, kad jūs truputį apsiskaičiuojate. Jums dabar atrodo, kad jūs dabar atstovaujate dauguma, bet po kelių metų tie patys tradicinės šeimos gerbėjai, mylėtojai, jų vaikai jiems pasakys: „žinai, tėti aš esu gėjus“, „mama, žinai, esu trans“, ir tie žmonės palaipsniui pakeis savo nuomonę. Pagalvokite dabar, kaip jūs keisite savo nuomonę, kai reikės ją keisti, nes daugumos nuomonė bus pasikeitusi? Ir tai labai greitai atsitiks. Pagalvokite, kaip jūs suderinsite tai, ką sakote šiandien apie LGBT žmones, su tuo, ką jums reikės po kelių metų sakyti?“, – politikų klausė Rasa.

Ji pažymėjo, kad visuomenė keičiasi, ir jauni žmonės nebebijo apie tai kalbėti.

„Aš dar bijau. Aš drebu dabar, kalbėdama su jumis. Man 33 metai, man nėra lengva pasakyti kitiems žmonėms, kad esu lesbietė. Šitą žodį ištarti. Ką atsakysite kitą kartą, kai pasakys, kad esu homoseksualus žmogus, biseksualus. Kaip jūs manote, kodėl aš negaliu kurti santykius su kitu žmogumi, ir kad tie santykiai nėra lygiaverčiai jūsų santykiams? Kodėl aš kaip žmogus negaliu auginti vaikų su savo mylimąja?“, – klausė moteris.

Nuostatas aiškina asmeniniais įsitikinimais

Tiek A. Veryga, tiek M. Velička pabrėžė, kad nepritaria patyčioms, tačiau teigė esantys atviri dėl savo pažiūrų.

LVŽS vicepirmininkas teigė nežinąs, ar visuomenės nuomonė tikrai pasikeis.

„Galbūt pasikeis, bet tada jis bus, kaip dabar yra kolegoms, kurie atstovauja mažesnę proporcinę dalį. Taip tiesiog bus. Aš gal nesutikčiau su komentaru, kad mes bandome kažkokių aplinkinių kelių ieškoti. Aš gal nesu to taip aiškiai kaip Rita Tamašunienė pasakęs, bet galiu tą patį pakartoti jos žodžiais, nes aš turiu tokius pačius tiek religinius, tiek savo moralinius įsitikinimus. Mano jie yra tokie patys kaip Ritos.

Tai, kad mes bandome kalbėti apie dalykus, yra susiję gal ne su religiniais, o teisiniais, gal kažkokiais kitais reikalais, bet mano jie yra tokie patys. Aš tikrai nebijau to sakyti. Nei man dėl to gėda. Aš juos turiu, galiu juos išsakyti. Džiaugiuosi, kad esu laisvoje šalyje. Ir aš taip pat atstovauju dalį visuomenės. (…) Nei aš labai slepiu, kad turiu kažkokį kitokį požiūrį, ir tikrai nėra reikalo to daryti“, – kalbėjo A. Veryga.

„Darbietis“ M. Velička irgi sakė, kad yra tos pačios nuomonės.

„Žinote, yra normalu demokratinėje visuomenėje turėti kitokią nuomonę. Mes galime sutarti, kad mes tam tikrais klausimais nesutariame. (…) Kalbant į jūsų klausimą, ar aš galvoju, kad pasikeis visuomenė per eilę metų, ir ką aš atsakysiu savo vaikams? Aš manau, kad nepasikeis. Aš kaip tėvas, kuris auklėja savo vaikus, aš auklėju savo vaikus tokia dvasia, kaip buvau auklėtas, pagal tuos papročius, tuos religinius dalykus, kaip mane auklėjo.

Ir aš tikiuosi, kad išauklėsiu savo vaiką. Ar savo vaiką auklėju būti tolerantišku? Visiškai, absoliučiai, be jokių išlygų, tačiau jiems aiškinu tuos dalykus, kaip suprantu, vertybiniu, šeimos pagrindu“, – sakė M. Velička.

Kalbėdamas apie motinystės ir tėvystės teises, jis pabrėžė, kad dėl to jokių problemų nėra.

„Aš nesakau, kad to negalima daryti, ar, kaip spręsti problemą su tomis poromis, kurios tą daro. Jos tą ir daro. Motinystės ir tėvystės pagrindais niekas neturi teisės net pasikėsinti ar pagalvoti apie atėmimą arba ribojimą. To dalyko tikrai neįmanoma toleruoti, ir aš tikrai būdamas teisininku niekada nepritarčiau tokiam dalykai, kad būtų atimti iš tokios mamos ar tokio tėčio“, – sakė M. Velička.

Skirtumai nuo pirminio varianto

Nepavykus pirmajam bandymui į Seimą po pertraukos sugrįžta siūlymai dėl partnerių santykių sureguliavimo. Akivaizdu, kad juose nemažai kompromisų, tačiau neaišku, ar tiek užteks daugumai Seime užsitikrinti.

Pirmasis dalykas, kuris krenta į akis, – formalus, kad įstatymo projektas vadinasi nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos. Daugiau konkretūs dalykai, jį skiriantys nuo pirmojo bandymo, yra susiję tarkime su tokių santykių registravimo forma.

Rengėjai nusileido, ir siūlo leisti civilinę sąjungą registruoti nebe Civilinės metrikacijos biure, kas anksčiau kėlė daliai parlamentarų didelį nepasitenkinimą, bet pas notarą. Taip pat nebelieka galimybės asmenims rinktis vienas kito pavardę.

Nėra jokių pasikeitimų dėl tėvystės arba įvaikinimo dalykų, kaip ir anksčiau partnerystė, taip ir dabar civilinė sąjunga šių klausimų neapibrėžia. „Delfi“ gauta lentelė parodo esminius skirtumus nuo pirminio varianto, kuriuo buvo nesėkmingai bandoma įteisinti partnerystę.

civilinė sąjunga
Foto: Asmeninio archyvo

Lentelėje esantis stulpelis dėl partnerystės atspindi Laisvės partijos pasiūlymus, bet jiems patvirtinti šiuo metu nėra politinės valios. Numatoma, kad, jeigu įstatymui pritartų Seimas, ir jį pasirašytų prezidentas, tai jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.