Už balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 24 parlamentarai.
„Šis sprendimas buvo priimtas remiantis pirmiausiai teisiniais motyvais ir įvertinus neigiamas pasekmes, kurios dėl šios situacijos susidaro gyventojams. O kalbant apie mūsų veiksmus, tai noriu pažymėti, kad tokia situacija yra ne pirma. Mes turėjome situaciją Šilalėje“, – Seimo posėdžio metu teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Kaip ir tada, taip ir šiuo atveju mes pasikvietėme savivaldybės atstovus, merą, opoziciją, poziciją, Vyriausybės atstovus tam, kad pasikalbėtume ir informuotume apie gresiančias pasekmes“, – pridūrė ji.
Visgi siūlymą Kalvarijos savivaldybėje įvesti tiesioginį valdymą sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas. Pasak jo, savivaldybei dar reiktų duoti laiko paskirti administracijos direktorių.
„Aš prašau vis dėlto dar susilaikyti ir skirti laiko susitarti dar savivaldybei. Nes jei įvyks šis tiesioginis valdymas, savivaldybė turės gyventi su 1/12, visa taryba bus paleista. Išties bus chaosas pasienio teritorijoje, ypač dabar sudėtingu metu, kai vyksta karas Ukrainoje“, – ragino D. Gaižauskas.
„Suvalkų koridorius yra strateginė vieta ir mes visi puikiai žinome, kad tai konfliktas sukurtas dirbtinai, todėl, kad konservatoriai šiuo metu yra valdantieji ir jie viską daro, kad tik patrukdytų merui“, – pažymėjo jis.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio atstovė Edita Rudelienė teigė mananti, kad tiesioginis valdymas tikrai neįneš daugiau chaoso savivaldybėje, nei jo yra šiuo metu.
„Šioje vietoje apima dvejopas jausmas, nes sekiau šią situaciją, domėjausi, bendravau su ir tarybos nariais ten dirbančiais, ir gyventojais. Ir situacija, kokia yra šiandieną, ir ką kolega sako, kad bus chaoso, bet šiandien chaosas ten dar didesnis, nes šiandien ten nėra išvis normaliai dirbančių žmonių ir savivaldybė yra paralyžiuota, nes nėra, kas galėtų pasirašyti įsakymus kaip direktorius, sustabdyta socialinių išmokų sistema, visi dalykai, kur yra reikalingas direktoriaus parašas – stovi“, – akcentavo politikė.
Seimo narys patikino, kad, jo žiniomis, šiuo metu savivaldybėje vyksta derybos, kurios gali duoti gerus rezultatus.
Pagal įstatymą Vyriausybės įgaliotiniu Kalvarijos savivaldybėje taptų politinio pasitikėjimo tarnautojas, kurį Seimui pritarus paskirtų Vyriausybė.
Nuo 2022 m. vasario 17 d. iki šiol Kalvarijos savivaldybės taryba nėra paskyrusi administracijos direktoriaus.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per 2 mėnesius, kai nutrūksta savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai, paskirti kitą savivaldybės administracijos direktorių. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės meras įgaliojimų netenka. Tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį, vykdantį savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti.
Pati savivaldybės administracija, savivaldybės įstaigos ir įmonės toliau tęsia savo veiklą įprastai, nors išrinkti vietos politikai (meras, administracijos direktorius ir savivaldybės tarybos nariai) bus nušalinti nuo valdymo ir sprendimų priėmimo.
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje tiesioginis valdymas 1991 m. buvo įvestas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse bei dalyje kitų savivaldybių.
Pasiūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė, o galutinį sprendimą priima Seimas.
