Nori įtikti ir prezidentui

Laisvės partija, kuri ir savo rinkėjams prižadėjo, kad įteisins partnerystę, šią savaitę pristatė Civilinės sąjungos įstatymą, kurio projektas ir bus teikiamas Seimui. Jis vadinamas kompromisiu Partnerystės įstatymo variantu, tad esą turėtų sulaukti daugiau palaikymo nei pernai gegužę Seime fiasko patyręs Partnerystės įstatymo projektas. Tačiau dalis konservatorių piestu stoja ir prieš šį Civilinės sąjungos įstatymo variantą ir ketina teikti savo alternatyvą.

„Kai mes kalbame apie šį įstatymo [Civilinės sąjungos] projektą, tai reikia suprasti, kad ne Laisvės partijai jo reikia, bet Lietuvos žmonėms jo reikia, nes Konstitucinis teismas įpareigojo Seimą prisiimti atsakomybę ir sureguliuoti tų žmonių santykius. Ir net koalicijos sutartyje, nors parašyta, kad atskiriems koalicijos partneriams aktualių klausimų sąrašas, bet koalicijos partneriai įsipareigoja dėti maksimalias pastangas per įmanomai trumpą laiką priimti įstatymą, kuris šiuos santykius sureguliuotų ir garantuotų tam tikrą teisinę apsaugą. Tai šitoje vietoje tiek galvojant apie tą įstatymo projektą, kuris buvo kadencijos pradžioje teikiamas Seimo pirmininkės, tiek galvojant apie visą šitą laikotarpį, kai vyko įvairios diskusijos, mes priėjome prie taško, kai brutali matematika padiktavo tam tikrus rezultatus, tam tikrus pokyčius įstatymo, kuris reglamentuoja dviejų žmonių gyvenamą, projekte. Mano požiūriu, tai tikrai nėra idealaus variantas, jame daug ko trūksta. Gal kažkada bus toks parlamentas, kuriam atrodys gėda dėl šito įstatymo. O dabar kviečiu Seimo narius susitelkti ir peržengti tas partines takoskyras, ankstesnius įsitikinimus, sėsti rimtai pasvarstyti, pasitarti, išdiskutuoti ir eiti su šiuo projektu pritarimui po pateikimo, kitoms procedūroms ir galiausiai jį priimti“, – Delfi TV laidoje „Iš esmės“ ragino Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Vytautas Mitalas

Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatyta, kad dviejų žmonių sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos skyriuje, jame taip pat numatyta, kad sąjungą sudarantys žmonės gali imti vienas kito pavardžių, be to, šiuo įstatymu partnerystės reikalai išbraukiami iš Civilinio kodekso. Ar toks įstatymas neprimena verslo santykių?

„Nežinau, kodėl kartais atsiranda kaltinimai apibrėžimo kaip verslo santykių. Šeima yra šeimos ūkis ir gyvena ekonominį gyvenimą. Jei kokia Širinskienė nori, tegul tai vadina verslo santykiais, bet tai yra realybė – dviejų žmonių ekonominiai, teisiniai santykiai, tarp kurių yra ir ekonominiai aspektai, bet nėra verslo aspektai“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jis, be to, akcentavo, kad Partnerystės įstatymo projektas virto Civilinės sąjungos įstatymo projektu ir dėl dar vienos labai aiškios priežasties.

Eugenijus Gentvilas

„Realybė dar yra ir tokia, kad pernai gavome labai aiškų signalą, kad prezidentas tokio analogiško įstatymo, koks buvo teikiamas pernai, nepasirašytų, vetuotų. Tai bandome mažinti ir tuos tarpinstitucinius konfliktus. Ir šiame projekte nebėra sąvokos partneriai, dviejų žmonių sąjunga nebevadinama šeima, nebėra registracijos metrikacijos skyriuje, sąjunga registruojama pas notarą. Esminis dalykas, kuris man rūpi, esu ne LGTB žmogus, bet mane labai nervina, kai visi už tokių įstatymų mato tik homoseksualius žmones. O aš žinau, kad Lietuvoje yra virš pusės milijono žmonių, kurie gyvena ne santuokoje, jie nėra sudarę šeimos kaip apibrėžia Konstituciją ir jų santykiai – vyro ir moters ar tos pačios lyties asmenų – nėra niekaip reglamentuoti. Mano manymu, tai yra spraga teisinėje sistemoje. Mano bendraamžių, net vyresnių už mane, jau nekalbant apie mano vaikų amžiaus draugus begalė gyvena nesusituokę Jie pasiima paskolas, įsigyja turtą, paskui kažkas atsitinka ir nereglamentuoti santykiai atveda prie daugybės problemų. Tuos dalykus mums privalu reglamentuoti ir man labai pikta, kai baksonajama, kad LGTB žmonėms daromas įstatymas. Ne, tai daroma Lietuvos žmonėms, tarp kurių yra įvairios seksualinės orientacijos žmonių“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Sieks įvesti naują sąvoką

Tačiau tokie jo argumentai neįtikino TS-LKD frakcijos nario Paulius Saudargo. „Man atrodo keistai, kai kolegos pasimeta argumentacijoje. Viena vertus sako, kad reikia išspręsti kartu gyvenančių žmonių problemas, užtikrinti jų teisę susižinoti apie vienas kito sveikatą, paveldėjimo klausimai, nuoma, turto pasidalijimas. Kai mes sakome, kad šitą galima išspręsti, pavyzdžiui, Civiliniame kodekso bendro gyvenimo susitarimo būdu, tada sako, nes mums svarbu ryšys, meilė, emocija. Tada kolegos dar sako, kad valstybė neturėtų kištis į žmonių asmeninį gyvenimą, santykius. Tai susitarkime, ko mes siekiame. Jei siekiame sureguliuoti ir išspręsti ūkines praktines problemas, tai galima išspręsti kitu būdu ir tai mes siūlėme. Manau, kad Seime gims alternatyva, registruosime artimųjų sąvokos įvedimą – tie žmonės, kurie jaučiasi artimi, atitinka kriterijus, kad būtų sureguliuoti praktiniai gyvenimo klausimai. Jei mes kalbame apie homoseksualių žmonių junginio prilyginimą santuokai, mes su tuo nesutinkame. Ir matome, kad Europos žmogaus teisių teismas tiek civilinę sąjungą, tiek partnerystę visiškai tapačiai vertina. Europos teisei vienodai, ar tai yra civilinė sąjunga, ar partnerystė, nes vienose šalyse yra vienaip, kitose kitaip. Bet visos tos šalys vidutiniškai per 8,5 metų nuėjo nuo partnerytės registravimo iki tos pačios lyties santuokos įteisinimo. Šiandien tas Civilinės sąjungos įstatymas nieko nepadarys, bet pasižiūrėkime į Europos praktiką. Įrodyta, kad per kelerius metus, ir tas procesas greitėja, kad per kelerius metus buvo nueita prie vienalyčių asmenų santuokos įteisinimo, įvaikinimo ir panašiai“, – grėsmę įžvelgė P. Saudargas.

Paulius Saudargas

E. Gentvilas pripažino, jog apmaudu tai, kad dėl įvairių baimių Seimui net neleidžiama pradėti svarstyti partnerystę reglamentuojančių įstatymo projektų. „Man visada atrodo, kad leiskime pateikinėti projektus. Visada yra trys galimybės juos atmesti – po pateikimo, po svarstymo ir būna atvejų, kai priėmimo fazėje atmetamas projektas. Tai man atrodo, kad čia siūlomas kompromisų rinkinys. Man atrodo, kad taip bent per žingsnelį išplečiamos žmogaus teisės. Aš balsavau ir balsuočiau už radikalesnį projektą. Kiekvienas politikas turime savo ribas, aš irgi turiu ribą – homoseksualioms poroms neleisti įsivaikinti, negalėčiau balsuoti už tai. Bet šiuo atveju tai nėra vertybiškai skausmingas dalykas. Kartais žmonės užsiciklina. Šiandien matau užsiciklinimą kai kuriose kitose barikadų pusėse, kad nė žingsnio nežengsime. Jei taip bus ir toliau, tai galimi tokie pat rezultatai kaip pernai gegužę. Bet tikiuosi, kad taip nebus“, – vylėsi. E. Gentvilas.

Skaičiuoja, kad balsų užteks

V. Mitalas pripažino, kad jau skaičiavo balsus, kiek Seimo narių galėtų palaikyti teikiamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. „Tokį projektą teikiame tik dėl to, kad esame kalbėję apie kompromisus, detales, labai aktyviai diskutavę su skirtingais politikais, kaip jie įsivaizduoja, kur galėtų būti tie sąlyčio taškai. Toks projektas ir yra atsižvelgiant į visą nuomonių spektrą. Valdančiosios koalicijos balsų gali būti iki 60, mes taip dėliojamės. Ir kartu su kitais iš opozicijos parlamentarais, kurie balsavo ar dar žada balsuoti, būtų galima turėti daugumą. Gal ir kiti parlamentarai, sekdami Vokietijos krikščionių demokratų pavyzdžiu, galės į šį būrį įsilieti, tai procesas pakankamai atviras. Šitas projektas išties yra tokios nykios pilkos Seimo matematikos pasekmė“, – konstatavo V. Mitalas.

Tačiau P. Saudargas stebėjosi, jog teigiama, kad projektas yra kompromisinis, nors su konservatoriais kompromisų neieškota. „Taip išeina, kad su kažkuo buvo vedamos derybos tariamasi. Aš nesu net matęs to projekto, apie kurį kalbame. Bet mes ne iš dangaus nukritome, mes esame išrinkti ir kalbėdami apie šį klausimą žiūrime į statistiką. Ji tokia, kad 70 proc. visuomenės nepritaria. Pernai apklausos rodė, kad partnerystei pritartų 19 proc., o nepritartų 70 proc. žmonių. Šiemet procentai sumažėję – pritartų apie 15 proc., o nepritartų apie 73 proc. Tai per tuos metus visuomenės palaikymas yra sumažėjęs ir kai jis sumažėjęs, mes vėl grįžtame prie šio klausimo. Kalbu apie apklausas, bet, žinoma, spręs Seimas, tai nėra referendumas. Jei mes vadovautumės tik visuomenės nuomone, tai to klausimo net neliestume“, – pabrėžė P. Saudargas.

E. Gentvilas teigė, kad remtis tik apklausomis negalima, nes Lietuva turi ir tarptautinių įsipareigojimų. „Lietuva tapdama Europos tarybos nare įsipareigojo, kad turi panaikinti mirties bausmę. Jei šiandien atliktume apklausas, tai, ko gero, būtų daugiau nei 50 proc. žmonių, kurie sakytų, kad reikia mirties bausmę grąžinti. Bet Lietuva negali jos grąžinti. Stojant į ES, yra tarptautiniai įsipareigojimai gerbti žmogaus teises, plėsti tas galimybes. Bet tapę ES nariais ir toliau esame uodegoje pagal vadinamąjį vaivorykštės indeksą, kur iš 11 kriterijų netenkiname dar nė vieno. Tai atrodo, kad čia pats neskausmingiausias judėjimas žmogaus teisių išplėtimo kryptimi ir kalbant ne apie homoseksualius asmenis, o apie asmenis, kurie nėra sukūrę šeimos, taip traktuočiau“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Partneriai šeimoms nekenkia

Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš esmės palaikė ir Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. „Aš vadovaujuosi ta logika, kad tose šalyse, kur tam tikra forma yra partnerystės institutas, šeimos puikiausiai gyvena, gimdo vaikus ir nėra jokių problemų, nėra riaušių, niekas neprotestuoja. Kita vertus, labai gerai suprantu ir konservatyvią pusę, kuri sako, kad ir dabar gyvename, kad nieko nereikia keisti. Galima suprasti kiekvieną pusę ir ieškant formuluočių augame kaip demokratija. Svarbu nekonfliktuoti, nekariauti šiuo klausimu, nes tai jautrus žmogaus teisių klausimas. Galiu tik prognozuoti, kad pas mus frakcijoje gali būti laisvas balsavimas“, – dėstė T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas

Jis pabrėžė, kad ir Vakarų Europa ne taip lengvai atėjo prie tų žmogaus teisių, apie kurias dabar diskutuoja Lietuva. „Net Vakarų Vokietija dar ilgai po karo kriminalizavo tokius santykius. Manau, kad tos baimės nei pasitvirtino, nei ką. Mes į Vakarų pasaulį atėjome po priespaudos, kai Vakarų šalys jau buvo baigusios diskusijas. Tai negąsdinkime vienas kito ta ateitimi, kurios tikriausiai nebus, šeimos nesugrius, gimdysime vaikus. Diskusija turi būti kokybiška, jei pralaimės ta pusė, tai nebus jokios tragedijos. Bet demokratija yra apie silpno žmogaus gynimą, o ne daugumos valios įgyvendinimą“, – tvirtino T. Tomilinas.

P. Saudargas tikino, kad apginti ir galima, tačiau kitaip būdais. „Jei kalbame apie teisinę apsaugą, tai mes esame pasiūlę kompromisą ir dar pasiūlysime kompromisą, kas užtikrintų kartu gyvenančių asmenų teisinę apsaugą. Jei pradedame kalbėti apie žmogaus teisių išplėtimą, tai nėra nė vieno tarptautinio dokumento, kuriame tos pačios asmenų lyties interesas susituokti būtų prilygintas žmogaus teisei. Ir jei mums neužtenka to praktinio gyvenimo aspektų išplėtimo, tai ko tada norime. Statuso? Prilyginimo vyro ir moters santuokai? Čia mes ir nesutinkame“, – pakartojo P. Saudargas.

„Gyvenimas eina prieš mūsų akis ir mes matome, kad du žmonės gyvena kartu dėl to, kad vienas kitam patinka. Ar mes galime kaip įstatymų leidėjai pripažinti, kad yra du žmonės, kurie gyvena kartu, kurie vienas kitam patinka? Ar negalime? Ar norime kažkokį įsivaizduojamą disneileindą paišyti iš tų santykių ir įsivaizduoti, kad visi Lietuvoje turi gyventi su tėčiu, mama, vaikais, šunimis. Deja, gyvenimas yra per margas tokiam įsivaizdavimui. Ir mums vieną dieną reikia suaugti ir tai pripažinti įstatymu“, – į Civilinės sąjungos įstatymo projekto oponentus apeliavo V. Mitalas.