„Projektą teikia koalicijos partneriai, visų frakcijų seniūnai pristatė, Jurgita Sejonienė yra pagrindinė šio projekto teikėja. Entuziazmo daug nerodome, nes tai nėra toks projektas, kokio Laisvės partija siekė ir siekia, kuris užtikrintų visišką lygybę, ne tik teisine, bet ir orumo prasme. Vis dėlto, kodėl kviečiame telktis apie šitą projektą, nes tai yra žingsnis į priekį“, – laidoje „Delfi tema“ sakė A. Armonaitė.

Partijos pirmininkė pasakojo, kad per šiuos pusantrų metų būta daug pokalbių šiuo klausimu Seime.

„Turėjome skaudžių pamokų, ir galime konstatuoti dalyką, kurio nenorėjome ilgai konstatuoti, bet jį reikia konstatuoti viešai, jog progresyviam, vakarietiškų valstybių projektui, Partnerystės įstatymui, šitame Seime palaikymo nėra. Laisvės frakcijos yra vienuolika balsų. Ką su tuo daryti? Reikia galvoti.

Dabar esame tokioje situacijoje: galime tiesiog piktintis, galima destabilizuoti karo metu koalicijos darbą, arba galime ieškoti vis tik žingsnių į priekį. Šitas projektas, kurį pristatė vakar kolegos, ir kurį teikia, yra žingsnis į priekį, ir aš kviečiu taip į jį ir žiūrėti“, – sakė A. Armonaitė.

Skaičiuoja balsus

Pasak jos, šitas projektas ir teikiamas koalicijos būtent dėl to, kad, pirmiausia, koalicijos balsų jis gali surinkti daugiausiai.

„Taip pat prašome paramos kitose frakcijose, socialdemokratų frakcijoje, pirmiausia, kuri turi partnerystės įstatymo projektą įsirašę į programą. Laukiame palaikymo bent šitam projektui“, – teigė A. Armonaitė.

Partijos pirmininkė neigia spekuliacijas, kad pirmąkart su Partnerystės įstatymo projektu jie ėjo „va banque“, nepasiskaičiavę balsų.

„ Mums tada pritrūko dviejų balsų. Tai yra apmaudu, nes projektas buvo kur kas geresnis, negu yra dabar, kur kas lygiateisiškesnis ir tik dviejų žmonių balsų pritrūko dabar. Žmonės yra tokios būtybės, kurios gali persigalvoti paskutinę minutę, paskui gali atsiprašyti ir pasigailėti, ir taip yra. Tokie yra ir Seimo nariai. Šiuo metu lygiai tas pats. Jeigu mes manome, kad dabar viskas skries su daina, tai aš to šiandien pasakyti negaliu“, – sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, skaičiuojama, kad civilinės sąjungos įstatymo projektas koalicijoje galėtų surinkti apie šešiasdešimt balsų.

„Reikia opozicijos partnerių palaikymo. Dalykas, kurį galiu tvirtai pasakyti, kad Laisvės frakcija bus vieninga, nepaisant to, kad šis projektas nėra pakankamas, ir neatitinka mūsų lūkesčių. Matyt problema yra tokia, kad kitose frakcijose vieningumo nėra, ir darome, ką galime“, – sakė A. Armonaitė.

Teikiant šį įstatymo projektą jų frakcijos narys Vytautas Tomas Raskevičius tarsi nuėjo į antrą planą. Jis net yra pareiškęs BNS, kad jo parašo nebus ant teikiamo įstatymo projekto. Laisvės partijos pirmininkė aiškina, kad čia nėra strateginis žingsnis, nes galbūt šis politikas dalį visuomenės erzina.

„Jeigu žiūrėsi, kas ką erzina, tai ir man gal nereikėtų sėdėti prie šitos kameros? Iš tikrųjų situacija yra tokia, kad projektą teikia ne Laisvės frakcija, o koalicija. Jis yra smarkiai konservatyvus. Kitų Laisvės frakcijos narių parašų ten nėra, yra tik seniūno parašas, kaip ir kitų frakcijos seniūnų parašai“, – aiškino A. Armonaitė.

Politinės partijos vadovė siūlo šiuo klausimu eiti į priekį.

„ Aš visus, kurie bent kažkiek nusivylė, siūlau pasitikėti mumis. Mes tikrai norime užtikrinti visavertį lygiateisiškumą visiems, ir darome, ką galime. Šitas žingsnis yra žingsnis į priekį, ne atgal, ne vietoje, o į priekį. Estija priėmė įstatymą 2014 metais, įsigaliojo tik po dviejų metų. Sakytum net dviejų metų prireikė, kad dalykai įvyktų, o Lietuva nuo Estijos atsilieka aštuoneriais metais. Košmaras kažkoks“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Praskleidė užkulisius

Laisvės partijos pirmininkė norėtų, kad konservatoriai šioje situacijoje irgi suprastų, kad reikia daryti sprendimus.

„Ir kad mes, balsuodami už šitą projektą, kaip Laisvės frakcija, kuri norėjo pačio ambincingiausio reguliavimo, mes, taip liūdnai pajuokausiu, nusipjauname rankas, nusipjauname kojas, ir nusileidžiame labai daug ko. Labai prašome visų įvertinti tai, ir vis tiek palaikyti tą projektą kuo didesne dauguma. Juolab, kad tai koalicijos projektas“, – sakė A. Armonaitė.

Paklausta apie paramos telkimą opozicijoje, partijos pirmininkė pasakojo, kad pradžioje buvo du projektai.

„Aš tik galiu truputį praverti tų užkulisių, kurie buvo iki šiol. Buvo du projektai – liberalus, visavertis Partnerystės įstatymas, ir su pavardėmis, ir su civiline metrikacija, ir su kitais svarbiais dalykais. Tada iš visų tų pokalbių, kada aiškėjo, ko Seimo nariai, išrinkti šią kadenciją, negali, už ką balsuoti, ryškėjo tada antras – konservatyvus projektas. (Nulėmė) brutali matematika, kaip pasakė mūsų frakcijos seniūnas vakar, kada suskaičiuoji, kiek ir už ką yra balsų, supranti, kad antras deja turi daugiau palaikymo. Opozicijoje yra lygiai taip pat“, – pasakojo A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkės žiniomis, teikėjai dar pristatys teikiamus siūlymus.

„ Čia niekas niekur neskubės. Rytoj ar poryt nebus teikiamas tas projektas, galės visi susipažinti. Tik tame argumente, kad „su niekuo nesusipažinome“, aš irgi matau veidmainystės, nes trisdešimt metų šnekame, valdžioje buvo partijos, kurios tą turėjo savo programose, nieko nepadaryta. Aišku, dabar kritikuoti irgi bus lengva. Mes turime irgi daug kritinių pastabų, bet kažkaip visa tai atidėkime į šoną, ir susitelkime, kad padarytume bent vieną mažą žingsnelį, ir jau bus truputėlį šviesiau“, – sakė A. Armonaitė.

Kartu ji veidmainyste vadina dabar dar kartais kur nors nuskambančius pasiūlymus dėl kompromisų.

„Yra padaryti milžiniško konservatyvūs kompromisai, ir ko gero pats konservatyviausias variantas yra teikiamas. (…) Vis tik ne akcinių bendrovių problemas sprendžiame. Tas problemas sprendžia akcinių bendrovių įstatymai, (…) čia kalbame apie artimųjų reguliavimą, ir tam tikrus simbolinius dalykus“, – teigė A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė ir Prezidentūros prašo įvertinti kompromiso mastą.

„Aš suprantu, kad galbūt prezidento komandai reikės laiko susipažinti su projektu. Tikrai prašau Prezidentūros įvertinti kompromiso mastą, kuris yra padarytas. Jis yra milžiniškas. Toliau kompromisui vietos jau net ir nėra. Labai svarbus bus Prezidentūros palaikymas – labai labai“, – sakė A. Armonaitė.

Sako, kad tai šios dienos problema

Partijos pirmininkė atsakė ir į kritiką, esą laisviečiai užsiima ne šios dienos problemomis.

„Aš manau, kad žmogaus teisių klausimai yra absoliučiai šios dienos problemos. Nes, kada, pavyzdžiui, yra investicinei aplinkai didelis iššūkis geopolitine prasme – įrodyti investuotojams, kad čia yra saugu, stabilu, kad čia yra energetinė nepriklausomybė, gauni klausimų ir apie tai, „o kaip čia jausis žmonės, kurie yra kitokios seksualinės orientacijos?“. Net ir čia yra svarbi tema“, – aiškino A. Armonaitė.

Ji kviestų politologus, vertinančius jų partijos žingsnius, žiūrėti plačiau.

„Ministerijos, darome daug ir apie Ukrainos atstatymą planuojame, kaip Lietuvos verslas ir valstybė galėtų prisidėti, ir paramą renkame, ir stengiamės padėti verslui likti konkurencingam šitoje nestabilioje situacijoje. Bet žmogaus teisių klausimai yra viena iš svarbesnių detalių bendrai, kaip valstybė gyvena, kaip ji žiūri į savo piliečius. Ir čia aktualu ne tik homoseksualiam asmeniui arba heteroseksualiai porai, kuri nori įteisinti partnerystę, tai yra svarbu bendram mikroklimatui šalyje, kuris svarbus ir ekonomikai“, – sakė A. Armonaitė.

Skirtumai nuo pirminio varianto

Kaip jau skelbta, nepavykus pirmajam bandymui į Seimą po pertraukos sugrįžta siūlymai dėl partnerių santykių sureguliavimo. Akivaizdu, kad juose nemažai kompromisų, tačiau neaišku, ar tiek užteks daugumai Seime užsitikrinti.

Pirmasis dalykas, kuris krenta į akis, – formalus, kad įstatymo projektas vadinasi nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos. Daugiau konkretūs dalykai, jį skiriantys nuo pirmojo bandymo, yra susiję tarkime su tokių santykių registravimo forma.

Rengėjai nusileido, ir siūlo leisti civilinę sąjungą registruoti nebe Civilinės metrikacijos biure, kas anksčiau kėlė daliai parlamentarų didelį nepasitenkinimą, bet pas notarą. Taip pat nebelieka galimybės asmenims rinktis vienas kito pavardę.

Nėra jokių pasikeitimų dėl tėvystės arba įvaikinimo dalykų, kaip ir anksčiau partnerystė, taip ir dabar civilinė sąjunga šių klausimų neapibrėžia. „Delfi“ gauta lentelė parodo esminius skirtumus nuo pirminio varianto, kuriuo buvo nesėkmingai bandoma įteisinti partnerystę.

civilinė sąjunga
Foto: Asmeninio archyvo

Lentelėje esantis stulpelis dėl partnerystės atspindi Laisvės partijos pasiūlymus, bet jiems patvirtinti šiuo metu nėra politinės valios. Numatoma, kad, jeigu įstatymui pritartų Seimas, ir jį pasirašytų prezidentas, tai jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

Plačiau susipažinti su siūlymais galima čia.