„Mes negalime pakeisti istorinių faktų, kad profesorius Vytautas Landsbergis buvo pirmasis atkurtos valstybės vadovas, ir jo statusas turėtų būti deramai įvertintas. Ir tai, kad kai kurie kolegos turi kažkokią asmeninę kovą su profesoriumi Landsbergiu, man dėl to labai gaila“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai V. Landsbergis buvo valstybės vadovas, šalyje dar negaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl, pažymi ji, dabar jo statusas turėtų būti deramai įvertintas.
„Galima turėti įvairią nuomonę apie konkretų žmogų, bet vis dėlto apie žmogaus vaidmenį tam tikru istoriniu tarpsniu kažkokių kitų, alternatyvių nuomonių aš negirdėjau. Ir tas priekaištas, kad jis nebuvo prezidentas, tai tuo metu nebuvo dabar galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Bet kad jis buvo aukščiausias valstybės pareigūnas, tai, man atrodo, yra akivaizdu bet kam, kas žiūri į situaciją atviromis akimis. Tai, mano supratimu, čia yra kažkoks moralinės kovos klausimas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Savo ruožtu Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą jau svarstė dar prieš pateikiant projektą Seime. Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Seimo teisininkai tuomet skelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.
Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, birželio mėnesį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
Klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas ir praėjusios kadencijos metu.
