Ankstų antradienio rytą pranešta, kad daugiau kaip 260 Ukrainos pajėgų pulko „Azov“ karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus, buvo evakuoti ir išvežti į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.
„Locked N’ Loaded“ antradienį vertina, kad tai, ką taktine prasme Mariupolyje padarė gynėjai, yra karinis šedevras.
„Ne, tai ne stebuklas. Nes stebuklai atsiranda iš niekur, netyčia, pirštu mostelėjus kažkam iš aukščiau kaip pagalba silpnesniajam. Šitą karinį šedevrą Mariupolio gynėjai sukūrė patys“, – teigia jie.
Pasak karo ekspertų, nepaisant strateginių ir operacinių klaidų neuždengiant Krymo „butelio kakliuko“, ukrainiečių vadovybė gerokai sumaniau nei prie Chersono, kuris turėjo neišnaudotą privalumą – Dniepro upę, sugebėjo reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Aukštesnei vadovybei, ekspertų vertinimu, pavyko panaudoti manevrinius vienetus ir stabdyti okupantų veržimąsi link Mariupolio ir ten, kur pasiekdavo ukrainiečių artilerija ar kitos ugnies sistemos, smūgiuoti link Mariupolio judantiems Rusijos kariuomenės vienetams. Jie pabrėžia, kad taip pat kurį laiką veikė aprūpinimo „tiltas“ – taip buvo sudarytos sąlygos Mariupolio gynėjams perorientuoti savo gynybą ir ginti miestą 360 laipsnių kampu.
„Ukrainiečiai nėjo tradiciniu keliu – gynyba įtvirtintuose rajonuose, bet pasirinko manevrinę taktiką. Gynybą keitė kontratakos, nuostabus targetingas, tiksli artilerijos, minosvaidžių ugnis neleido orkams ilgai perimti iniciatyvos. Jie priekin judėjo tik per savų karių lavonų kalnus, agresoriaus nuostoliai prie Mariupolio – milžiniški“, – teigia jie.
Anot ekspertų, dronai buvo išnaudoti tiesiog juvelyriškai: „Artilerijos ugnies koregavimas, pėstininkų „akys“ kontaktuojant su priešu gatvės mūšiuose, mūšio lauko įvertinimas realiuoju laiku, informacinės ir psichologinės operacijos – visa tai ukrainiečiai darė dronų pagalba“.
Operacine prasme Mariupolio gynyba, „Locked N’ Loaded“ vertinimu, leido atitraukti rusų pajėgas ir laimėti laiko, kuris buvo panaudotas sutvirtinant gynybą Huliajpolės – Marijinkos ruože.
Tai, anot jų, buvo 50 procentų sėkmės mūšyje dėl Donbaso. Kiti 50 proc. – gera gynyba prie Iziumo, ir operacinė sėkmė prie Charkivo.
„Svarbu pasakyti, kad operacinės reikšmės Mariupolis beveik nebeturėjo tada, kai susidūrimai prasidėjo „AzovStal“ viduje: jau tada okupantai kontroliavo kelią iš Donbaso į Krymą, ėmė permetinėti pajėgas į kitus sektorius, be to, aplink „AzovStal“ taktine prasme turėjo iniciatyvą savo rankose – persvarą ugnimi ir manevru.
„Tačiau jau tada Mariupolio gynėjai buvo įvykdę savo užduotį ir nugalėję. Tad dabar orkų bandymai pastaruosius įvykius pateikti kaip didžiulę pergalę, kai kas net tai vadina didžiausia Rusijos karine pergale modernios Rusijos istorijoje, yra bejėgiškumo ženklas“, – teigia jie.
Strategine prasme Mariupolio gynyba, anot jų, turėjo tokią reikšmę, kad net praradus karinę operacinę ir taktinę svarbą, Mariupolis buvo vienas iš aktualiausių pasaulio lyderių darbotvarkės klausimų.
„Ukrainos laimėjimas Eurovizijoje, dėmesio atkreipimas į Mariupolį ir net orkų masteliais nesveika agresoriaus reakcija – nuo retorikos iki užrašų ant „AzovStal“ krentančių bombų, tik patvirtina šį faktą. Didžiuokimės, kad gyvename laikais, kai pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo didvyrišką Mariupolio gynėjų kovą. Mordoras dar spjaudosi ugnimi, bet jo galas neišvengiamas“, – teigia jie.
Vertindami padėtį fronte ekspertai rašo, kad Charkivo sektoriuje ukrainiečiai toliau stumiasi į šiaurę link sienos su Rusija. Okupantai bando kontratakuoti ties prie sienos esančia Ternova, tačiau nesėkmingai.
„Visi turbūt matėme, kaip teritorinės gynybos pajėgos pozuoja prie sieną žyminčio stulpo. Taip, išmušant orkus iš pozicijų Charkivo šiaurės ir šiaurės rytuose didelį vaidmenį suvaidino teritorinės gynybos batalionai. Tačiau nereiktų daryti prielaidų, kad jie vieni ir išlaisvino šias teritorijas“, – atkreipia dėmesį karybos žinovai.
Ši operacija, pasak jų, yra puikus vadovybės sumanymo išpildymas, kurį kūnu pavertė bendri teritorinės gynybos, nacionalinės gvardijos, reguliarių pajėgų – tankistų, artileristų, ir specialiųjų pajėgų veiksmai.
Karybos žinovų teigimu, be kurios nors grandies šis sumanymas būtų įgyvendintas sunkiau, arba išvis nebūtų. Ši operacija, anot jų, ne tik įrodo kiekvienos šios Ukrainos pajėgų dalies svarbą, bet ir būtinybę mokytis veikti kartu.
„Pamokėlė ir mums“, – rašo ekspertai.
Nepavyksta stabilizuoti flango
Iziumo sektoriuje ir toliau vyksta mūšis prie Dovhenkės. Nepaisant aršaus puolimo ir bandymo įsitvirtinti, rusams rytinio flango stabilizuoti bei sustiprinti nepavyksta, ukrainiečiai toliau kontratakuoja.
Maža to, pasak jų, ukrainiečiai artilerijos ugnimi Iziumo mieste sunaikino didelį okupantų amunicijos sandėlį.
Rytiniame Limano flange agresorius toliau laižosi žaizdas po pralaimėjimų bandant persikelti per Doneco upę.
„Neatmestina, kad po šios nesėkmės orkai bandys keisti atakos kryptį ir iš rytų apeiti Limaną. Puolimas vakariniame flange tęsiasi, tačiau jo tempas sumažėjo. Pačio Limano miesto puolimas vangus, rezultatų nedavė“, – teigia jie.
Po pirmų bandymų pulti Severodonecką agresorius pristabdė atakas, tačiau toliau puola pietines miesto prieigas – Borivskę.
Tikėtina, šiauriniame ir šiaurės rytiniame ruožuose rusai tradiciškai vykdydami „žvalgybą mūšiu“ bandė identifikuoti ukrainiečių pozicijas kontaktinėje linijoje.
„Turbūt po dienos kitos matysime orkų puolimą tuose ruožuose, kuriuose jie tikėsis sėkmės“, – svarsto jie.
„Locked N’ Loaded“ teigimu, pasirodė pranešimai apie tai, kad ukrainiečiai sunaikino geležinkelio tiltą. Anot jų, tai gali būti tiltas per Doneco upę į vakarus nuo Rubižnės – Severodonecko.
Pasak ekspertų, tikėtina, taip ukrainiečiai užkirto kelią rusams persikelti per Doneco upę, kur norėta naikinti kitoje upės pusėje esančias ukrainiečių netiesioginės ugnies sistemas (artilerijos, minosvaidžių), kuriomis atakuojama Rubižnė, taip pat – pulti į pietus Lisičiansko link.
Ekspertų teigimu, agresorius ir toliau nesėkmingai bando sutvirtinti placdarmą į šiaurę nuo Popasnos, tuo pačiu artilerija atakuoja Bakhmuto miestą.
Centre ukrainiečiai toliau neleidžia rusams įsitvirtinti ant kelio Doneckas – Konstantinyvka. Rusai priversti atsitraukti nuo Sukha Balkos.
Zaporožėje ukrainiečiai ir toliau atmušinėja okupantų atakas Marijinkos ruože, Huliajpolėje ir Vuhledare orkų puolimas bent kol kas išsikvėpė.
Pietų kryptyje, pasak ekspertų, rusai raketomis atakavo Odesą ir jos apylinkes, o ukrainiečiai skolingi neliko.
„Sėkmingai atakuoti orkų V2 (vadovavimo ir valdymo) elementai, aprūpinimo taškai, perkėlos per vandens kliūtis ir gynybinės pozicijos. Svarbu pažymėti, kad darbavosi ne tik ukrainiečių artilerija, bet ir „per pirmas spec. operacijos dienas sunaikinta“ gynėjų aviacija. Pietų kryptis orkams pamažu tampa viena didele Čornobajivka“, – vertina jie.
Diversantai atakavo pasienio punktą
„Locked N’ Loaded“ rašo, kad kai baigėsi mūšis dėl Kijevo, jie būrė iš kavos tirščių, kad rusai ir toliau artilerijos, aviacijos, raketų smūgiais ir trumpalaikiais tiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, diversinėmis grupėmis, manevriniais vienetais stengsis palaikyti įtampą Ukrainos šiaurėje. Viso to tikslas – nukreipti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir politikų dėmesį bei resursus nuo mūšio dėl Donbaso.
Ekspertai priminė, kad raketų smūgiai niekada nenurimo ir net Jungtinių Tautų vadovo vizitas nesutrukdė okupantams raketomis atakuoti sostinės.
Pasak jų, prieš kurį laiką atsinaujino artileriniai ir minosvaidžių apšaudymai iš Rusijos ir Baltarusijos pusės. Pirmadienį pirmą kartą po mūšio pabaigos rusų diversantai pabandė atakuoti Sumų pasienio punktą. Ataka atmušta, jos tikslas buvo sukelti daug triukšmo.
„Ši tendencija paremia strateginės situacijos vertinimą – orkai nesugeba pasiekti nei strateginių, nei operacinių tikslų, o taktiniai laimėjimai nevirsta tendencija, tai nėra apčiuopiami operaciniai rezultatai, skirtingai nei ukrainiečių prie Charkivo. Jei agresoriaus puolimas bent dalinai vyktų kaip suplanuota, jokių kruvinų „pakazuchų“ jam nereikėtų“, – vertina jie.
