„Ankstesnių naujų narių atveju tai trukdavo net iki metų. Tai tam tikras periodas, kol Švedija ir Suomija taptų visateisėmis NATO narėmis, praeitų",– antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Pasak Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės, pati dokumentų pateikimo data nėra itin svarbus klausimas.
„Kokiu momentu tai bus įforminta, turbūt tai nėra labai svarbu. Ar tai bus iki Madrido susitikimo ar Madrido susitikimo metu. Tikimės, kad tai bus galima padaryti. Nepaisant kai kurių šalių narių lyg ir išreikštų abejonių“,– sakė ji.
Tačiau prezidento patarėja įsitikinusi, kad su dvejones išsakiusia Turkija bus įmanoma susitarti. Ji akcentavo, kad vienintelė viešai įvardinta priežastis, kodėl Turkija išsakė abejones dėl šių Skandinavijos šalių prisijungimo prie Aljanso, yra šių šalių požiūris į kurdų pabėgėlius.
„Turkija mano, kad Suomija ir Švedija suteikia prieglobstį kurdų kovotojams. Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę“,– aiškino ji.
Prezidento patarėjos teigimu, nepaisant Turkijos pareiškimų, kad šios dvi šalys „tapo daugybės teroristinių organizacijų namais“, dialogas tarp valstybių Vyriausybių vyksta.
„Matyt, tam tikras sutarimas tarp trijų šitų šalių turės būti surastas. Kaip suprantu, Suomija ir Švedija dabar intensyviai kalbasi su turkais. Matyt, bus prieita iki tam tikro pareiškimo, kokias parametrais jie vadovausis žiūrėdami į kurdų partijas“,– tvirtino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį patvirtino Turkijos nepritarimą Suomijos ir Švedijos narystei NATO ir dar kartą apkaltino jas nesugebėjimu užimti aiškios pozicijos prieš terorizmą.
Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.
Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.
Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.
