Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje.
„Vengrijos blokavimas nuviliantis yra. Pokalbiai toliau tęsiasi, kiek žinau, Europos Sąjungos institucijų vadovai įdėjo nemažai pastangų įtikinėdami Vengrijos vyriausybę sutikti su šiuo paketu, įskaitant naftą“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjos, Vengrijos Vyriausybei argumentuojant, kad persiorientavimas nuo rusiškos naftos jiems „labai brangiai kainuotų“ ir tam būtinos ilgos struktūrinės reformos, situacijoje „galimos kelios išeitys“.
„Turbūt, blogiausia išeitis būtų, jei nafta būtų išimta iš šio sankcijų paketo, nes pakete yra ne tik nafta, yra ir kiti dalykai – bankai, asmenų užkardymas, tam tikro turto, operacijų stabdymas. Kitas variantas būtų suteikti Vengrijai pereinamąjį laikotarpį įgyvendinti šitą diversifikaciją ir leisti palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, taip, kaip panašiai galvojama daryti su kitomis šalimis, kurios yra itin priklausomos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Anot jos, be naftos embargo sankcijos „bus daug silpnesnės, nei galėtų būti“, o ES ir toliau netiesiogiai finansuotų karą Ukrainoje, „kas mums visiškai nepriimtina“.
„Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai“, – sakė ji.
Sankcijos Rusijos naftai patektų į šeštąjį ES sankcijų paketą Maskvai, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.