„Jeigu jis jau norėtų totalinio karo, tada turėtų skelbti karo padėtį ir vykdyti visuotinę mobilizaciją. Jam, viena vertus, tai yra labai nepalanku, nes jis įrodo, kad reguliari kariuomenė, kuri buvo iš esmės pasirengusi kautis, – nepajėgi nugalėti Ukrainos. Mes jau tą matome. Aišku, jie kažkiek prasiplėtė, kontroliuoja didesnę dalį, naikina Ukrainos miestus, civilinę infrastruktūrą, žudo gyventojus, bet bent jau vidutinis Rusijos projektuotas scenarijus nepavyko“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė L. Kasčiūnas.
Būtent dėl to, kaip teigė jis, Rusija gali galvoti apie visuotinę mobilizaciją.
„Bet kai kalbame apie mobilizaciją, nepamirškime, kad į karą ateinant iš rezervo nebūtinai esi pajėgus ir profesionalus pakelti kariuomenę į kitą lygį. Taip, bus daug mėsos, bet ukrainiečiai rodo, kad jie sugeba tokiomis sąlygomis duoti atkirtį“, – pridūrė jis.
Anot L. Kasčiūno, mobilizacija nebūtinai leistų Rusijai pasiekti proveržį kare.
„Dabar yra tikrai sunkios dienos Putinui. Dėl to aš sutinku, kad jis gali rinktis ilgalaikio karo scenarijų. Jis bandys alinti ukrainiečius būtent tokiu būdu, <…> bet nepamirškime, kad sankcijos, kurios, tikiu, bus priimtos ir dėl naftos embargo, bus labai žiauriai naikinančios Rusijos politinę sistemą ir ekonomiką“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Paklaustas, kaip reikėtų reaguoti į papildomos sausumos ir oro gynybos pajėgas prie Lietuvos ir Latvijos sienų iš Baltarusijos pusės, L. Kasčiūnas teigė, kad nereikėtų to laikyti grėsme.
„Šį kartą mes turėjome unikalią galimybę stebėti, kaip amerikiečių žvalgyba rodė aiškius indikatorius, kas turi „užsidegti“, kad prasidėtų karinė invazija: kiek turėjo susiformuoti logistikos grandinių, atsirasti ligoninės, kraujo atsargos… Tam, kad galėtume kalbėti apie invaziją, neužtenka kažkokių pratybų padaryti, nes tu nebūsi pasiruošęs – jau kitą dieną tau reikės atsargų, logistikos grandinių, kurių neturi ir pan. Viso to nėra, taip kad būkime ramūs. Čia kažkoks raumenukų pademonstravimas“, – kalbėjo Seimo narys.
„Baltarusija viena nepajėgi nieko karine prasme. Ji niekada per daug į kariuomenę neinvestavo, investavo į vidaus reikalų sistemą, kad išlaikytų viduje kontrolę. Vieni jie nieko negali padaryti, o Rusija dabar tiek įklimpusi Ukrainoje, kad kariauti antrą karą prieš NATO valstybes būtų visiška savižudybė arba visiškas išprotėjimas“, – teigė jis.
Prognozuoja ilgą karą
Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus laidoje teigė, kad kare yra milžiniška dalis įvykių, kurių mes nematome, dėl to, pasak jo, sudėtinga prognozuoti, kaip toliau klostysis situacija.
„Dabar tik aišku, kad Rusija nori apsikasti Donbase, kuriam laikui – neaišku, kad nori eiti per pietus į šiaurę tolyn – taip, kokiu greičiu – sudėtinga pasakyti. Ir žinome visus kitus bendrus aspektus, kurie vyksta tarptautinėje, ekonominėje politikoje“, – vardijo M. Laurinkus.
„Prognozuoti nėra taip paprasta, tiktai jau aišku, kad pirmą karo fazę Rusija pralaimėjo. Jie susifokusavo į rytinę dalį, iš jos daro karinę politiką ir konkrečiai planuoja ką daryti. Aš pritarčiau JAV nacionalinės žvalgybos direktorei, kad tai užsitęs. Jau ne kelių mėnesių, tai gali būti netgi metų klausimas. Čia yra gana didelė problema“, – kalbėjo jis.
M. Laurinkus teigė, kad nors Rusija bando įsitvirtinti Donbase, kol kas jai to padaryti nepavyksta.
„Nepavyksta ir kažin, ar pavyks, bet visas dėmesys yra ten. Jie tikisi, kad dujų poreikis Europoje bus augantis, Europos valstybės pradės ieškoti savarankiškų kelių, energetinių išteklių ir t. t. Ar taip įvyks, kitas klausimas. Kiek aš žinau, remiantis ir JAV žvalgybos prognoze, ten yra toks įdomus pasažas apie tai, kad Putinas lygtai planuoja strateginės ginkluotės mokymus. Tai, kitaip sakant, kas yra branduolinio ginklo nešėjai. Tai yra povandeniniai laivai, ant žemės raketos ir kosmose. Čia tokia gąsdinimo priemonė, jie pradeda anonsuoti ją, tai irgi sukels bangas pasaulyje“, – sakė buvęs VSD vadovas.
Dėl NATO plėtros – aiškūs Rusijos veiksmai
Suomijai ir Švedijai kalbant apie ketinimus prisijungti prie NATO, pasak M. Laurinkaus, Rusijos veiksmai bus labai aiškūs.
„Ką konkrečiai darys Rusija, aš tuo net neabejoju, – dės visas pastangas surasti valstybę, kuri blokuotų. Čia yra faktas. Rusijos diplomatinis pasaulis nersis iš kailio. Jie galvoja, kad gali rasti [tokią valstybę]“, – teigė M. Laurinkus.
„Bandys tikrai, bet ar pavyks, sunku pasakyti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
M. Laurinkus taip pat pakomentavo ką reiškia Rusijos grasinimai, kad Baltijos jūros nebranduolinis statusas plečiantis NATO virstų branduoliniu: „Tai reiškia branduolinio ginklo nešėjų gali atsirasti žymiai daugiau negu yra. Gali būti laivuose, „Iskander“, įvairaus tipo.“
Tuo metu L. Kasčiūnas teigė, kad Suomijos sprendimas yra labai svarbus politinis lūžis.
„Rusija, kai ji deklaruodavo, kad nori turėti veto teisę dėl NATO plėtros, gauna per nagus, nes gauna narystę vienos iš savo kaimynių. Manau, kad tik klausimas dėl švedų. Visada buvo tokia formulė, kad jei viena įstoja, kita irgi eis paskui“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Anot jo, tai ypač svarbu ir Lietuvai: didėtų mūsų apginamumas, strateginis gylys padėtų ginantis.
„Reikia dar platesniame kontekste matyti, ko mes dabar siekiame NATO viršūnių susitikime. Be to, kad turime istorinius švedų ir suomių sprendimus, norime, kad eitume prie priešakinės gynybos modelio įgyvendinimo, kad jau ant linijos NATO būtų pajėgus kautis su priešu. Jeigu dabar yra atgrasymas per nubaudimą, tai norime, kad būtų atgrasymas per paneigimą bet kokios galimybės ateiti į mūsų regioną. Norime, kad bataliono dydžio NATO pajėgumai paaugtų iki brigados, kad NATO oro policijos misija transformuotųsi į oro gynybą, kad turėtume technikos tiek, kad galėtume priimti diviziją, kai reikėtų pagalbos“, – vardijo L. Kasčiūnas.
„Sakyčiau, kad po suomių, švedų narystės, jeigu tai įvyks, ir po to, jeigu mes sukursime tai, ką pasakiau, Kaliningrado problema tampa ne tiek mūsų, kiek Rusijos“, – laidoje „Iš esmės“ teigė jis.
