„Jame kalbama apie paveldėjimo sutvarkymą, apie informacijos gavimą apie sergantį savo artimąjį. Taip pat kalbama apie tai, kad būtų galima nustatyti buvus faktinę partnerystę – jei žmonės net ir neužregistruoja savo civilinės sąjungos, jie galės ją įrodinėti. Šiuo atveju, ypač silpnesnė poros pusė, apsaugoti savo turtinius ir kitokius interesus“, – Delfi TV sakė J. Juškaite.
Taigi, pasak jos, projekte yra gerų aspektų, kurie yra labai laukti.
„Turbūt akis bado ir tai, kad tiek šiame įstatyme, tiek ir ankstesniame, praėjusių metų gegužę teiktame įstatyme, panašu, kad nebus kalbama apie vaikus, augančius tos pačios lyties šeimose, – kad politikai yra nusprendę užmerkti akis ir vis dėlto neužtikrinti geriausių šių vaikų interesų, ir kad ir toliau vienas iš svarbiausių jo gyvenime esančių suaugusiųjų neturės jokių pareigų šio vaiko atžvilgiu“ elementariai net negalės nuvežti vaiko į ligoninę ar priimamąjį, jei kas atsitiko“, – paaiškino Žmogaus teisių centro vadovė.
J. Juškaitė dar vienu šio projekto trūkumu įvardijo ir faktą, kad partneriai negalėtų pasiimti vienas kito pavardės bei tai, kad civilinę sąjungą pora turėtų registruoti pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure.
„Panašu, kad taip pat keisis ir civilinės sąjungos apibrėžimas, šalinant bet kokias emocinio santykio, artimumo ir kitas aliuzijas į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris labai aiškiai išaiškino konstitucinės šeimos sąvoką“, – pastebėjo ji.
Centro direktorė įvertino ir projektą teikiančių politikų argumentą, kad tai yra bent jau mažas žingsnelis į priekį.
„Atgal mes neturime kur žengti, nes tiesiog nieko nėra. Dabar ši visuomenės dalis, kuri, beje, yra labai ženkli – Lietuvoje daugiau nei pusė milijono žmonių, vyresnių nei 24 metų, niekada nėra sudarę santuokos. Vadinasi, potencialiai jiems šis įstatymas yra aktualus. Tos pačios lyties poros apskritai nėra apsaugotos, tai žengti atgal nėra kur“, – akcentavo J. Juškaitė.
Jos teigimu, projektas yra bazinis.
„Netgi galbūt pasakyčiau, kad mūsų laukia tiesos akimirka – ar tie politikai, kurie kalbėjo apie tai, kad nedėkite į įstatymą šeimos sąvokos, apibrėžimo ar kažkokios aliuzijos į KT nutarimus ir mes tada palaikysime įstatymą, nes suprantame, kad egzistuoja racionalios, žemiškos problemos, su kuriomis šie žmonės susiduria, kalbėjo tam, kad temptų gumą, (…) ar vis dėlto jie tokį visiškai bazinį, apkarpytą įstatymą palaikys ir tesės savo žodį. Čia turbūt, man atrodo, didžiausia intriga ir pamatymas, kas yra kas“, – sakė Žmogaus teisių centro direktorė.
J. Juškaitė atkreipė dėmesį, kad panašius į išvardintus argumentus buvo išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidentas yra ne kartą įvardijęs, kad tai turi būti sureguliuota, konkrečiai neidamas į detales ir konkrečiai nekalbėdamas apie tai, kas turi arba neturi būti įstatyme, tačiau aiškiai pasakydamas, kad neturi būti aliuzijų į šeimos sąvoką ar konstitucinį šeimos apibrėžimą. Bandant, sakyčiau, tam tikra prasme toliau diktuoti arba bandyti diktuoti visuomenei savo supratimą, kas yra šeima“, – pastebėjo pašnekovė.
Tad, anot jos, šio projekto eiga Seime bus anksčiau kritikavusių Partnerystės projektą ir prašiusių įvairių kompromisų jam tiesos akimirka.
„Tiesos akimirka, vis dėlto, laukia ir valdančiosios daugumos, ar yra pasiryžimas, noras ir nusiteikimas pagaliau bent jau dalinai kažkokiu būdu išspręsti šį klausimą, ir nuraminti visuomenę“, – sakė J. Juškaite.
Jos vertinimu, sunku tiksliai pasakyti, kodėl politikai nusprendė įstatymą pervadinti – iš Partnerystės jis virto Civilinės sąjungos įstatymu, tačiau J. Juškaitė akcentavo, kad svarbiausia čia yra įstatymo turinys, o ne pavadinimas.
„Man, šiuo atveju, galbūt svarbiau tai, kad Europoje paplitęs tiek vienas, tiek kitas terminas. (…) Iš tikrųjų, gerokai svarbiau yra, kas vieno ar kito įstatymo turinyje – kokios teisės ir pareigos įrašytos, o ne pats pavadinimas. Galbūt politikai tikisi kažkokio visuomenės nusiraminimo, galbūt civilinė sąjunga aiškiau parodo, kad tai nėra susiję su bažnytine santuoka arba santuoka apskritai“, – sakė Žmogaus teisių centro vadovė.
Plačiau apie naująjį Civilinės sąjungos įstatymą skaitykite čia.
