Ukrainos gatvės nukabintos dingusių žmonių nuotraukomis. 29 metų Vlado mama apie savo sūnų nieko negirdėjo jau daugiau nei 2 mėnesius.
„Labai sunku, jeigu turėčiau bent kokios nors informacijos, kas jam nutiko. Niekada gyvenime negalvojau, kad reikės svarstyti – ar mano sūnus gyvas, ar miręs“, – kalbėjo Tatjana.
Žudynės, tokios, kaip buvo įvykdytos Bučoje – tik viena medalio pusė. Kita – trėmimai.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova skelbia, kad iš Rusijos okupuotų šalies teritorijų žmonės vežami į filtravimo stovyklas. Ten iš jų atimami turimi daiktai, žmonės fotografuojami, paimami pirštų atspaudai.
Tada žmonės – tardomi. Tie, kurie rusų filtro nepraeina – pasirodo įtartini, išvežami į Rusiją per jėgą.
„Taigi, žmonės buvo išvežti – jų jau 1 850 000 tokių žmonių, mūsų piliečių, gal net daugiau. Ir daugiau nei 200 tūkst. vaikų, kurie buvo ištremti į Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakė L. Denisova.
Pranešama, kad 2 tūkstančiai ištremtų ukrainiečių vaikų – be tėvų. Jie atiduodami įvaikinti.
„Rusijoje yra leidžiami specialūs įstatymai. Todėl, kad vaikai yra išvežami ir našlaičiai, ir be tėvų. Todėl Rusijoje matome rengiamus įstatymų projektus, kurie leistų supaprastinai įsivaikinti“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar balandžio mėnesio pradžioje sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos Federacijos teritoriją.
Dabar tai patvinta ir JAV Pentagonas.
„Negaliu pasakyti, kiek stovyklų ir kaip jos atrodo. Nežinau, ar turime tokių detalių, bet turime požymių, kad ukrainiečiai prieš jų valia yra vežami į Rusiją“, – kalbėjo Pentagono atstovas spauda John Kirby.
Pentagonas Rusijos veiksmus pavadino nesąžiningais ir teigė, kad yra daugybė įrodymų apie rusų žiaurumą.
Kas toliau vyksta su šiais žmonėmis, nepasidalino ir Ukrainos Žmogaus teisių komisarė.
Naujienų agentūra UNIAN praneša, kad Rusijoje įsteigta apie 70 ukrainiečiams skirtų stovyklų.
Taip pat skelbiama, kad tremtiniai apgyvendinami atokiausiuose Rusijos kampeliuose, įskaitant Sibirą, Kaukazą, poliarinį ratą ir Tolimuosius rytus.
„Suprantu, kad yra turima pakankamai daug tikslių duomenų. Ir kur išvežta, kokie tai žmonės, yra pakankamai neblogi sąrašai“, – sakė konservatorė P. Kuzmickienė.
Užsienio reikalų ministerija (URM) sako, kad už trėmimus atsakingi yra kandidatai į sankcijų sąrašus.
„Be jokios abejonės. Bet tam reikia surinkti įrodymus, kad būtų įtraukiami. Tas gali būti padaroma įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir bendradarbiavimą su partneriais. Kad ir ta pačia Ukraina, kuri gana neblogai mato, kas tas veikas atlieka“, – LNK sakė užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.
Istorikas Norbertas Černiauskas pabrėžia, kad apie trėmimus reikia kalbėti daugiau, nes juos užgožia kiti karo nusikaltimai.
„Į galvą ateina tokia asociacija su totalitarine praktika, praktikomis, kurias vykdė XX amžiaus viduryje du totalitariniai režimai“, – sakė istorikas.
Anot istoriko, iš Rytų Europos kruvinų deportacijų žinoma, kad tremtys palieka ne tik fizines, bet ir tapatybės traumas.
„Šitos problemos taip lengvai neišsisprendžia, šios problemos lieka visam gyvenimui“, – sakė istorikas N. Černiauskas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
