„Putinas, matyt, ir savo baisiausiuose košmaruose negalėjo įsivaizduoti, kad siekdamas atstumti, kaip jis teigė, NATO iki 1997 metų sienų, papildomai įgyja 1300 kilometrų sienos su NATO, jei tas procesas greitai, sklandžiai ir sėkmingai baigsis“, – LNK sakė A. Valionis.
Šis procesas, anot jo, „galutinai Rusiją pastato į vietą ilgiems metams“.
Buvęs ministras svarstė, kad Suomija ilgą laiką netapo NATO nare, nes turėjo skausmingos patirties Žiemos kare.
„Jie nenorėjo antrą sykį to kartoti. Suomijos finlandizacija davė tam tikrų rezultatų, neutralitetas buvo išsaugotas, ekonomika irgi“, – priminė A. Valionis.
Jo manymu, Suomija visgi suprato, kad ne balansavimas, o NATO narystė gali atgrasyti neprognozuojamą kaimyną.
„Tikslas – ne nugalėti, o atgrasyti pirmiausia“, – akcentavo pašnekovas.
A. Valionis atkreipė dėmesį į jau ne kartą aptartą Suvalkų koridorius, kuris, pasak jo, tampa nebe toks jautrus.
„Visa Skandinavija, Baltijos jūra beveik (...) tampa NATO valstybių teritorija, o Gotlando sala, galima sakyti, prie pat Lietuvos, Latvijos sienų, yra nepaskandinamas lėktuvnešis. Mes galime įsivaizduoti: jei dabar yra apginimo planai, kurie sudėtingi, kelia visą laiką abejonių apie mūsų valstybių apginamumą, tai jie bus perrašyti, įtraukiant apsiginimo ir pagalbos galimybės, kurios karo atveju ateitų žymiai greičiau“, – pabrėžė buvęs užsienio ministras.
Be to, anot jo, flangas, kuriame yra ir Baltijos šalys, stipriai padidėja, o tai reiškia ir geresnes derybines galimybes.
„Matyt, konvencinių ginklų konceptas, kuris bus realizuojamas kažkuriuo metu, kai baigsis visi baisūs karai, kurie vyksta Ukrainoje, bus žymiai naudingesnis mums“, – sakė A. Valionis.
Jo teigimu, Rusijos reakcija neabejotinai bus neigiama.
„Atvirai kalbant, kas dabar labai rimtai žiūri į Rusijos reakciją? Kadangi sankcijų masė pritaikyta ir nebedaug yra, trūksta fantazijos sugalvoti, ką dar pritaikyti, reikia tik sulaukti, kad jos pradėtų veikti. Reikia galų gale rasti sutarimą ES viduje, turiu galvoje diskusiją su Orbanu, dėl naftos galutinio embargo“, – pabrėžė buvęs ministras.
A. Valionis sakė manantis, kad ypatingų veiksmų planų, jei Suomija ir Švedija galutinai nuspręs tapti NATO narėmis, šioms šalims nereikia.
„Jie turėjo specialų susitarimą dėl gynybos su NATO, jie pilnai ginkluoti su NATO ginkluote ir jie visiškai pasiruošę dalyvauti NATO operacijose. Reiškia, lieka teisinės procedūros“, – paaiškino laidos dalyvis.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad laikas, per kurį šios šalys taptų NATO narėmis, priklauso nuo ratifikavimo tempų.
„Mes girdime ne visai rimtus Kroatijos prezidento pasisakymus, kad neva jis nenorįs, blokuosiąs. Tai, aišku, kvailystė ir nieko rimto nebus, bet visgi formali procedūra ratifikuoti jų prisijungimą prie Vašingtono sutarties, yra visų NATO narių parlamentų pareiga, ir tada jau Vašingtonas paskutinis – bent mūsų atveju taip buvo, kai mes ten su džiaugsmu dalyvavome“, – priminė A. Valionis.
„Manyčiau, kad metų pabaigoje arba kitų pradžioje tikrai tai įmanoma“, – pridūrė buvęs užsienio reikalų ministras.
Visą LNK pokalbį su A. Valioniu žiūrėkite čia:
