Šaltojo karo laikų žvalgybų tarnybų ar karinių institucijų veteranai atsargoje, patyrę profesionalai, o taip pat ir mėgėjai bei entuziastai, turintys specifinių žinių, įgūdžių, gebėjimų naudotis laisvai prieinamais, viešais, tačiau platesnėje visuomenėje retai naudojamais įrankiais – visi jie sutelkė dėmesį į jau kelis mėnesius trunkantį karą Ukrainoje.
Analizavimas, vertinimas, atskirų informacijos detalių sujungimas į vieną detalų ir bent kiek aiškesnį paveikslą – tokia kad ir pagalbinė savanoriška veikla yra tik dalis OSINT darbo.
Tai, kad žiniasklaida ar netgi valstybių atstovai gali parodyti vieną ar kitą vaizdą, faktinės informacijos nuotrupą iš dalies yra ir būtent smarkiai besiplečiančios OSINT bendruomenės nuopelnai. Tad kas yra tas OSINT, kaip ji veikia ir kas gali užsiimti tokia veikla?
Kokių įgūdžių ir priemonių reikia?
Gali pasirodyti, kad per pastaruosius kelis mėnesius iš viešųjų pandemijos valdymo specialistų dalis socialinių tinklų nuomonės formuotojų išties persikvalifikavo į tai, ką žiniasklaida mielai vadina karo ekspertais, karybos specialistais, žinovais.
Ne tik tokiais pelnytai ir nebūtinai vadinami buvę ar esami kariškiai, akademikai, sprendimų priėmėjai, bet ir tokie asmenys, kurie, regis, gyvenime nebūtum pagalvojęs, kad kasdien rašys, kalbės apie karą: vertėjai, teisininkai, muzikantai, verslininkai ir kiti dalijasi įžvalgomis, vaizdo įrašais, nuotraukomis. Bet ar tai yra OSINT veikla? Ir taip ir ne.
„Kokybiškai darant analizę, tai gali būt OSINT veikla, jei tikrinami šaltiniai, pavyzdžiui, geolokacija“. OSINT yra karinis terminas, o plačiau žiūrint, tai kiek laisviau interpretuojama, nes tai yra visa informacija, kurią galima surinkti internete ir patvirtinti surenkant įrodymus, nelaužant įstatymų.
Atviri šaltiniai gali būti plati informacija – nuo socialinių medijų įrašų, palydovinių nuotraukų, viešų duomenų bazių, TikToko įrašų – viskas, kas virtualiojoje erdvėje ir gali atskleisti istoriją, viską, ką gali išgūglinti nesulaužęs įstatymų, tai yra atviri šaltiniai“, – teigė Lukas Andriukaitis, kuris yra „Atlantic Council“ OSINT analitikas, Skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotas direktorius.
Jis su komanda ne vienerius metus dirba narpliodamas atvirųjų šaltinių žvalgybos duomenis, ypač taikantis į propagandinius Kremliaus naratyvus, dezinformaciją.
„Atlantic Council“ ir kartu ne vienuose mokymuose dalyvavę garsieji „Bellingcat“ tyrėjai jau sulaukė menkinančių terminų – „sofų ekspertai“, tačiau jų nesibaimina, mat jų tyrimai paremti būtent faktiniais įrodymais, surinktais iš atvirų šaltinių. Kartais ir tokių pakanka, norint įrodyti teiginius.
„Bellingcat“ tyrėjai jau pagarsėjo atskleidę slaptas Rusijos žvalgybų tarnybų operacijas, rusų agentų tapatybes, kitas jautrias detales. OSINT bendruomenėje jie turi puikią reputaciją, o mokymai padeda įgusti lengviau naudotis viešai prieinamais įrankiais, tokiais kaip palydovinė žvalgyba, duomenų bazių analizė, atpažinti vietoves, tikrinti, dar kartą ir jei reikia – trečią kartą tikrinti.
„Įgūdžiai priklauso nuo to, ką seki. Jei bandai sekti uždraustų ginklų, pavyzdžiui, cheminių ginklų ar priešpėstinių minų naudojimą, kurių neturėtų šalys naudoti, tai reikia žinoti, kaip jie ar skeveldros atrodo, įsitikinti, kad vaizdo įrašai nesufotošopinti, kad nufilmuoti toje vietoje – tam ir geolokacijos metodai, tikrinami metaduomenys“, – aiškino analitikas.
Kokie yra tikrieji nuostoliai?
Pavyzdžiui, kai Ukrainos vyriausybė pateikia duomenis apie nukautus priešo karius ar sunaikintą priešininkų techniką, tokius teiginius dėl vienokių ar kitokių priežasčių dažniausiai sunku patikrinti.
O tai būtina daryti, net ir palaikant Ukrainą ar ja pasitikinti – ši šalis, kaip, beje, ir Rusija, kariauja ne tik kinetinį, bet ir informacinį karą, tad priešo nuostoliai gali būti išpučiami, stengiantis palaikyti ar pakelti savo pajėgų bei rėmėjų moralą, užsitikrinti daugiau paramos. Be to, dėl operacinio saugumo, savų dalinių judėjimo, nuostolių informacija dažniau nutylima arba iškraipoma.
Būtent tokiu atveju OSINT bendruomenė suteikia ypač vertingos informacijos. Per pastaruosius kelerius mėnesius „Twitter“ ypač išpopuliarėjo „Oryx“ paskyra – šiuo pseudonimu prisidengęs tinklaraštininkas atlieka juodą, pagarbos, draugiškų pašaipų ir priešiško įsiūčio susilaukiantį darbą.
„Oryx“ reguliariai pateikia tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgų patirtus technikos nuostolius – vizualiai ir geolokacijos priemonėmis patvirtintas netektis.
Rusija bei jos rėmėjai gali neigti, tylėti ar kitaip vertinti „Oryx“ veiklą, tačiau jo surinkti duomenys įrodo, kad ukrainiečiai jau sunaikino per 2 tūkst. įvairios Rusijos karinės technikos, o dar per 1,5 tūkst. buvo apgadinta arba užgrobta. Kiekvienas tankas, šarvuotis, šarvuotas automobilis, orlaivis ar laivas yra identifikuotas, galima patikrinti kur ir kada jis pateko į nuostolių sąrašus.
„Į gerai žinomų analitikų, tokių, kaip „Oryx“ darbą atsižvelgia ir Vakarų žvalgybos“, – neslėpė L. Andriukaitis, o tai savo paskyroje patvirtino ir pats „Oryx“.
Net kai kurių šalių, tarp jų ir Lietuvos sprendimų priėmėjai pusiau juokais, pusiau rimtai pokalbiuose pripažįsta, kad „Twitter žvalgyba“ gali viešinti duomenis, kuriuos dėl vienokių ar kitokių apribojimų oficialios žvalgybos institucijos laiko po grifais „slaptai“ ir nesidalija.
Pavyzdžiui, tikėdamasi pasistūmėti į mažą Lymano miestelį, Rusijos kariuomenė bandė pastatyti pontoninius tiltus per Doneco upę. Trečiadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad pontoniniai tiltai buvo sunaikinti.
Viena yra pranešimas, o visai kas kita – nuotraukos iš bepiločių orlaivių, kuriomis galima ne tik patvirtinti vietovės geolokacinius duomenis, sunaikintos technikos identifikaciją, bet ir sunaikintus vienetus – per 70 tankų bei šarvuočių, kas yra dvi bataliono taktinės grupės.
Kita informacija apie kare prieš Ukrainą dalyvaujančių rusų karių naudojamų mobiliųjų telefonų SIM kortelių paplitimą taip pat gali rodyti karines koncentracijos kryptis, o tai jau gali sėkmingai išnaudoti Ukrainos žvalgyba ir artilerija, suduodama tikslinius smūgius priešui.
Taiso vieni kitų klaidas
Kita vertus, OSINT bendruomenė, kuri stebi ir analizuoja karą Ukrainoje nebūtinai yra vienalytė – tai yra ir privalumas, ir trūkumas. Vienas atvirųjų šaltinių žvalgybos apžvalgininkas iš Lietuvos, Aurelijus Gančierius pastebėjo, kad daugiausiai „Twitter“, „Telegram“, TikTok kanaluose randama vaizdinė informacija gali būti vertinama įvairiai – tai priklauso nuo OSINT bendruomenės narių įgūdžių, gebėjimų, žinių. Privalumas tas, kad pasidalinęs tokia informacija gali ją iškart aptarti su kitais.
„Ir labai didelė tikimybė, kad klaidą pataisys – tikrinimas vyksta atviruoju būdu, kiti matydami iš to, kokią informaciją surinkai, gali papildyti laivų, skrydžių duomenimis, susikonstruoja bendras paveikslas, kurį panaudoja ir žiniasklaida“, – neslėpė A. Gančierius. Pavyzdžiui, Rusija ir jos rėmėjai gali neigti, kad kare sunaikintas jų naujausias tankas T-90M „Proryv“, tačiau per kelias minutes OSINT bendruomenė gali faktais – tiek vaizdine informacija, tiek techniniais duomenimis užversti skeptikus ir įrodyti, kad būtent toks tankas buvo pamuštas konrkečioje karo veiksmų zonoje.
„Dažniausiai užsiimu geolokacija ir technikos atpažinimu. Pavyzdžiui, kai buvo sunaikinti tie du kateriai prie Gyvačių salos, atpažinau konkrečius vienetus. Problema, kad plečiantis OSINT bendruomenei kitame burbule kitas žmogus gali tą patį padaryt.
Nesistengiu akcentuoti, ar aš pirmas, man ne tai svarbu: svarbiau, kad informacija dekonstruota, ypač jei bandoma formuoti klaidingą naratyvą. Ir būtent OSINT bendruomenė naikina tuos naratyvus.
Pavyzdžiui, kai Gyvačių saloje buvo sunaikinti kateriai, sraigtasparnis, rusų kanalai paleido naratyvą, kad čia ukrainiečiai bandė užimti salą, kad čia jų orlaivis sunaikintas, kad čia rusų dronų vaizdo įrašas, o ne „Bayraktarų“. Bet faktai rodė, kad jų tas naratyvas nieko vertas“, – pažymėjo analitikas.
Tačiau jis neslėpė, kad ir OSINT bendruomenės pateikiamos detalės – tik dalis bendro karo paveikslo, kuriame, vėlgi, dėl tų pačių operacinio saugumo, karo miglos, klaidinimo priemonių ir kitų priežasčių kiti svarbūs elementai gali likti nepastebėti. Pavyzdžiui, dokumentuoti nuostoliai yra faktai, tačiau tai nebūtinai yra visa informacija – tose teritorijose, kurias laiko užėmusi viena ar kita kovojanti pusė, ne visada įmanoma laiku dokumentuoti nuostolius: dalį technikos ir karių pavyksta evakuoti, išsaugoti, tad skubėti su išvadomis gali būti per anksti.
„Mums atrodo, kad iš OSINT sukonstruojam paveikslą, bet iš tikrųjų labai daug ko nežinome ir tos prognozes – gerai jos, informacija pildosi, bet tą reikia turėti omeny, kad žinodami geriau, daugiau, žinome dar nepakankamai“, – įspėjo A. Gančierius.
Renkami įrodymai būsimam teismui
Anot L. Andriukaičio, skirtingi vertinimai matant tą patį paveikslą, pavyzdžiui, vaizdinę informaciją, gali klaidingai interpretuojami ir tyčia, ir netyčia.
„Tai yra naudinga visuomenės informavimo forma: visi tie paviešinti dalykai leidžia nupiešti aiškų paveikslą ir padeda kovoti su Rusijos propaganda, kuri bando apversti dalykus ir išnaudoti kaip pergales. Didžiausia problema su išaugusia OSINT bendruomene yra susiskaldymas. Tai normalu, ji nekoordinuota, dažnai tų pačių dalykų ieško. Bet kai netinkamai identifikuoja, kai kurie kurie nepatikrina ir pradeda dalintis, taip gimsta gandai“, – pažymėjo L. Andriukaitis.
Jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai „Twitter“ ar kituose kanaluose paviešinta nepatikrinta informacija suskubo dalintis viešai ekspertais įvardijami asmenys – džiūgavimas dėl Ukrainos pajėgų pergalių, net ir netikrų gali sukurti klaidingą įspūdį, nei yra tikroji padėtis.
Kita vertus, L. Andriukaitis pripažino, jog būtent tyčinės dezinformacijos, kalbant apie Rusijos nusikaltimus žmogiškumui yra ypač daug ir į ją koncentruojasi jo komanda iš „Atlantic Council“.
Čia ir vėl OSINT bendruomenė bei įrankiai gali padėti.
Pavyzdžiui, „Planet Labs“ valdomas palydovas gegužės mėnesį užfiksavo masinių kapaviečių pagausėjimą netoli Mariupolio.
„Didžiausius pokyčius palydovas užfiksavo prie Senojo Krymo gyvenvietės į šiaurės vakarus nuo Mariupolio. Gegužės 8 dienos palydovinėje nuotraukoje masinės kapavietės išaugo nuo 200 metrų iki daugiau nei 340 metrų – lyginant su šios vietovės nuotrauka, daryta balandžio 24 d... Padaugėjo ir apkasų“, – rašoma pranešime.
Tačiau savus vertinimus teikia ne tik „Planet labs“, bet ir OSINT bendruomenės nariai, kurie gali kruopščiai analizuoti nuotraukas, pastebėti tai, kas, galbūt, liko nepastebėta arba prie šių detalių pridėti trūkstamas – perimtus rusų karių pokalbius, geolokacinius duomenis, nuotraukas, vaizdo įrašus iš kovos veiksmų ar kitas detales ir taip padėti sulipdyti bendrą nusikaltimo paveikslą.
Toks, iš pirmo žvilgsnio įdomus detektyvinis žaidimas gali tapti labai rimtais įkalčiais būsimame teismo procese – kai ar jei jis bus rengiamas prieš Rusijos federacijos sprendimų priėmėjus, atsakingus už šį karą bei jo metu vykdytus karo nusikaltimus.
„Mes fokusuojamės į nusikaltimus žmoniškumui, uždraustų ginklų naudojimą, mūsų tikslas rinkti informaciją, archyvuoti ją. Ir kai karas pasibaigs, o Rusijai teks atsakyti už savo veiksmus, bus įrodymai teismo procese, kuris neabejotinai kažkada vyks“, – vylėsi L. Andriukaitis.
