Kanadoje gimęs ir augęs Kostas Rimša buvo šios šalies kariuomenės žvalgybos karininkas. Į Lietuvą pirmą kartą jis atvyko 1991 m. Jį pakvietė tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius, prašydamas pagalbos kuriant specialiąsias tarnybas. Aukščiausios Tarybos apsaugos skyrius (ATAS) jau buvo sukurtas, tačiau vyrus dar reikėjo išmokyti daugelio dalykų.

Lietuvos premjeras kreipėsi į Kanadą, kad K. Rimša būtų išleistas iš kariuomenės ir galėtų padėti mūsų šaliai.

Kostas Rimša
Foto: DELFI


Apmokęs šalies vadovo Vytauto Landsbergio asmeninę apsaugą, mokė premjerą saugančius pareigūnus. Paskui spec. tarnybų pareigūnus ir kariškius mokė sekimo, išminavimo ir kt. Vėliau dirbo su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnais (po tų mokslų rinktinėje įkurta derybininkų grupė). Padėjo rengti Valstybės saugumo departamento ir ATAS analitikus. Nuveikta ir dar visokių kitokių darbų.

Ką dirbate dabar?

Kanadoje dirbu su Ukrainos ambasados karo atašė. Antrą karo dieną susipažinome ir pradėjome dirbti kartu – rinkti karius į tarptautinį legioną. Pradžioje tai buvo skirtingų rūšių žmonės. Bet dabar imame tik karius, turinčius karinę patirtį ar turinčius specifinių žinių (kaip naudoti prieštankines, priešlėktuvines sistemas ir t.t.).

Ar daug žmonių iš Kanados jau išvyko kariauti į Ukrainą?

Ypatingai daug. Daugiau nei tūkstantis. Iš pradžių bet kas galėjo vykti. Bet paskui buvo nuspręsta, kad vykti ten kautis gali tik turintys patirtį. Dauguma tų žmonių nėra ukrainiečiai, jie kanadiečiai. Tai įdomus dalykas. Jie neturi ukrainietiškų šaknų, pagal kilmę tai anglai, prancūzai.

Mes padedame išvykti ir amerikiečiams, nes jiems kartais lengviau išvykti per mus, o ne per JAV esančią ukrainiečių ambasadą.

Dabartinis jūsų apsilankymas Lietuvoje susijęs su karu Ukrainoje?

Taip. Turiu ryšius ir žinias. Pradėjau važinėti į Ukrainą per Lietuvą dar 2014 m. Nuo to meto nemažai laiko praleidžiu su Ukrainos spec. pajėgomis. Yra daug dalykų, kurių mums, lietuviams, reikia pasimokyti iš jų, kaip gintis nuo rusų. Mokykla yra Ukraina.

Net rusų karo ekspertai, viešai kalbėdami apie Lietuvos kariuomenę, išskiria mūsų spec. pajėgas kaip grėsmingiausią kariuomenės dalį, galinčią padaryti didžiulę žalą Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėms. Ukrainiečių specus apmoko kolegos iš Lietuvos. Lietuvių apmokytos Ukrainos spec. pajėgos ne tik naikina priešo kolonas ir kt., šie kariai veikia ir Rusijos teritorijoje?

Spec. pajėgos eina į užnugarį, netgi toliau – į Rusiją ir daro ten sabotažą, lazeriais pažymi taikinius ir t.t.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) yra labai svarbi organizacija. Jei rusai ateitų, SOP reiktų daryti tą patį – stabdyti kolonas. Dirbant su NATO oro pajėgomis, jiems reiktų turėti lazerines sistemas, kad nurodytų priešo pajėgas ir NATO lėktuvai galėtų jas sunaikinti.

SOP gali veikti užnugaryje – naikinti priešo štabus. Dėl to Ukrainoje miršta daug rusų generolų.

Reikia suprasti, kad vien SOP negali laimėti karo. Šių pajėgų užduotis ne tik dirbti priešo užnugaryje, bet ir kitose operacijose paremti konvencinę kariuomenę.

Rusų specnazo sistema labai ribota, jie tik prieš dešimtį metų ėmė veikti pagal vakarietišką standartą. Ir tik dalis specnazo yra parengta pagal Vakarų sistemą. O Lietuvoje visas SOP yra parengtas pagal Vakarų standartą. O Vakarų standartas yra daug aukštesnis negu rusų. Kalbame ne tik apie lietuvišką SOP, o apie spec. pajėgų koaliciją iš visų NATO kraštų.

Lietuvoje siūloma smarkiai didinti šauktinių skaičių. Ką galvojate apie tai?

Lietuvoje šauktinių skaičius turi augti. Kitaip jūs negalėsite apginti Lietuvos. Be to, Lietuvoje yra pliusas – šauliai. Tai labai įdomi organizacija. NATO šalyse kartais net negali suprasti, kas tai yra, kaip jie veikia. Beje, mūsų SOP Ukrainoje jau mokė, kaip jiems sukurti savo šaulių sistemą, ir ateityje ten, matyt, taip ir bus. O žiūrint į partizaninį karą, šauliai yra labai svarbūs, ši organizacija turėtų išaugti iki 50 tūkst. žmonių.

Nemažai kalbama apie nekinetinį (nesmurtinį) pasipriešinimą.

Galima išmokyti žmones, kaip kelti maištus, rengti demonstracijas. Galima išmokyti paprasčiausio sabotažo. Pavyzdžiui, paimi peilį ir tiesiai į padangą. Arba išdaužti kokio nors štabo langą. Tai vadinamasis paprastas sabotažas. Pavyzdžiui, ant kiekvienos sienos užrašoma „10+“. Tai reiškia, kad kiekvienas lietuvis yra nusprendęs užmušti dešimtį rusų okupantų ar net daugiau. Rusų kareiviai žiūri į tuos užrašus ir nesupranta, ką jie reiškia, bet su laiku jie sužinos. Psichologinės operacijos turi pakelti savų kareivių dvasią ir numušti priešo kareivių dvasią.

Ruošiantis karui turbūt būtina smarkiai didinti profesionalių kareivių kiekį?

Tai mažesnė problema. Didžioji problema yra technika. Tai labai brangus dalykas. Todėl tvarkyti pinigus reikia truputi kitaip. Dabar jau skiriama apie 2,5 proc. BVP. Iš tikrųjų reiktų turėti apie 3 proc. Tai dideli pinigai, daug žmonių gali tam prieštarauti. Bet reikia suprasti, kad bet kurio krašto svarbiausias dalykas yra gynyba, saugumas. Be saugumo krašto negali turėti net krašto. Mes tą darome per NATO, bet kažką turime daryti ir patys.

Bet kariuomenės išlaidose yra sunkiai paaiškinamų dalykų. Pvz., už daugybę milijonų vėl perkamas dar vienas išminavimo laivas, kuris karo atveju bus paskandintas per kelias minutes. Ar ne protingiau būtų tuos didžiulius pinigus panaudoti reikalingesniems ir daug efektyvesniems ginklams?

Kam reikalingas dar vienas toks laivas? Atsiprašau, bet tai yra nesąmonė. Baltijos jūroje ir sausumoje jie turi raketas, kuriomis gali numušti bet kokį tokį laivą. Tik nupirksite jiems taikinį. Dar vienas taikinys ir nieko daugiau.

Reiktų pirkti priešlėktuvines sistemas, negu kažkokį laivą.

Nuogąstaujama, kad Rusija gali pulti Suvalkų koridorių, nes jį užėmę rusai gautų sausumos kelią iš Baltarusijos į Kaliningrado sritį ir tuo pačiu atkirstų Baltijos šalis nuo kitų NATO teritorijų.

Suvalkų koridorius eina ir per Lietuvos, ir per Lenkijos teritoriją. Tačiau manoma, kad rusai vengtų Lenkijos, kur gan stipri kariuomenė ir yra amerikiečių pajėgos, todėl jie koridorių darytųsi per Lietuvą.

Lietuviai turėtų spausti, kad Lietuvoje būtų bent batalionas amerikiečių. Labai gražu, kad vokiečiai čia yra. Bet amerikiečių buvimas yra kaip puolimo draudimas. Vokiečiai nėra pavaldūs Lietuvai, jie pavaldūs Berlynui. Klausimas ar jie iš tikrųjų kautųsi prieš rusus. Jie turėtų gauti įsakymą iš Vokietijos. Tai yra Lietuvos ir Vokietijos santykių klausimas. Vokiečiai dabar turėtų nuspręsti ar jie tikrai eis į karą. Kanadiečių batalionas, kuris yra Latvijoje, automatiškai imtų kautis. Britai, kurie yra Estijoje, irgi automatiškai... Bet problema yra Lietuvoje – ar būtų toks įsakymas iš Vokietijos.

Lenkai turbūt padėtų, bet jiems reiktų laiko atvažiuoti.

Visą interviu su K. Rimša galite pažiūrėti čia esančiame vaizdo įraše.