Šią savaitę Medikai be sienų išplatino viešą pareiškimą, kad iki šiol daugiau nei 2500 užsieniečių jau 9 mėnesius laikomi nežmoniškomis sąlygomis, jie patiria išnaudojimą, smurtą, o jų psichinė būklė – kritinė.

Tarptautinė organizacija, retai besikišanti į politiką, šįkart paragino Lietuvą dar kartą padaryti tai, apie ką valdžioje niekas nenori girdėti – paleisti į laisvę įkalintus migrantus. Vienas tokių – Ali Sabahas.

„Psichologiškai mes esame sunaikinti. Mums niekas nesako, kas su mumis bus. Mes nepadarėme jokio nusikaltimo, bet esame įkalinti. Žmonės nenori pašalpų, žmonės gali gyventi ir patys save išlaikyti, tačiau yra laikomi nelaisvėje“, – kalbėdamas su Delfi sakė Ali, kuris, nepaisant to, kad Irake turėjo sėkmingą verslą bei didelį populiarumą, buvo priverstas iš ten bėgti.

Vyrams ir moterims įspūdingas šukuosenas kuriantis 24-erių metų jaunuolis praktikuojasi nuo 15-os metų. Jis dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, jo talentas vertinamas, Irake vaikinas buvo įkūręs sėkmingą verslą.

„Buvau laimingas, gyvenau stabiliai, nepaisant to, kad baimė ir nerimas visada buvo šalia dėl bendros saugumo situacijos mano šalyje. Tačiau Irake šlovė bei pasisekimas turi savo kainą, – savo istoriją pasakojo Ali. – Pradėjau sulaukti kritikos po savo įrašais socialiniuose tinkluose, kur turėjau daugybę sekėjų. Galiausiai viskas išsirutuliojo į tai, kad prasidėjau grasinimai susidorojimu, jei nenustosiu kirpti moterų, o vyrams dažyti plaukų, nes tai esą prieštarauja Islamui ir kopijuoja Vakarų kultūrą.“

Ali gyvenimas Pabradėje

Jie pasakojo, kad grasinimai buvo ne tik virtualūs – jo kirpykloje buvo pasirodę žmonės iš įvairių religinių grupuolių.

„Man buvo pasakyta, jei toliau dirbsiu, būsiu nužudytas“, – pasakojo jis.

Sulaukęs tokio perspėjimo, vaikinas ėmė ieškoti būdų pabėgti iš šalies. Socialiniuose tinkluose jis sužinojo apie galimybę per Baltarusiją patekti į Europą, todėl gavo šios šalies vizą ir praėjusią vasarą pateko į Lietuvą kirtęs šalies sieną.

Jis buvo sulaikytas pasieniečių bei uždarytas į migrantų stovykla, kur gyvena iki šiol.

„Ieškojau teisingumo, saugumo, laivės, nes girdėjau, kad tą galima rasti Europoje. Prisipažįstu, kad esu kaltas neteisėtai kirtęs Lietuvos sieną. Tačiau nebuvo jokio kito kelio. Aš bendradarbiavau su pasieniečiais, pateikiau savo dokumentus, įrodžiau savo tapatybę. Atėjau čia prašydamas saugumo kaip prieglobsčio prašytojas, bet dabar esu jau 9 mėnesius įkalintas“, – pasakojo Ali.

Jis sako, kad ne tik neteko laisvės, tačiau yra priverstas gyventi siaubingomis sąlygomis – turi dalintis nedideliu konteineriu su dar 4 žmonėmis, neturi jokio privatumo, stovykla mažesnė nei futbolo stadionas. Be to, pasak jo, jiems tiekiamas maistas taip pat siaubingas.

Kova dėl prieglobsčio

Tačiau Ali prieglobsčio prašymą išnagrinėjęs Migracijos departamentas nenustatė, kad jis dėl savo veiklos išties yra persekiojamas. Su tokiu sprendimu jis nesutiko ir apskundė jį teismui.

Pasak Ali, akivaizdu, kad Irake šiuo metu vyrauja religinio ekstremizmo atmosfera, o bet koks bandymas gyventi kaip Vakaruose yra rizikingas.

„Ginkluoti vyrai nebaudžiami gali įsiveržti į parduotuves, barus, kavines ir kitas vietas, jas nusiaubti, sužeisti žmones“, – tikino jis pareiškime teismui.

Išskirtinės vaikino kuriamos šukuosenos Irake taip pat laikomos kaip Vakarų pasaulio kopijavimas – o dėl didelio jo populiarumo jis bet kada gali susilaukti religinių ekstremistų išpuolio. Tačiau į šią aplinkybę Migracijos departamentas išvis neatsižvelgė.

Vaikinas pateikė ir įrodymus, kad jau pabėgus iš šalies buvo užpultas vienas iš jo grožio salonų, kurį jis jau buvo spėjęs parduoti. Tačiau apie tai Migracijos departamento specialistai nieko girdėti net nenorėjo.

„Irake draudžiama moterims ir vyrams kirptis kartu, – teismo posėdyje aiškino Ali. – Negaliu įvardinti, kas man grasino, tačiau Irake yra daug teroristinių grupuočių, todėl kyla grėsmė dėl mano saugumo, jeigu toliau tęsiu savo darbą. Į teisėsaugą bijau kreiptis, nes teroristai turi daug pažinčių. Grėsmė kyla ir mano broliui, kuris yra treneris, tačiau nesumokėjus duoklės šiitams, jo sporto salė buvo susprogdinta.“

Migracijos departamento specialistų vertinimu,vaikino baimės gerokai perdėtos – jo socialinių tinklų paskyros kaip tik įrodo, kad jis sėkmingai galėjo vykdyti savo veiklą, buvo žinomas, turėjo daugybę klientų ir jam nieko neatsitiko.

Ali gyvenimas Pabradėje

„Prieglobsčio prašytojui, kaip menininkui trūksta savirealizacijos ir žinomumo“, – tokia išvada buvo priimta, nusprendus vaikiną grąžinti atgal į Iraką.

Tačiau bylą išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo teisėja nusprendė, kad prieglobsčio prašymas nebuvo išnagrinėtas išsamiai ir atsisakyta įvertinti dalį reikšmingų argumentų.

„Migracijos departamentas, neįvertinęs byloje esančių duomenų ir nesurinkęs reikalingų duomenų tam, kad galėtų padaryti pagrįstą išvadą, pareiškėjo prašymo netenkino padaręs prielaidą, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys, jog pareiškėjas tariamai siekia savirealizacijos ir žinomumo. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas žinomumo ar savirealizacijos, to galėtų pasiekti kitais būdais, juolab, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjo dalyvavimą tarptautiniame grožio festivalyje“, – pasisakyta teismo sprendime.

Nors pasiekta ir nedidelė pergalė, tikėtina, kad Migracijos departamentas sprendimą dar skųs.

Be to, Ali advokatas Rytis Satkauskas Delfi sakė, kad jo kliento atvejis išskirtinis ne tik dėl populiarumo, bet ir dėl jo, kad jis galėjo pasisamdyti privatų atstovą.

„Situacija išimtinė tuo, kad jis yra žinomas, jis gali leisti nusamdyti privatų advokatą, kuris bent stengiasi apginti jo teises, nors yra sunku“, – sakė teisininkas.

R. Satkauskas pasakojo, kad daugumai migrantų skiriamas valstybinis advokatas, kuris turi daugybę klientų ir realiai jų net neatstovauja, tik formaliai rašo skundus, taip imituojant teisinę gynybą.

Teisininkui taip pat nesuprantama, kodėl Ali laikomas uždarytas.

„Teismas neatsižvelgia į argumentus į prašymus leisti išvykti iš centro. Jau 9 mėnesius tas jaunuolis gyvena tame centre, jis ypatingo talento žmogus, – sakė jis, o paklaustas, ar negali kirpti centre kitų migrantų, atsakė. – Jis tomis priemonėmis, kurios yra, negali kirpti ir skundžiasi, kad jis negali tobulėti, jam neleidžiama praktikuoti savo profesijos, jis norėtų tai daryti, bet jam nėra leidžiama.“

Foto: Domantas Pipas

R. Satkauskas akcentavo, kad teisiškai situacija gana nelogiška. Teismas jau pripažino, kad prieglobsčio prašymas išnagrinėtas neteisėtai.

„Todėl neteisinga, kad jį toliau ir vėl laiko uždarytą, nors kaltas dėl to Migracijos departamentas“, – sakė R. Satkauskas.

Be to, advokato teigimu, posėdyje dėl sulaikymo pratęsimo Ali pasakė, kad jis turi pasisamdęs savo advokatą, tačiau teisėjas į tai neatsižvelgė ir vis tiek nagrinėjo formalų valstybės paskirto gynėjo skundą.

„Be to, kurį laiką jis išvis buvo sulaikytas neteisėtai. Migracijos departamentas nepriėmė jokio sprendimo dėl jo tolesnio sulaikymo pasibaigus 6 mėnesiams, – sakė jis. – 3 kartus VSAT neatvyko į posėdį, nusikėlė klausimas 2 mėnesiams ir per tą laiką Migracijos departamentas priėmė kitą sprendimą apriboti jo laisvę. Teisinės sąmonės čia nulis.“

Nemano, kad migrantai kankinami

Medikai be sienų savo pareiškime tvirtina, kad jų komandos tapo liudytojais, kaip migrantai stovyklose patiria fizines ir psichines kančias.

„Žmonės neturi prieigos prie teisingo prieglobsčio prašymo proceso, nėra specializuotos psichiatro pagalbos išgyvenusiems seksualinę prievartą, – rašoma nevyriausybinės organizacijos pranešime. – Ištęstas priverstinis migrantų ir prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi baigtis nedelsiant.“

Tvirtinama, kad viena jų medikė tapo žiauraus pasieniečių elgesio liudininke, kai jie psichologinių problemų turintį pacientą sulaikydami paguldė ir surakino antrankiais, o po to jį izoliavo.

„Jis buvo užrakintas į vienutę, – pasakojo medikė. – Aš prašiau mane ten įleisti, tačiau man neleido to padaryti. Vienutėje buvo aštrių daiktų, jis iškart save sužalojo.“

Foto: Domantas Pipas

Paprašytas pakomentuoti nevyriausybininkų išplatintą pranešimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sakė, kad valstybė užsieniečiams davė viską, ką galėjo, bandydama užtikrinti tinkamas sąlygas.

„Ir buvo duota iš valstybės labai daug. Nei vienas migrantas nebuvo paliktas, gyveno ir užkardose, ir maitinami buvo, ir stogą turėjo, nešalo, – sakė pašnekovas. – Ar tos sąlygos nežmoniškos, ar jos vis dėl to tokios, kurios užtikrina žmogaus orumą, tai buvo ginčo objektas nuo pat pradžių. Mes manome, kad tikrai galima gyventi. Valstybė jų poreikius yra užtikrinusi.“

Pasak G. Mišučio, valstybė net finansiškai migrantų išlaikymui skiria įspūdingas sumas, be to, jie gauna prieiga prie medicininės pagalbos greičiau nei eiliniai piliečiai.

„Kiekvienam migrantui vien iš VSAT biudžeto per dieną skiriama apie 33 eurus, tai metams apie 12 tūkst. eurų. Tai įeina apgyvendinimo, transporto, pareigūnų algų, maitinimo klausimai. Dar yra VST, policija, teismai, visa medicinos pagalba, kitų institucijų, kur tuo 33 dar iš kažkiek reiktų dauginti. Tai milžiniškos sumos valstybei“ , – sakė jis.

Paklaustas apie raginimus paleisti migrantus į laisvę, G. Mišutis akcentavo, kad tai – politinis Vidaus reikalų ministerijos sprendimas. Tiesa, VSAT irgi turi teisę šiuo metu panaikinti apgyvendintiems migrantams judėjimo apribojimus, tačiau to nedaro, įtariant, kad jie greičiausiai bėgtų iš šalies.

„O koks signalas tada bus apie mūsų valstybę kaip savarankišką šalį, savarankiška sienų apsauga, – paklaustas apie galimybę paleisti migrantus sakė VSAT atstovas. – Kažkokie pažeidėjai, atėję be dokumentų, didžioji dalis ekonominiai migrantai, kirtę sieną, kaip per pereinamąjį kiemą praeina pro Lietuvą, atsiduria Vokietijoje. Kadangi čia jie pasiprašę prieglobsčio, jie būtų gražinami pagal Dublino reglamentą. Kas tada ta Lietuva yra, kas ta valstybė?“