Pietuose ir rytuose vyksta stumdymasis be proveržio

Kaip Delfi sakė atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius, Ukrainos pietrytinėje pusėje vyksta nuolatinis okupantų ir ukrainiečių stumdymasis, vis prarandant ar atkovojant dalį šalies teritorijų.

„Vyksta toks stumdymasis pirmyn-atgal. Dalį teritorijų ukrainiečiai atsikovoja, tačiau rusai kitose kryptyse bando pasistūmėti į priekį. Visgi tokių ryškesnių persilaužymų nėra. Prie Chrarkivo rusams tikrai prastai sekasi – jau nuskambėjo žinia apie sudaužytą jų perkėlą prie upės“, – priminė atsargos karys.

Nors ryškesnių pokyčių nesimato, tačiau, pasak S. Guzevičiaus, vilties, kad ukrainiečiai stipriai pagerins savo pajėgas teikia JAV prezidento Joe Bideo pasirašytas lendlizo įstatymas.

„Pagrindinis klausimas, aišku, lieka ginkluotė ir tiekimo persvara. Ukrainiečiai ir toliau stengiasi atkirsti Rusijos tiekimo linijas kiek įmanoma, suduoti smūgius štabams. Dabar lendlizo įstatymo pasirašymas yra nepaprastai svarbus. Tikimės pamatyti, ką tai reiškia realybėje“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, dalis anksčiau ukrainiečiams žadėtos sunkiosios ginkluotės – amerikietiškos haubicos – jau pasiekė karius, dabar laukiama ir vokiškos sunkiosios ginkluotės.

„Kol kas yra pranešimai, kad ukrainiečių kariai vyksta į Vokietiją mokytis. Todėl dar kol kas lendlizo rezultatų nesimato, bet norisi tikėtis, kad jie pasimatys“, – akcentavo S. Guzevičius.

Atsargos pulkininkas pastebėjo, kad po lendlizo pasirašymo galima kalbėti apie didelius ginklų Ukrainai kiekius.

„Taip pat dronų kamikadzių teikimas labai laukiamas, apie ką eina kalba, nes tai tikrai gali padaryti pokyčių karo eigoje“, – sakė jis.

S. Guzevičiaus vertinimu, nors rusų okupacinės pajėgos kartas nuo karto užima po kelis Ukrainos kaimus, tačiau proveržio nėra.

Buvęs karys taip pat paaiškino, kodėl, be kitų priežasčių, karo Ukrainoje kontekste taip pat labai svarbus būtų Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO.

„Bet kokiu atveju tada Rusijai išlieka poreikis laikyti pajėgas ir šalies Šiaurėje – ten tai tarsi prikausto pajėgas, dėl ko atmetama galimybe permesti jas į Ukrainą ar į Karaliaučiaus sritį, nes Švedijai su Suomija įstojus į NATO, Gotlando sala įgyja labai didelę reikšmę Baltijos jūros regione“, – paaiškino atsargos pulkininkas.

„Ukrainiečių motyvacija tik tvirtėja. Aišku, Mariupolio labai sudėtinga situacija, bet jie vis tiek susivienija, ginasi, yra ir savanorių augančios pajėgos. Todėl lendlizo ginkluotė ir vakariečių paruošti ukrainiečių kariai, įsiliejantys į gynybos gretas, yra labai svarbu“, – pridūrė S. Guzevičius.

Žinoti realią situaciją sudėtinga

Atsargos majoras ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis atkreipė dėmesį, kad žinoti apie realią padėtį fronte yra labai sudėtinga.

„Mes iš tiesų nežinome, kas tiksliai vyksta pietų ir pietryčių Ukrainoje, nes informacija, kurią mes gauname, yra iš viešų šaltinių. Ukrainos kariuomenė taip pat neatskleidžia informacijos tam, kad nepakenktų savo operacijai ir nepakištų savo žmonių po rusų ugnimi, o rusai taip pat – netgi uždraudė naudotis telefonais savo kariams“, – sakė pašnekovas.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Visgi, kaip apibendrino D. Antanaitis, situacija Ukrainoje nėra gera, nes karas yra sekinantis procesas, kurį dar ukrainiečiams apsunkina ir diversantai.

Jis antrino S. Guzevičiui, kad lendlizo įstatymo pasirašymas – itin svarbus žingsnis.

„Lendlizas ukrainiečiams padės sutaupyti lėšas – jiems nereikia tuoj pat pirkti ginklų, šį finansavimą jie gali nukreipti į savo ekonomikos palaikymą, o tuo metu ta ginkluotė vis tiek keliaus pas ukrainiečius – ar tai bus nuomojama ginkluotė, ar mokėjimas bus atidėtas vėlesniam laikui. Tokiu atveju ukrainiečiai praktiškai prieina prie neriboto ginklų ir amunicijos tiekimo“, – paaiškino D. Antanaitis.

Nors ginklai, pasak jo, neatkeliaus į Ukrainą greitai, tam būtina ruoštis.

„Pirma, ginkluotę reikia surinkti. Antra, ją reikia atgabenti – jei ji gabenama laivais per Atlanto vandenyną, tai užtrunka nuo mėnesio iki dviejų. Trečia, jei gabenama sausuma, tai reikia kažkur iškrauti ir nugabenti. Po to reikia dar apmokyti Ukrainos karius, kad jie galėtų kovoti. Galiausiai – atgabenti iki fronto. Tai užtruks, bet jei mes dabar negalvosime, kaip kariauti po dviejų mėnesių, tai tų dviejų mėnesių ukrainiečiai gali ir nesulaukti, todėl planuoti į priekį yra privaloma ir reikia“, – pabrėžė ginkluotės ekspertas.

Mariupolis

D. Antanaitis taip pat sakė, kad karo metu jaučiamas didelis nuovargis.

„Kariai atbunka ir pavargsta, todėl paprastai naudojama rotacija – kažkurį laiką kariai yra fronto linijoje, tada keičiami kitais kariais, pailsėjusiais, o tie, kurie buvo fronto linijoje, siunčiami į tokias „mikro atostogas“, kad galėtų atsistatyti, atsigauti, išsigydyti, išsimiegoti ir vėl galėtų keliauti, pakeisti fronte esančius kolegas“, paaiškino jis.

Buvęs karys įvertino ir karo dinamiką, primindamas, kad rusų vienas iš tikslų – atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros ir pasidaryti priėjimą sausuma iki separatistinės Moldovos dalies Padniestrės.

„Rusai turėjo tokį tikslą ir aš manau, kad vis dar turi šitą tikslą, tačiau rusai panašūs į žmogų, kuris po labai ilgo laiko ateina į sporto klubą – galva galvoja, kad gali labai daug padaryti, tačiau raumenys jau to padaryti negali. Rusijoje taip ir yra: politinė vadovybė nori ir karius spaudžia padaryti, bet jie jau nebesugeba atlikti to, ko nori galva“, – apibendrino D. Antanaitis.