Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios atvyko per 51 tūkst. pabėgėlių. Beveik 21 tūkst. iš jų yra nepilnamečiai.
Tačiau dalis ukrainiečių jau išvyksta – maždaug po 30 žmonių per dieną. Dalis grįžta į Ukrainą, dalis į kitas šalis, pasakojo LNK Žinios.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Mindaugas Lingė aiškino, kad mūsų šalis turi priėmusi sprendimus, kurie leidžia šiems žmonėms integruotis mūsų šalyje tam laikotarpiui, kuris bus reikalingas.
„Kalbant apie ateitį, be abejonės nesame vieni atsidūrę toje situacijoje, kur turime priimti. Yra daugiau šalių, kuriuos su tuo susiduria didesniais mastais. Procesai yra prasidėję ir Europos Sąjungoje (ES), ir įvairiais lygmenimis vyksta pokalbiai, kaip turėtų būti rasti mechanizmai dėl kompensacijų, didesnės pagalbos toms šalims“, – kalbėjo M. Lingė.
Pasak politiko, kai reikėjo sprendimų čia ir dabar buvo remtasi visuomenės geranoriškumu.
„Bet matosi, kad situacija yra besikeičianti, nežinomybė išlieka didelė, ir neapibrėžtumas dėl karo proceso, ir, kiek tas užtruks, mes atsakymo neturime. Bet mūsų matymas ir tikslas yra, kad padėti galėsime ir stengsimės tiek, tokiai aprėpčiai, kiek bus reikalinga“, – sakė M. Lingė.
Ukrainiečių atlyginimų dydžiai Lietuvoje
Pasak parlamentaro, iš pačių ukrainiečių girdisi noras sugrįžti į savo šalį, kai tik tokios galimybės atsiras.
„Nėra noro tapti ES šalies piliečiais arba integruotis tokiu būdu. Tikrai jaučiasi nusistatymas ir patriotiškumas, ir vertybinės nuostatos. Pirmiausia, tai bus labai daug aplinkybių sąlygoti procesai. Pirmiausia, tai yra saugumas, paskui – kur gyventi“, – kalbėjo M. Lingė.
Seimo nario vertinimu, tie svarstymai bus sudėtingesni, jeigu žmonės jau bus integravęsi į darbo rinką pas mus.
„Ir, jeigu, tarkime, jau yra svyravimų, kad yra žmonių, kurie dirba ir už minimalią algą, bet labiau vyrauja šiek tiek daugiau negu minimumas, apie 900 eurų „į rankas“ (toks vidutiniškai yra naujai atvykusių iš karo ir įsidarbinusių ukrainiečių atlyginimas), o yra ir tokių, kurie dirba ir už du tūkstančius eurų“, – pasakojo M. Lingė.
Jis neatmeta, kad tokie žmonės gali turėti motyvacijos mūsų šalyje pabūti ir ilgesnį laiką.
„Jeigu jie bus integravęsi, ir savarankiškai galės save išlaikyti čia, tai jau bus jų individualūs sprendimai“, – sakė M. Lingė.
Skundų iš ukrainiečių negirdi
Parlamentaras kol kas nėra girdėjęs, kad čia atvykę ukrainiečiai turėtų priekaištų mūsų šaliai.
„Jeigu atsiranda kokie nors pavieniai bandymai išeskaluoti kokį nors atvejį, tai turbūt nėra jokia tendencija“, – kalbėjo M. Lingė.
Jis jaučia, kad yra pereinama į kitą etapą.
„Kai kuriose vietose, kur žmonės priėmė gyventojus, atsiranda įvairių situacijų, kad kai kurie žmonės norės nutraukti sutartis. Bet tie žmonės neliks gatvėje, visais jais yra rūpinamasi.
Galbūt gyvenimo sąlygos bus šiek tiek kitokios, nes savivaldybių įrenginėjami būstai savo kokybe su tomis sąlygomis, kurias gali privatūs žmonės užtikrinti, matyt skirsis. Bet iš jų pačių matome norą nebūti našta“, – sakė M. Lingė.
LNK Žinių reportažą galima žiūrėti čia:
