„Norėtųsi paminėti Medininkų atvejį, kada 6 asmenims suteikta galimybė išeiti už centro ribų. Iš tų 6 asmenų liko tik 1, kiti pasišalino. Šiaip teismai naikina mūsų sprendimus, bet minimaliai“, – trečiadienį per Seimo žmogaus teisių komiteto posėdį užsiminė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.
Pareigūnas apie pabėgimus kalbėjo diskutuojant, kiek dar bus tęsiamas užsieniečių sulaikymas, trunkantis jau daugiau nei 9 mėnesius.
Tiesa, reikia paminėti – teisiškai migrantai net nėra įkalinti, jie yra „apgyvendinami užsieniečių registracijos centre (URC) su judėjimo laisvės apribojimais“. VSAT vertinimu, kadangi stovyklose esantiems migrantams siūloma 1000 eurų ir bilietas atgal į tėvynę, to vadinti sulaikymu negalima.
Visgi žmogaus teisių gynėjų požiūris kitoks, jie akcentuoja, kad kai kuriuose centruose sąlygos yra net blogesnės nei kalėjimuose.
„Mūsų pozicija tokia, kad vadinamasis apgyvendinimas yra sulaikymas ir gerbiamas R. Petrauskas kalbėdamas yra pasakęs, kad užsieniečiai yra sulaikyti. Ir tą rodo vidaus tvarkos taisyklės, taikomas režimas, materialinės sąlygos, labai siaura judėjimo erdvė, tvoros, draudimas išeiti iš sektoriaus, jei kalbėsime apie tuos pačius Medininkus, tas besitęsiantis sulaikymas neapibrėžtą laiką lemia pažeidžiamumą ir tas problemas“, – komitete kalbėjo Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, ragindama pradėti galvoti apie tai, kaip migrantus išleisti į laisvę.
Tačiau to daryti nenorima, motyvuojant to, kad dalis jų išleisti spruks į užsienį. Pagal dabar galiojančią tvarką, kai užsieniečiams panaikinami judėjimo ribojimai, jie gali 24 valandoms išeiti iš centro teritorijos.
Kiek mažiau nei pusė – spruko
„Šiemet į URC Medininkuose ir Pabradėje negrįžo 36 migrantai, kurie buvo juose apgyvendinti ir piktnaudžiaudami gauta teise laikinai išeiti iš centrų, įtariama, pasišalino iš Lietuvos“, – Delfi sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Pasak jo, iš viso dabar trijuose VSAT centruose yra 1580 migrantų.
„Aišku, didžiosios dalies judėjimo laisvė yra apribota“, – sakė jis ir pridūrė, kad iš centruose šiuo metu gyvena 77 užsieniečiai, kurie gali laisvai iš ten išeiti parai.
Dar dalis migrantų, daugiausiai šeimos su vaikais ir pažeidžiami asmenys, gyvena Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūrimuose centruose. Jie yra Rukloje, kur apsistoję 658 žmonės ir Vilniuje, kur gyvena 452 asmenys.
„Rukloje laisvai judėti teisę turi 67 migrantai, Vilniuje – 40.
Nuo metų pradžios iš Ruklos Pabėgėlių centro pasišalino ir negrįžo 68 asmenys, iš Vilniaus Naujininkų pabėgėlių stovyklos – 6 migrantai“, – informavo Pabėgėlių priėmimo centro atstovė Kristina Baradinskienė.
Beje, G. Mišutis minėjo, kad bėgti iš Lietuvos bandoma ir kitais būdais, pavyzdžiui, suvaidinant įvairias sveikatos problemas.
„Buvo gal 10 atvejų, kai žmogus neva turi milžiniškų problemų, jis išvežamas į ligoninę, o pasitaikius pirmai progai iš ten dingsta“, – sakė VSAT atstovas.
Sunku grįžti į gyvenimą
Net ir tiems užsieniečiams, kurie pasiruošę likti Lietuvoje, sunku adaptuotis laisvėje. Vienas iš laisvę iškovojusių irakiečių grožisi Vilniaus senamiesčiu, dalinasi nuotraukomis šalia Katedros ir kitų lankytinų vietų, tačiau yra ir tamsioji puse.
„Tokio ilgo kančios laikotarpio rezultatas tas, kad dabar gyvenimas laisvėje yra sudėtingesnis nei gyvenimas sulaikyme ir kalėjimuose, nes man neleidžiama dirbti, studijuoti ar daryti dar kažko, negaunu jokio paramos iš vyriausybės.
Mano prieglobsčio prašymo peržiūrėjimas ir teismų procesai užima laiko ir viską stabdo, dėl to negaliu nieko padaryti“, – feisbuke rašė jis.
Pasak jo, per 9 mėnesius jis išmoko, kaip gyventi kalėjime ir vėl prisitaikyti laisvėje yra sudėtinga.
„Tai labai stipriai mane paveikė, todėl dabar galiu būti konteineryje. Nors sakau sau, kad tai tik pradžia ir viskas bus gerai, kartais pagalvoju, kad pats pasiprašysiu būti įkalinamas vėl visam likusiam gyvenimui“, – mintimis dalinosi vaikinas.
