Vietos gyventojai jau spėjo palaidoti žuvusiuosius. Bet, pavyzdžiui, sušaudyti vietos gyventojų automobiliai teberiogso.

„Tai buvo taikūs žmonės, kuri bandė evakuotis. Gaila, kad su vaikais. Juos apšaudė iš kulkosvaidžių, o į vieną mašiną pataikė iš patrankos. Iš ko šovė, sunku pasakyti, gal iš tanko, gal šarvuočio. Gaila, kad tarp jų buvo ir vaikų“, – pasakojo ukrainiečių karys.

Ant aukščiausio kaimo bokšto tebekabo rusų vėliava. Bet kaimas jau pasipuošė savomis.

„O, kaip gerai, mūsų brangioji vėliava“, – eidama keliu, pamačiusi ant namo iškabintą Ukrainos vėliavą, džiaugėsi vietos gyventoja Galina Kitsenko.

Po daugiau kaip du mėnesius trukusios okupacijos vietos gyventojai tik taip prisimena tas dienas: „bjauriai gyvenome: produktų, šviesos nebuvo. Tiesiog atkirsti“.

Riboja dujų tranzitą

Tuo metu dėl rusų puolimo Donecke ukrainiečiai paskelbė stabdantys maždaug trečdaliu rusų dujų tranzitą per Ukrainą, nes nebegali kontroliuoti rusų užimtų dujų pumpavimo stočių.

Rusijos armija, nesugebėjusi surengti žaibiško karo ir užimti didžiųjų miestų – Kijevo bei Charkivo, Ukrainos Šiaurėje, dabar bando įvykdyti bent jau pirminę V. Putino užduotį – visiškai užgrobti Donecko ir Luhansko sritis, bei galutinai sutriuškinti Mariupolio gynėjus.

Mariupolyje „Azovstal“ gamyklą tebeginančio Azovo pulko karių teigimu, per parą rusai surengė 38 antskrydžius, taip pat ir naudodami strateginius bombonešius. Mariupolio gynėjai parodė ir savo sužeistuosius.

Po tokios ilgos apgulties gamyklos slėptuvėse yra keli šimtai sužeistųjų, kuriems reikia gydymo. Bet rusai atsisako juos išleisti, ir reikalauja, kad ukrainiečiai pasiduotų.

Mariupolyje apsiausto Azovo pulko vadovai perspėja, kad karių jėgos senka, o ypač sunku sužeistiesiems.

„Patiriama daug aukų, patiriame nuostolių. Kiekviena diena gali būti paskutinė. Turime labai ribotus išteklius, kurie yra labai maži. Viso to pasekmė gali būti mūsų neišvengiama mirtis, arba mus užims. O tai taip pat reiškia mirtį“, – kalbėjo Azovo pulko leitenantas Ilja Simoilenko.

JAV žvalgybos išvados

Per paradą Maskvoje V. Putinui taip ir nepavyko pasigirti laimėjimais Ukrainoje. Ta proga reikėtų atkreipti dėmesį į Amerikos žvalgybos išvadas dėl V. Putino planų Ukrainoje.

„Jo artimiausi tikslai yra užimti dvi sritis – Donecko ir Luhansko su buferine zona, apsupti Ukrainos kariuomenę iš Šiaurės ir Pietų – į Vakarus nuo Donbaso, kad būtų sutriuškintos pajėgiausios ir geriausiai aprūpintos Ukrainos pajėgos, kurios kovoja, kad išlaikytų liniją Rytuose, ir įtvirtinti Rusijos sukurto sausumos tilto nuo Krymo iki Donbaso kontrolę, užimti Chersoną, ir taip kontroliuoti vandens tiekimą į Krymą iš Šiaurės“, – kalbėjo JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.

Ukrainiečiai pripažįsta, kad padarė didelę klaidą nepasiruošę pietinės Chersono srities gynybai, bet planuoja ją atsikovoti. Nes čia tikrai daug Ukrainos rėmėjų, kurie net ir rusų okupacijos sąlygomis nepaiso grobikų valdžios.

Matyt todėl prorusiški vietos valdžios deputatai skubiai pateikė prašymą Maskvai nedelsiant priimti Chersoną ir visą sritį į Rusijos Federaciją, be jokių referendumų.

Ukrainos valdžia į tai atsakė, kad vienintelis dalykas, ką gali pasakyti prorusiški Chersono politikai, tai bus jų paskutinis žodis per Chersono išvadavimo. Savo ruožtu, Amerikos žvalgyba abejoja, kad V. Putinui pakaks jėgų išlaikyti ir Donbasą, ir Ukrainos Pietus.

„Ir nors Rusijos pajėgos per ateinančius mėnesius gali įgyvendinti daugelį šių tikslų, mes nemanome, kad jos sugebės užtikrinti sausumos kelio, besitęsiančio iki Užniestrės ir apimančio Odesą, kontrolės, nesurengusios mobilizacijos kokiu nors pavidalu“, – kalbėjo A. Haines.

Mano, kad grasinimu branduoliniu ginklu daugės

Blogėjant V. Putino režimo padėčiai ir Ukrainos frontuose, ir dėl nepasitenkinimo pačioje Rusijoje, amerikiečiai neatmeta, kad Kremlius vis dažniau grasins branduoliniu ginklu, ir rengs tokios ginkluotės pratybas.

„Mūsų įsitikinimu, prezidentas V. Putinas tikriausiai leistų panaudoti branduolinį ginklą tik tuo atveju, jei įsivaizduotų egzistencinę grėsmę Rusijos valstybei ar režimui. Bet išliksime budrūs, stebėdami visų Rusijos strateginių branduolinių pajėgų aspektus“, – sakė A. Haines.

O V. Putino ir jo kariuomenės padėtis tikrai blogės, nes JAV įstatymų leidėjai sutarė patvirtinti papildomą beveik 40 mlrd. dolerių finansavimą Kijevui. Po balsavimo Atstovų Rūmuose šį biudžeto projektą kitą savaitę turėtų priimti Senatas, ir jį pasirašys prezidentas Joe Bidenas.

Visą LNK Žinių reportažą galite pažiūrėti čia: