Antradienį Seimas paskelbė, kad Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, todėl tokie veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė. Tokią rezoliuciją parlamentarai palaikė vienbalsiai.

Reaguodama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova dokumentą pavadino ekstremistiniu, o patį veiksmą – provokacija.

Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa paragino nutraukti prekybinius ryšius su Lietuva, o Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas patikino, kad Rusijos URM neliks nesureagavusi į Lietuvos veiksmus, kuriuos jis pavadino šizofrenijos pasireiškimu.

Foto: Scanpix

Saudargas: jiems skauda

Vienas iš rezoliucijos autorių, konservatorius P. Saudargas Delfi sakė, kad Rusijos reakcija audringa dėl to, kad pataikyta į skaudžią vietą.

„Jiems skauda pripažinti tiesą, kas jie yra iš tikrųjų – teroristinė valstybė. Jeigu susprogdini daugiabutį su jame gyvenančias žmonėmis, akivaizdu, kad tai yra teroro aktas. O tą sistemingai vykdo Rusijos ginkluotosios pajėgos“, – teigė politikas.

Anot parlamentaro, suprantama, kad Rusijai tai nepatinka, tačiau jos atstovai jautriai reaguoja ir dėl to, kad tokį žingsnį žengti svarsto ir kitos valstybės.

„JAV Kongrese yra užregistruotas nutarimas ir ten taip pat vyks svarstymai dėl Rusijos, kaip terorizmą remiančios valstybės, pripažinimo. Jiems bet koks žingsnis į tą pusę, matyt, skauda, nes mina ant uodegos“, – kalbėjo jis.

P. Saudargo teigimu, Lietuvos politika jau kuris laikas buvo nukreipta į ryšių su Rusija mažinimą, nes jie pavojingi ir gali atsisukti prieš mus pačius, todėl jis abejoja, ar ši šalis turi galimybių kaip nors atkeršyti.

Seimo nario įsitikinimu grasinimai nutraukti prekybinius ryšius skamba keistai, nes tų ryšių mažai belikę.

„O ką jie gali padaryti? Jie sako – nebesiųsime laivų. Tai kad ir dabar Europos uostai nepriima Rusijos laivų, ką jie čia dabar uždraus? Jie nutrauks tai, ko nėra – tai kas iš to“, – kalbėjo jis.

Konservatoriaus teigimu, Rusija neturi kaip mums keršyti: „Jie tik gali garsiai kalbėti – tą mes ir matome. Nes jeigu jie galėtų ką nors padaryti, jie darytų. Jei tik galėtų kaip nors mums pakenkti, tai jie tą darytų. Tačiau, matyt, nebeišeina didesnių frontų atsidaryti – ne tik karine, bet ir kitomis prasmėmis. Nes ir taip jie yra spaudžiami į kampą“.

Putinas piktas
Foto: Youtube stop kadras

Vertindamas Rusijos keršto galimybę Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė, kad 2014 metų rugpjūčio pabaigoje Rusija įvedė embargą lietuviškiems maisto produktams.

„Lietuva nelabai tą pajuto. Dabar dar mažiau mes pajusime tuos dalykus. Jei ekonomistai gerai suskaičiavo, tai, atmetus energetinius resursus, Lietuvos BVP visų kitų prekybinių santykių su Rusija nutraukimas kainuotų 0,23 proc. BVP. Tai yra nykstamai maži dydžiai“, – pabrėžė jis.

Gali vėl prisiminti migrantus

Liberalas sutiko, kad Rusija gali keršyti ir kitaip, pavyzdžiui, organizuodama kibernetines atakas.

„Supraskime, kad jie yra meistrai kištis į rinkimus ir organizuoti kibernetines, hibridines atakas. Tokie dalykai yra galimi. Naujų migrantų srautų paleidimas su Baltarusijos pagalba irgi yra įmanomas dalykas. Lietuva negali nusiraminti, o turi savo gyventojams ir pasauliui garsiai sakyti – gyvename greta teroristo, kuriam, atrodo, nieko šventa nebėra – jei Ukraina taip niokojama, kodėl jie nepasvajotų apie Lietuvą? Aišku, kad pasvajotų“, – sakė jis.

Vis dėlto E. Gentvilas mano, kad isteriška Rusijos atstovų reakcija buvo skirta ne tarptautinei bendruomenei.

Seimo nario teigimu, jei Rusijos taikinys numeris vienas buvo Ukraina, tai Lietuva galėtų būti taikiniu numeris du, ar, pavyzdžiui, numeris keturi.

„Ir štai, Lietuva tą (kad Rusija yra teroristinė valstybė – Delfi) pasako. Aišku, kad jie turi reaguoti, bet tos reakcijos yra skirtos ne pasaulio bendruomenei, o savo rinkėjams, norint pateisinti visas agresijas, aiškinti, kaip NATO šalys šmeižia rusus, kurie daro teisingą „specialiąją karinę operaciją“. Reikia suprasti, kad M. Zacharova pateikia vertinimą, kurio reikia Rusijos gyventojams, o pasaulio nuomonei reikšmės neturės, išskyrus skystablauzdžius, kurie mano, kad Rusijos negalima pažeminti, tokius kaip Emmanuelis Makronas“, – kalbėjo Seimo narys.

E. Gentvilo teigimu, skystablauzdžiai ir lieka skystablauzdžiais, o tie, kurie laikosi tvirtos pozicijos – Lietuva, Latvija, Estija, Kanada, Rusijos veiksmus pripažįsta genocidu ir įvardija ją teroristine valstybe.

„Nepasakome nieko naujo iš demokratinės pasaulio bendruomenės ir mums tokie M. Zacharovos isteriški klykavimai nedaro poveikio“, – įsitikinęs jis.

Tiesa akis bado

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas ir užsienio reikalų ministro patarėjas Laurynas Jonavičius Delfi atkreipė dėmesį, kad jei peržvelgtume paskutinio mėnesio M. Zacharovos ar kitų Rusijos atstovų pareiškimus, jie visi yra isteriški.

„Tai čia, turbūt, nieko nuostabaus ir nieko naujo“, – pridūrė jis.

Pasak politologo, čia tinka lietuviškas posakis „tiesa akis bado“.

„Kai tu užpuoli valstybę ir sakai, kad aš valstybės neužpuoliau ir tuo bandai įtikinti visus kitus, bet ir tau atvirai pasako, kad vis dėlto užpuolei valstybę ir dėl to turi susimokėti, puoli skleisti viską, ką gali išskleisti, neturėdamas rimtų argumentų. Tai yra reakcija į tiesą“, – pabrėžė pašnekovas.

Laurynas Jonavičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

L. Jonavičiaus teigimu, įvairiais pareiškimais Rusijos atstovai greičiausiai bando raminti save.

Pašnekovo teigimu, iš Rusijos visada visko galima tikėtis – gal jie kažkaip keršys, o gal ir ne, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mūsų santykiai su Rusija yra tokiame lygyje, kad reikia ramiai vykdyti savo politiką, siekti tikslų ir nereaguoti į kiekvieną isterišką pasisakymą.

„Kaip bus, grubiai tariant, taip bus. Ar labai blogiau – sunkiai gali būti“, – patikino pašnekovas.

Teroristine valstybe buvo įvardijusi Grybauskaitė

Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas Delfi sakė, kad Rusijai pavadinimas „teroristinė valstybė“ nėra nieko naujo.

„Rusiją teroristine valstybe 2014 metais buvo pavadinusi ir Dalia Grybauskaitė dėl Rusijos agresyvių veiksmų Gruzijoje, Padniestrėje, dabartiniam Rusijos agresijos ir karo prieš Ukrainą kontekste – paramos ekstremistinėms organizacijoms Donbase. Toks įvertinimas buvo politiškai aštrus, bet pakankamai tikslus“, – teigė jis.

Todėl dabar Rusija reagavo dėl to, kad reikėjo sureaguoti, tačiau nieko naujo iš Rusijos atstovų, pasak politologo, mes neišgirdome.

Profašistinė valstybė su diktatoriumi, eliminuota laisva žiniasklaida, neegzistuojančiomis žmogaus teisėmis ir suklastotais rinkimais savo agresyvia politika, pasak pašnekovo, gali būti vertinama kaip valstybė, remianti ir vykdanti teroristinius veiksmus.

„Vertinimas aštrus, bet pakankamai adekvatus“, – pridūrė profesorius.

M. Jurkyno teigimu, Rusijos propagandai tai yra puiki iliustracija, kokia priešiška šalis yra Lietuva.

Jei Rusija vis dėl to imtųsi keršyti, anot jo, ekonominio poveikio nebus, nes jis gali būti labiau simbolinis.

„Ne karinėmis priemonėmis jų poveikio mechanizmai, sakyčiau, yra pakankamai suvaržyti“, – pabrėžė jis.

Siūlo ieškoti būtų nubausti Rusiją

Vienas Seimo priimtos rezoliucijos autorių P. Saudargas LNK specialiai laidai sakė, kad genocido sąvoka yra apibrėžta Jungtinių Tautų (JT) Genocido konvencijoje. Joje yra nurodyti penki kriterijai, kaip atpažinti genocidą.

Konservatorius pabrėžė, kad Rusijos veiksmuose galime atpažinti visus penkis požymius, tris iš jų – ypač.

„Pirmas pagrindinis požymis yra tam tikros grupės žmonių žudymas. Vyksta civilių objektų bombardavimas, kur žudomi civiliai. Antras požymis yra sąlygų sudarymas. Pavyzdžiui, Holodomoro atveju buvo sudarytos sąlygos – apsupti kaimai, neduodama jiems valgyti, grūdai visi eksportuojami, žmonės mirė iš bado. Jų kaip ir tiesiogiai nežudė, bet sudarytos sąlygos, kad mirtų iš bado“, – LNK teigė politikas.

Jo teigimu, karo Ukrainoje atveju rusų kariai laiko apsupę miestus bei gyvenvietes, kai kuriose jų nėra elektros, vandens, medikamentų, todėl žmonės žūsta nuo bado, nuo to, kad nesulaukia medicinos pagalbos.

Trečias labai svarbus aspektas, anot politiko, yra vaikų perkėlimas.

„Šiuo atveju apie 500 tūkst. ukrainiečių jau perkelti nežinoma kryptimi į Rusijos teritorijas, specialias stovyklas, iš esmės – į XXI amžiaus gulagą. Tame tarpe ir labai daug vaikų. Bandoma transformuoti jų tapatybę, juos paversti nebe ukrainiečiais. Tai irgi yra požymis, kad tai yra genocidas“, – pabrėžė jis.

P. Saudargo teigimu, kiekviena tokia rezoliucija turi poveikį tarptautiniu mastu, nes kitos valstybės į tai atkreipia dėmesį priimdamos savo sprendimus.

Paulius Saudargas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„O mums reikia bendro valstybių susitarimo, tam tikros koalicijos valstybių, norint įsteigti tarptautinį specialų baudžiamąjį tribunolą. Nuomonės formavimas, valios parodymas yra būtinas pradėti šiems teisiniams procesams“, – pabrėžė jis.

Anot Seimo nario, rezoliucijas dėl genocido Ukrainoje yra priėmusios Latvija, Estija, Kanada.

Tribunolo, anot jo, reikia norint tirti karo nusikaltimus ir nubausti kaltuosius, o pagrindinė problema kalbant apie tai yra Jungtinių Tautų (JT) neįgalumas, nes bet kokie sprendimai JT Saugumo taryboje bus tiesiogiai blokuojami pačios Rusijos ar jai palankių valstybių.

„Todėl mes turime ieškoti naujų teisinių mechanizmų, juos kurti ir burti demokratinio pasaulio valstybių koaliciją“, – pabrėžė jis.

Visą LNK Specialios laidos pokalbį su P. Saudargu žiūrėkite čia: